2012 m. birželio 27 d., trečiadienis

7 mirtinos nuodėmės: puikybė


Ar kada galvojote, kodėl 7 mirtinos nuodėmės yra pavadintos mirtinomis? Pastaruosius kelis mėnesius išties daug apie tai mąstau. Esu tikra, jog dar ne viską iki galo įsisąmoninau, tačiau keliais pastebėjimais jau norėčiau pasidalinti su jumis.

Pvz., puikybė. Ar žinot, kad tai ji mus verčia labiausiai kankintis ir jaustis nelaimingais?

Įsivaizduokim, jog gimstame mes su puikiais žvilgančiais šarvais, kurie mus saugo nuo labai pavojingo pasaulio aplink. Šalia mūsų verda nesibaigianti Šviesos ir Tamsos kova, o mes tarsi šapeliai vėjyje blaškomi po mūšio lauką. Tai štai tie šarvai mus ir saugo nuo sužeidimų. O kiekviena mirtina nuodėmė yra įtrūkimas mūsų apsaugoje. Kuo didesnis polinkis kokiai nors ydai, tuo didesnis plyšys ir tuo daugiau priešiškų strėlių sminga į mūsų gležną kūnelį. Jokie Angelai Sargai čia negali padėti...

Puikybė - plyšys šarvuose ties širdimi. Kiekviena strėlė sminga tiesiai į mūsų švelnią, jautrią širdį... Puikybė sukelia neapsakomas, nepakeliamas kančias.... Kuo didesnė puikybė, tuo labiau trokštame, alpstame dėl pripažinimo. Svaigstame iš noro, kad kiti žmonės mumyse matyti vien tobulumą, tik tas sąvybes, kurių kartais nė neturime. Ir kenčiame nepaprastai dideles kančias, kai niekas, net mes patys, savęs nematome tokiais tobulais, kokiais norėtume būti....

Puikybė turi du kraštitinumus - kai žmogus save aukština kitus žemindamas ir kai žmogus save žemina kitus aukštindamas. Tai ta pati puikybė, tas pats dėmesio troškulys, tik priemonės jam gauti yra skirtingos. Nevaldoma puikybė verčia žmogų jaustis vis dažniau ir labiau skaudinamam aplinkinių - kaip gi mane, tokį nuostabų, galėjo kažkas nepastebėti, nepagirti? Kaip gali su manim, tokiu puikiu, nenorėti kas nors eiti pasivaikščioti? Kaip apie mane gali kas nors atsiliepti ar net pagalvoti nepakankamai gerai? Turbūt tas, netinkamai su manim besielgiant žmogus yra blogas, sugedęs iki pašaknų...  Na, gal kiek ir perspaudžiau aprašydama vidinį pokalbį, tačiau jei nors šešėlį atpažįstate, suprantate, ką noriu pasakyti.

Blogiausia, kad išsikerojusi puikybė neleidžia mums patiems jos pastebėti ir suvaldyti.

Kaip atpažinti savyje puikybę?
1. Jei iki šio sakinio galvojate, kad puikybės jumyse tikrai nėra ;)
2. Jei manote, kad vienų žmonių verta pasiklausyti, o kitų - laiko gaišimas.
3. Jei žmonės dažnai jus skaudina.
4. Jei dažnai nusiviliate kitais.
5. Jei nemėgstate savęs, nemylite savęs.
6. Jei dažnai jaučiate, kad žinote, ką apie jus galvoja kiti.
7. Jei apskritai jaučiate, kad žinote, ką kiti galvoja, kokie jie iš tikrųjų yra.
8. Jei atpažįstate puikybę kituose.
9. Jei kritika lengvai išmuša jus iš vėžių.
10. Jei jums svarbu, ką kiti mano apie jus.

Jei į bent vieną klausimą atsakėte "taip", kuo nuoširdžiausiai sveikinu - yra vilčių išsivaduoti iš kančių! Ypatingai kritiškais atvejais puikybė žmogui neleidžia net suvokti, jog ji jame yra. Išties, kartais puikybė visiškai apraizgo žmogų iš vidaus ir iš išorės ir mažai jam vilčių telieka paragauti nors trupinėlio laimės...

Ką daryti, kaip gelbėtis? Pirmiausia - nulenkti galvą. Ugdykimės nuolankumą ir dėkokime už bjaurius šefus, klastingus draugus, despotiškas anytas. Jei kas nors įžeidė - klaupkimės bent mintyse prieš tą žmogų ir kartokim jam: "Ačiū, aš tave myliu, atsiprašau, atleisk man". Jei nieks nepadėkojo ir dėl to nukabinai nosį - lenk žemai galvą visiems nepadėkojusiems ir džiaukis, kad tau parodė, kur yra plyšys apsaugoje. Piliulė nuo puikybės - neapsakomai karti. Bet tik iš pradžių! O paskui prasideda medus :) Žmonės tampa giedri  ir besišypstantys tarsi dangus po stiprios liūties su perkūnija. Gyvenimas tampa lengvu ir maloniu, nes niekas nebegali sužeisti tiesiai į mūsų švelnią, trapią širdį...



2012 m. birželio 23 d., šeštadienis

Vizualizacija - pasaulio kūrimo metodas


Šiais laikais žodis "vizualizacija" gana dažnai naudojamas. Tai kas gi ji, ta vizualizacija?

Vikipedija paslaugiai siūlo štai tokį apibrėžimą: vizualizacija psichologijoje vadina įvairių rūšių informacijos kodavimą į regimuosius vaizdus (individualioje sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš žodinės į vaizdinę). 


Ar pasidarė aiškiau? Man - ne :)

Man asmeniškai pats žodis "vizualizacija" skamba pretenzingai ir kažkaip šaltai, todėl sąmoningai pervadinau tai į paprasčiausią kasdienišką vaizduotę. O vaizduotę juk turime visi! Tad štai, visa esmė yra ta, kad pasitelkę vaizduotę mes kasdien kuriame savo gyvenimą. Kartais tai darome sąmoningai, bet dažniausiai nesąmoningai, nes nei mokyklose, nei universitetuose mūsų nemokė esminio dalyko - kaip mąstyti, kad būtume sveiki ir laimingi. 


Taigi, grįškime prie vaizduotės, vaizdinių ir vizualizacijos. Chose Silva (Jose Silva - garsus savo sukurtu efektyvios jutiminės projekcijos metodu), vizualizualizaciją skiria nuo vaizduotės. Vizualizacija jis vadina tai, ką mintyse įsivaizduojame bent kartą matę. T.y., mintyse atkuriame matytą vaizdą. O štai vaizduote jis vadina tai, ką mes sukuriame - mintyse sukurtas vaizdas, kurio anksčiau nesame matę. Tačiau nesu tikra ar įmanoma taip kategoriškai atsieti šiuos abu dalykus. Jei tiksliai neprisimename visų smulkmenų jau matyto reginio, mes sukuriame jas, užpildome spragas. Taip ir vaizduotė retai pas ką gali kurti iš nieko, nesinaudojadama jau matytais reginiais, justais jausmais.


Vaizduotę naudojame kiekvieną mielą dieną ir darome tai dažniausiai visai nesąmoningai. Pvz., jei vyras ilgai negrįžta iš darbo ir dar, neduok Die, neatsiliepia į skambučius, oi kiek daug vaizduotė prikuria vaizdinių! Pakelkit ranką, mielosios, kurios tokiais atvejais galvoja, jog vyras užtruko ir neatsiliepia į skambučius, nes perka mums gėlių? :)

Kiekvienai minčiai (arba vizualizacijai) sukurti naudojame savo vidinius energijos rezervus. Ta pati energija naudojama mūsų gyvybinei organų veiklai, kasdieniams darbams, sėkmei, bendravimui su žmonėmis - viskam. Tinkamai investuodami energiją, ne sekiname savo energijos rezervus, o kaip tik didiname gaunamos energijos srautą. Švaistydami veltui - sekiname savo vidinius energijos rezervuarus ir nepapildome jų. Iš esmės visos ligos yra ilgą laiką ištuštintų ir nepapildomų energijos rezervuarų pasekmė. Ir ne tik ligos, bet ir visos nesekmės.

Pozityvus arba negatyvus mąstymas yra tik įprotis, ne daugiau. Kaip jau sakiau, mokyklose ar universitetuose moko visko, tik ne pačio svarbiausio dalyko - tinkamai mąstyti. Tėvai vaikystėje mums įdiegia tokius įpročius, kaip praustis, valyti dantis, šukuotis, tvarkyti namus, kirpti nagus, dėkoti, atsiprašyti, valgyti su peiliu ir šakute. O štai pozityvaus mąstymo įgudžių retai kas gauname. O juk pozityvus mąstymas ir yra didžioji kūrybos paslaptis. Negatyvus mąstymas taip pat kuria. Tik kuria, deja, destrukciją.

Taigi, kiekviena mintis yra mūsų energijos srautas, nukreiptas į galutinį tikslą - įsivaizduojamą reiškinį. Kuo daugiau energijos gauna mūsų vaizduotėje kuriamas dalykas, tuo labiau jis "materialėja", "realistiškėja". Kitaip tariant - iš neapibrėžtos energetinės vibracijos formos maitinamas mūsų minčių energija jis tampa žemišku, realiu reiškiniu. "Ir žodis tapo kūnu". Na, šiuo atveju - mintis tapo kūnu.

Kaip mes elgiamės susidūrę su problemomis? Kramtome ir, tarsi karvės, atrajojame tą pačią situaciją, sukame ir zuliname mintyse vis tą pačią mintį, šimtą kartų pernarstome, sunarstome ir išnarstome tai kas skaudu, kas nemalonu, kas gąsdina, neramina, kuria įtampą. Išgyvename nemalonumus tūkstančius kartų. Sekiname save, naikiname sulyg kiekviena tokia mintim ir sulyg kiekviena vaizduotėje tiksliai nupiešta nemalonia smulkmena vis labiau užtvirtiname tą būseną, užfiksuojame ją savo realybėje. Kiekvieną kartą, kai kas nors mus nuvilia, sakome sau - aš taip ir galvojau! Ir būname teisūs! Mes būtent taip ir galvojome, todėl gavome tai, ką patys sukūrėme.

Ką daryti?

Nesiųsti nei vienos, net mažiausios mintelės ten, kur nenorime atsidurti. Tiek pozityvioms, tiek negatyvioms mintims sukurti išnaudojame tiek pat energijos. Tik vienos mintys mus stiprina, o kitos sekina ir veda į niekur.  Pažiūrėkit, kaip elgiamės gyvenime - jei beeidami netyčia užklydome į smirdintį tamsų nemalonų skersgatvį, mes papraščiausiai apsisukame ir nueiname į šviesią, erdvią, kvepiančią vietą. Lygiai tą patį turėtume daryti savo galvoje. Vietoj braidžiojimo iki kelių srutose, galime sąmoningai ir kryptingai eiti ten, kur gera ir malonu.


Sunku keisti savo įpročius. Mes, suaugę, jau neprisimename, kaip buvo nepaprastai sunku išmokti rašyti. Ta proga paimkit tušinuką į kairę (arba į dešinę :) ) ir parašykite žodžius "nuo šiandien mąstau pozityviai ir kuriu savo laimę". Sunku? Na gerai, tai užrašykit tik savo vardą. Nelengva, tiesa? Taip ir mąstymo įpročius pakeisti nėra lengva. Bet verta! Šimtą kartų verta! 


Svarbus momentas - kurdami pageidaujamą ateitį nepamirškite, kad kuo didesniam gyvų būtybių skaičiui jūsų sukurta ateitis atneš naudą, tuo didesnės garantijos, kad tai, ką kuriate, išsipildys. Ir Vedos sako, kad negalima net pradėti jokio darbo, jei jis neatneša gėrio kitoms gyvoms būtybėms.

Kaip sau padėti?


Labai smagus ir naudingas dalykas yra ateities koliažo gamyba. Šis pratimas sujungia vaizduotėje matomus vaizdus su realiai akimis matomais vaizdais. Kūrybos proceso pabaigoje turime materialų daiktą, į kurį vos metę žvilgsnį galime greitai atkurti kūrybos metu jaustą būseną. 


Procesas paprastas - iš pradžių surenktate krūvą įvairiausių žurnalų. Tada nuraminate protą, pamedituojate. Sukuriate savyje visiškos pilnatvės, harmonijos, sėkmės jausmą. O tada atsimerkiate ir per daug nemąstydami vartote žurnalus ir išsikerpate tai, kas patraukia akį - nuotraukas, frazes. Visą laiką stenkitės išlaikyti giedrą nuotaiką. Kai susirinksite pakankamą kiekį iškarpų, pabandykite jas sudėti ant lapo, prie kurio jas klijuosite. Lapo centre galite įklijuoti savo nuotrauką, bet tai nėra būtina. Neskubėkite iškarpų klijuoti, iš pradžių raskite kiekvienai tinkamą vietą. Kai baigsite, pakabinkite savo darbą ten, kur dažniausiai kliūna žvilgsnis. Ir ramiai laukite, kol viskas ims pildytis :)


Jei niekaip neišeina rasti laiko pačiam tą padaryti, kviečiu jungtis į grupelę trečiadienį, liepos 11 d., 18 val. ir kartu susikurti savo puikų, tobulą pasaulį :) 


Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.
* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.









2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Praktinis užsiėmimas "Ateities projektavimas". Birželio 27 d. 18 val.




Vaikystėje mus išmokė dalies būtiniausių gyvenime įgūdžių - valyti ryte ir vakare dantis, neiti į gatvę suglamžytais marškiniais, šiukšles mesti į šiukšlių dėžę, o ne pro langą, padėkoti ką nors gavus, atsiprašyti nusikaltus. Tačiau vien šių įgūdžių dažnai mums nepakanka, kad galėtume sukurti sau sėkmingą, laimingą gyvenimą.

O visgi, savo gyvenimą, netgi galima sakyti - visą Pasaulį, mes kuriame kasdien! Deja, nesąmoningai, nevaldydami, nekontroliuodami proceso. Todėl dažniausiai liekame labai nepatenkinti rezultatu.

Savo gyvenimą mes kuriame mintimis, žodžiais ir darbais. Tačiau tai ilgasis kūrybos procesas. Yra ir trumpesnių būdų. Vienas iš jų - ateities vizualizacija, trokštamos būsenos meditacija, įsijautimas į ją. 

Kviečiu birželio 27 d. 18 val. į užsiėmimą "Ateities projektavimas", kuris vyks B. Radvilaitės 7 / Šiltadaržio skg. 2, Vilniuje. Priėję vartus spauskite mygtuką dešinėje po užrašu "galerija".

Užsiėmimo metu:

* Trumpai papasakosiu, kaip mes modeliuojame savo gyvenimą. Čia ilga tema, tačiau susitikimo tikslas ne žinios, o praktika, tad ilgai neužtruksiu pasakodama.

* Meditacija - niekad nemeditavusiems žmonėms geriau tai pradėti daryti kartu su žmogum ar žmonėmis, kurie yra patyrę ir gali "įvesti" į meditaciją. Be to, grupinė meditacija visada būna stipresnė. Nors, žinoma, yra išimčių... Šios meditacijos tikslas - atsipalaiduoti, pašalinti stresą, išgryninti mintis, troškimus, suvokti, ko tikrai norisi gyvenime, vizualizuoti save po 5 visiškos sėkmės metų.

* Ateities koliažo kūrimas - visų dalyvių prašau atsinešti pačių įvairiausių žurnalų - apie madas, namus, sodus, automobilius, keliones ir t.t. Juos dėsim į bendrą krūvą, vartysim, karpysim ir modeliuosime savo ateities viziją. Taip pat prašau atsinešti savo nuotrauką - ją taip pat įklijuosime į koliažą. 

Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.
* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.

2012 m. birželio 15 d., penktadienis

Pasaulio sukūrimas pagal Vedas

Skaitau Šrimad Bhagavatam, III giesmę, II dalį, randu daug nepaprastai įdomios ir gražios informacijos. Noriu ja pasidalinti su jumis :) Pvz., kaip buvo sukurtas pasaulis ir visos būtybės.

Maitreya tarė: Kai dar neišreikšta gyvųjų būtybių veikla, Maha-Višnu ir laiko galia išjudino trijų materialios gamtos gunų visybės pusiausvyrą, pasaulį išvydo materijos pradų visybė.

Jivų lemties sužadinta šį mahat-tattva, kurioje dominuoja rajas, pagimdė trim pavidalais egizstuojančią klaidingą savimonę. Iš jos savu ruožtu atsirado keletas grupių, kurias sudaro penki pradai.

Kiekvienas iš šių pradų vienas pats negali suformuoti materialios visatos. Padedant Aukščiausiojo Viešpaties energijai jie susijungė išvien ir suformavo kiaušinį.


Daugiau nei tūkstantį metųspindintis kiaušinis be gyvybės ženklų plūduriavo priežasčių vandenyne. Tuomet Viešpats, įsikūnijęs Garbhodakašayi Višnu pavidalu, įžengė į jį.

Iš Dievo Asmens Garbhodakašayi Višnu bambos išdyko akinamai tūkstančių saulių šviesa spindintis lotosas, kuriame glūdėjo visos sąlygotos sielos. Pirmasis iš lotoso atsirado visagalis Brahma.


Įėjęs į Brahmos širdį Garbhodakos vandenyse gulintis Aukščiausiasis Dievo Asmuo nušvietė jo protą ir Brahma ėmėsi visatos atkūrimo darbo.


Pirmų pirmiausia iš savo šėšėlio Brahma sukūrė sąlygotas sielas gaubiančius neišmanymo apvalkalus. Tai penki apvalkalai: tamisra, andha-tamisra, tamas, moha ir maha-moha.

Pasišlykštėjęs Brahma nusimetė neišmanymo suverptą kūną. Pasinaudoję proga nakties ūkanomis virtusį jo kūną apspito yakšai ir rakšasai su viltimi jį pasiglemžti. Naktis gimdo alkį ir troškulį.


Alkio ir troškulio iškankinti jie apspito Brahmą iš visų pusių, ketindami suplėšyti jį į gabalus. "Ryk jį! Nesigailėk!" - klykavo jie.

Ne juokais sunerimęs aukščiausiasis pusdievis Brahma ėmėsi melsti apsigailėjimo: "Pasigailėkit, nevalgykit manęs. Juk jūs mano sūnūs, aš jus pradėjau. Nuo šiol vadinsitės yakšais ir rakšasais."

Po to Brahma sukūrė svarbiausius pusdievius, kurie spindėjo savo dorybėmis. Pusdieviams po kojų jis metė akinamai spindintį dienos kūną, kurį jie kaip mat pasičiupo.

Tada iš savo sėdmenų Brahma sukūrė demonus, kurie buvo nepaprastai gašlūs. Apimti nepasotinamos aistros jie metėsi prie Brahmos, ketindami su juo suartėti.

Garbusis Brahma iš pradžių tik pasijuokė iš jų kvailumo, tačiau kai begėdžiai asurai ėmė grėsmingai artintis vis arčiau, pasipiktinęs ir išsigandęs jis spruko į šalį.

Brahma atskubėjo pas Dievo Asmenį, dosniai dalinantį Savo malonę ir naikinantį Savo bhaktų ir tų, kurie ieško prieglobščio Jo lotosinių pėdų šešėlyje, kančias. Savo bhaktų džiaugsmui Viešpats apreiškia pasaulyje begalinę Savo transcendentinių pavidalų įvairovę.

Atskubėjęs pas Viešpatį, Brahma kreipėsi į Jį tokiais žodžiais: Mano Viešpatie, apgink mane nuo šių nusidėjelių, kuriuos Tau liepus paleidau į pasaulį. Norėdami patenkinti sao laukinę aistrą jie užsipuolė mane.

O Viešpatie, tik Tu gali padėti kenčiantiems ir priversti kentėti tuos, kurie niekada neieško prieglobščio prie Tavo pėdų.

Viešpats, kuris skaito visas mūsų mintis, kaip atverstoje knygoje, suprato kaip kenčia Brahma ir taip jam tarė: "Nusimesk sutepties paliestą savo kūną." Viešpačiui paliepus Brahma nusimetė savo kūną.

Brahmos nusimestas kūnas virto vakaro sutemomis - paros metu dienos ir nakties sandūroje, kuri aitrina aistras. Iš prigimties aistringi, rajaso jėgų įtakojami asurai vakaro sutemas palaikė nuostabia mergele, virš kurios gležnų kaip lotosas pedų skimčiojo varpeliai, kurios akys nuo apsvaigimo buvo plačiai atmerktos, klubai buvo pridengti lengvu audiniu, o liemuo perjuostas spindinčia juosta.

Jos kūrtys lipo į viršų, buvo taip stipriai prigludusios viena prie kitos, kad tarp jų nebuvo nei menkiausio plyšelio. Dailiai nulieta nosimi, puikiais dantimis ir kerinčia šypsena lūpose padabinta gražuolė metė žaismingą žvilgsnį į asurus.

Apsimesdama drovia ji slėpė savo veidą krintančiomis tamsių plaukų sruogomis. Išvydę tokią gražuolę asurai pametė galvas.

Kokia gražuolė! - žavėjosi demonai. - Kokia savitvarda! Kokia jauna ir žydinti! Ji žengia pro šalį tarytum mūsų aistringi žvilgsniai nė kiek jos nejaudintų.

Samprotaudami apie vakaro sutemas, jų vaizduotėje virtusias jaunute gražuole, piktavaliai asurai neslėpė savo pagarbos ir susižavėję ėmė klausinėti.

Kas tu, gražuole? Kas tavo vyras, kieno dukra tu esi, ko tau reikia iš mūsų? Kam savo neįkainojamu grožiu kankini tuos, kuriems likimas ir taip negailestingas?

Kad ir kas tu būtum, o gražioji mergele, mes džiaugiamės matydami tave tarp mūsų ir iš susijaudinimo virpančia širdimi žvelgiame į tave, žaidžiančią su kamuoliu.

O gražuole, kaskart kai savo delnu tu atmuši nuo žemės atšokusį kamuolį grakščiai juda dailios ir lotosai tavo pėdos. Liaunas liemuo apsunko nuo tavo stamčios krūtinės svorio, apsiblausė tavo akių žvilgsnis. Sustoki, susipink išsidraikiusius savo plaukus.

Asurams visai aptempo protas. Jiems rodės, kad vakaro sutemos - tai nepaprasto grožio gundanti moteris ir jie puolė ją iš visų pusių.

Daugiareikšmiškai nusikvatojęs garbusis Brahma iš savo grožio, su kuriuo galėtų pasivaržyti nebent jis pats, sukūrė gandharvų ir apsarų pulkus.
Gandharvai - aukštutinių planetų muzikantai, o apsaros - rojaus šokėjos.

Sukūręs gandharvus ir apsaras Brahma nusimetė savo širdžiai mielą mėnulio šviesa spindintį kūną, kurį džiūgaudami užvaldė Višvavasu ir kiti gandharvai.

Jį nusimetęs šlovingasis Brahma iš savo tingulio sukūrė šmėklas ir piktasias dvasias. Tačiau išvydęs juos nuogus, išsidraikiusiais plaukais, Brahma užmerkė akis.

Šmėklos ir kitos piktosios dvasios pasiglemžė kūną, kuris atsirado nusižiovavus visų gyvųjų būtybių kūrėjui Brahmai. Dar sakoma, kad js atsiranda, kai miegančiam žmogui teka seilės. Šmėklos ir piktosios dvasois puola nešvarius žmones, o dvasių apsėstajį aplinkiniai vadina pamišėliu.

Suvokęs, kad jis kupinas jėgų ir turi daug troškimų, garbusis Brahma, visų gyvų būtybių kūrėjas, iš savo nematomo kūno sukūrė pulkus sadhyų ir pitų, kurie atėjo į šį pasaulį iš jo bambos.

Pitos patys pasiglemžė nematomą kūną, iš kurio patys atėjo į šį pasaulį. Būtent per šį neregimąjį kūną šraddhos apeigos  metu patyrę žyniai atnašauja aukas sadhyoms ir pitoms (kurios įkūnija mirusių jų protėvių vėles).

Viešpats Brahma iš savo gebėjimo pasiversti nematomu sukūrė siddhas ir vidyadharas, atidavęs jiems įstabų Antardhanos kūną.

Kartą gyvųjų būtybių kūrėjas Brahma išvydo savo atspindį vandenyje ir sužavėtas savo grožio iš šio atspindžio sukūrė kimpurušas ir kinnarus.


Šis miglotas Brahmos atspindys pateko į kimpurušų ir kinnarų rankas. Štai kodėl kas rytą auštant sykiu su žmonomis jie šlovina Brahmą skelbdami pasauliui apie jo darbus.

Kartą Brahmą gulėjo išsitiesęs visu ūgiu. Jam nedavė ramybės mintis apie pasaulio kūrimą, kuris, jam atrodė, vyksta per lėtai. Sunkia širdimi, prislėgtas, jis nusimetė dar vieną savo kūną.

O Vidura, plaukai iškritę iš kūno, kurį nusimetė Brahma, virto gyvatėmis. O iš šio šliaužiančio, susivijusiomis rankomis ir kojomis kūno pasaulį išvydo grėsmingos, nuodingos gyvatės ir nagos su išskėstais gobtuvais.

Kartą pirmoji visatos gyvoji būtybė, savagimis Brahma, pasijuto pasiekęs gyvenimo tikslą.  Tą akimirką iš jo proto radosi visatos gerovės reikalais besirūpinantis Manu.

Savitvarda garsėjantis kūrėjas dovanojo jiems savo žmogiškąjį kūną. Išvydę gimusius Manu, pusdieviai, gandharvai ir kitos anksčiau sukurtos būtybės ėmė ploti visatos Viešpačiui Brahmai.

Štai taip atsirado mūsų pirmtakai - Manu :)