2012 m. sausio 27 d., penktadienis

Mano Mokytojai


Žinote, šitą įrašą maniau pradėsiu vienaip, tačiau kai atsidariau naują puslapį, kai susiradau internete geriausiai įrašą iliustruojančią nuotrauką ir ją čia įkėliau, mano galvoje atsirado visai kitas pirmas sakinys.

Štai jis:

Dėkoju Reiki energijai, kuri man labai padeda plėsti savo suvokimą. Pastaruoju metu vos per kelias savaites suvokiau žymiai daugiau, nei per pastaruosius kelis metus. Taip yra todėl, kad Reiki energija pirmiausia prateka per  Sahasrara (सहस्रार, Sahasrāra) - Viršugalvio čakrą (siejama su kankorėžine liauka), paskui per Ajna (आज्ञा, Ājñā) - Kaktos čakrą (arba trečioji akis (siejama su hipofize))Vishuddha (विशुद्ध, Viśuddha) - Gerklės čakrą (siejama su skydliauke)  ir Anahata (अनाहत, Anāhata) - Širdies čakrą (siejama su užkrūčio liauka).  Tad kiekvieną kartą kai darau sau ar kam nors kitam seansą, aš tobulėju, plečiu suvokimą, gryninu širdį.

Dėkoju žmonėms, kurie kategoriškai blogos nuomonės apie mane. Jūs tapote mano Mokytojais. Ačiū Jums! Jūsų neigiamas nusistatymas leido man dar kartą gerai apžiūrėti save, pamatyti kas aš esu ir kas nesu, ir atvėrė labai daug tiesų.

Pirmiausia tai supratau, jog tai, ką manyje mano kiti ir tai, kas manyje yra iš tikrųjų, gali visiškai nesutapti. Kadangi kitus vertiname pagal savo paties pavyzdį, patirtį ir pojūčius, kiekviename kitame žmoguje iš tikrųjų matome tik savo paties atspindį. Tad jei kituose žmonėse matote meilę, pats esate Meilė, o jei kituose matote priešus.... Kas tada esate Jūs?

Taip pat supratau, kodėl galima perskaityti šimtus knygų apie dvasingumą, tačiau nei per žingsnį nepajudėti link jo. Jei siekiame tik žinių, jos mūsų nepriartins prie Dievo. Tik tai, ką mes išgyvename, pajaučiame, tik tai įsirašo į mūsų Dvasią ir išlieka amžiams. Todėl galime skaityti didžių Mokytojų parašytas knygas, tačiau nieko iš tikrųjų neišmokti, jei nepradėsime gyventi tuo, jei nepajausime širdimi ir jei joje neįrašysime žinojimo.

Supratau, ką norėjo pasakyti Kristus, liepęs atsukti kitą skruostą skriaudėjui. Kokia gi natūrali reakcija į neigiamą mums siunčiamą energiją? Akis už akį, dantis už dantį, ar ne taip? Bet... neigiama mintis gimdo neigiamą mintį ir jų vis daugėja. Štai kodėl negalima linkėti pikto piktiems žmonėms. Taip mes ne taisome situaciją, o ją tik bloginame, mes tik prisidedame prie neigiamų minčių kiekio augimo! Net jei mūsų pasipiktinimas šventuoliškas, neigiamomis mintimis mes žudome savo pasaulį. Tik Meilė, Taika ir Ramybė išgelbės mus visus.

Dar visai neseniai ir pati jaučiausi geresnė už kitus. Ne, galbūt ne Jus, kurie skaitote šį sakinį. Na, bent jau geresnė už žudikus, prievartautojus ir vagis. Jaučiausi geresnė ir nesupratau, jog esu pakliuvusi į pinkles...

Ar jums nebūna, kad kartais žmogui bandai išaiškinti savo požiūrį, stengiatės perteikti savo elgesio motyvus, tačiau tas žmogus vis tiek niekaip jūsų nesupranta? Man taip būna ir ne kartą. Šiandien ryte supratau kodėl! 
Ogi todėl, kad tu kalbi apie savo sielą, o žmogus nepakelia akių nuo tavo purvinų batų.... Batus auniesi, kad nešaltų kojos, kad nenusimuštum nykščio į akmenį. Natūralu, jog jie sutrinti ir purvini. Tačiau ne visi žmonės sugeba pakelti savo žvilgsnį nuo purvinų batų ir pažvelgti kitam tiesiai į akis... Jei žiūrėtume visiems į akis, nepastebėtume jų purvinų batų, kurie gi ir skirti mums braidžioti po balas ir neperšlapti kojų... :)

Tad ačiū, mano didieji Mokytojai, kad atvėrėte man akis ir padėjote suvokti daug naujų dalykų. Be Jūsų paniekos nebūčiau nuėjusi tiek toli ir nebūčiau suvokusi, jog Žinojimas yra visai čia pat, tiesiai po ranka, o Mokytojas yra kiekvienas sutiktas žmogus.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą