2012 m. rugsėjo 3 d., pirmadienis

Pasakojimas apie grožį


Vienas iš senovinių Rytų pasakojimų kalba apie moterį, kurią visi laikė negražia ir nepatrauklia. Nors ji svajojo ištekėti ir sukurti šeimą, galiausiai susitaikė su mintimi, kad neras vyro, kuris panorės ją vesti. Savo kaimelyje ji buvo atstumtoji ir nesiliaujančių patyčių objektas. Moteris dėl to labai krimtosi, laikėsi nuošaliau ir visiškai užsisklendė.

Laikui bėgant visi ją ėmė pamiršti. Galiausiai moteris nusprendė, - kadangi niekas nenori jos vesti ir ji neturi galimybės gyventi šeimoje, - skirti save Dievui ir padėti kitiems. Taigi ji pradėjo eiti tyro atsidavimo keliu, galvodama tik apie Dievą, tarnavo Jam, padėdavo kitiems.

Šitaip ji pragyveno daugelį metų. Įveisė didelį vaismedžių ir riešutų sodą. Kasdien darbavosi gryname ore ir saulėkaitoje, vaisių ir riešutų perteklių išdalydavo vargšams ir nepasiturintiems, po atviru dangumi ruošdavo valgį ir juo vaišindavo išalkusius žmones.

Vieną dieną, išeidama iš sodo, ji vos neatsitrenkė į labai patrauklų, pasiturintį vyriškį, žingsniavusį pro šalį. Tarusi: "Oi, pone, labai atsiprašau", ji kaip mat atsitraukė.

Vyriškio išvaizda rodė, kad jis yra didelio pasisekimo šiame pasaulyje sulaukęs žmogus, tačiau jį domino svarbesnės vertybės. Pamačius spindintį moters veidą, jo širdis ėmė plakti tankiau ir jam užgniaužė kvapą. Jis tučtuojau atsakė: "Miela ponia, prašau man atleisti, jūs tokia graži!"

Tai išgirdusi moteris labai nustebo ir nuolankiai atsakė: "Ne, mielas pone, jūs klystate. Aš tik menkutė neišvaizdi moteriškė. Kokia iš manęs gražuolė!"

Vyriškis tik nusijuokė ir paprieštaravo. "Taip, taip, jūs labai graži! Tokio akinančio grožio dar nesu regėjęs! Labai norėčiau jus vesti!"

Jau daugelį metų jis ieškojo moters, pasižyminčios kilniomis savybėmis. Nors nemažai moterų svajojo už jo ištekėti, ir jis būtų lengvai galėjęs pasirinkti bet kurią iš jų, vyriškiui knietėjo rasti tokią, kuri patrauktų ypatingomis, aukštesnėmis vertybėmis. Dabar jam buvo akivaizdu, kad tokią moterį pagaliau rado.

Kas šią anksčiau buvusią negražią moterį pavertė akinančia gražuole? Jos vidinis atsidavimas ir gerumas; darbas lauke ir tarnystė kitiems; jos nuolankumas ir meilumas - visa tai atsispindėjo jos sveikame, tauriame, mielame veide.

Taip, ji ištekėjo už šio vyriškio, ir kartu jiems buvo labai gera.




Iš Dr. Partap Chauhan knygos "Ajurveda grožiui"

Kokios bus pasekmės, įžeidus artimuosius?



Kokios bus pasekmės, įžeidus artimuosius?


Tėvų įžeidimas tam tikra prasme prilygsta šventųjų įžeidimui. Jei žmogus įžeidinėja tėvą, jis sunkiai pasieks aukštą statusą visuomenėje. Nesvarbu ar jo tėvas puolęs žmogus ar ne; bet kuriuo atveju, jei kas nors laiko savo tėvą blogu žmogumi, jis patirs sunkumus siekdamas karjeros, be to, jis gali imti sirgti sunkiai pagydomomis ligomis, sunkiai virškins, o imunitetas nusilps. Horoskope ir žmogaus likime Saulė atstovauja tėvą ir, jei žmogus blogai galvoja apie savo tėvą, jis praranda ryšį su Saule. Saulės švytėjime yra ypatinga, nepaprastai subtili energija, kurios nesugeba užfiksuoti šiuolaikiniai prietaisai. Vedose ji aprašoma, kaip aukščiausias tedžas (TEDŽAS - pagrindinė ir labai subtili ugnis, per fermentų sistemą tvarkanti medžiagų apykaitą.) Jei žmogus elgiasi teisingai, ši energija jam atneš pagarbą visuomenėje, duos gerą sveikatą, gerą virškinimą ir stiprų imunitetą. Jei jis elgsis blogai, šita energija viską, kas anksčiau buvo išvardinta, sugriaus. Taip žmogus kenties tiek, kiek kritikuoja savo tėvą.

Kodėl gi nereiktų kritikuoti tėvo net tuo atveju, jei jis visiškai puolusi asmenybė? Siela pati sau nesirenka tėvo. Siela pritraukiama į tam tikrą šeimą tik dėl to, nes su šiais žmonėmis susijusi sudėtingais likimo ryšiais ir turi panašų laimės skonį. Siela nesirenka, čia laimės skonio panašumas veikia kaip magnetas ir šis procesas nepasiduoda jokiai kontrolei.

Atsakymo esmė glūdi tame, kad kai tėvas atiduoda savo sėklą, visą savo gyvybinę energiją tam, kad būtų pradėtas ir gimtų vaikas, jis atiduoda tiek savo dorybingumo, sukaupto praeityje, kiek vaikas niekados negalės jam grąžinti per visą savo gyvenimą, net jei jis taps labai geru žmogumi. Jei žmogus galėtų grąžinti tiek dorybingumo, kiek gavo, tai reikštų, kad jis gali pagimdyti save pats. O kas gali save pagimdyti?

Yra šventieji, kurie gali numatyti savo būsimą gimimą, įsikūnyti pagal savo norą, tai yra, nukreipti savo dorybingumą į savo gimimą ir tuo pačiu kaip ir pagimdyti save. Toks sąmonės lygis yra netgi Žemėje. Vedose sakoma, kad tai įmanoma, bet dauguma žmonių, be abejo, nesugeba to. Todėl žmogus neturėtų kritikuoti tėvo, bent jau dėl tos priežasties, kad jis negali jam grąžinti savo skolos. Mes patys savęs negimdėm, todėl tas, kuris kritikuoja, didina savo skolą, o skolą pagal karmos įstatymus, teks atiduoti, anksčiau ar vėliau.

Kritikuodamas savo mamą, žmogus praranda ramybę, gyvybines jėgas, ramų miegą. Kritikuodamas mamą jaunas žmogus praranda galimybę gauti gerą žmoną, taip pat kritikuodama tėvą, moteris praranda galimybę gauti gerą vyrą. Žmogaus likimo horoskope Mėnulis atstovauja mamą ir, jei žmogus blogai elgiasi su mama, jis praranda ryšį su šia planeta. Subtili jėga, kurią spinduliuoja Mėnulis, vadinasi odžasas. Šita jėga gali žmogui sutekti arba nuolatinę ramybę arba atvirkščiai, nuolatinį nerimą.

Norėčiau papasakoti istoriją, kuri nutiko visai neseniai. Patyręs astrologas atvažiavo į Ameriką, į astrologijos seminarą. Prieš paskaitą jam jaunas žmogus pasakė: „Ar žinote, kokia pas mus nuostbi, demokratiška šalis? Pavyzdžui, vakar laikraštyje buvo straipsnis apie tai, kaip vienas vaikas padavė tėvus į teismą, nes jie padarė jam kažką blogo ir juos abu pasodino į kalėjimą. Šis berniukas labai laimingas, kad pasielgė teisingai“.

Astrologas buvo labai protingu žmogumi. Jis kreipėsi į auditoriją: „Pakelkite, prašau, ranką tie, kurie mano, jog šis berniukas pasielgė teisingai“. Dauguma klausytojų auditorijoje pakėlė ranką. Tai pamatęs atsrologas pasakė: „Jūs nepajėgūs suprasti astrologiją“, – susirinko savo daiktus ir išvažiavo iš tos šalies. Kodėl jis taip pasielgė? Todėl, kad gebėjimas suprasti atsrologiją priklauso nuo sugebėjimo gerbti savo tėvus. Kai žmogus iškarto nusikteikęs tėvų atžvilgiu įžeidžiančiai, negali būti nė kalbos apie tai, kad sugebės suprasti subtilius aspektus kitų žmonių likimuose.

Žmogus, kuris kritikuoja savo tėvus, atsiduria praktiškai beviltiškoje situacijoje gyvenime. Jam būtina tučtuojau nustoti taip elgtis, kitaip pas jį atsiras didelės problemos. Reikia tai žinoti. Todėl, kad nekreipdami į tai dėmesio žmonės daro daug kvailysčių.

Žmogus taip pat neturėtų kritikuoti savo mokytojo, kad ir ko jis mokytų. Jis neturėtų kritikuoti savo senelių ir močiučių, taip pat ir žmonių, kurie gerokai vyresni už jį. Jei jie patys paprašė to arba jie yra jo pavaldiniai, pacientai ar teisiamieji – tik tokiu atveju žmogaus prievolė nurodyti kitiems jų trūkumus.

Jei žmogus visgi kritikuoja savo tėvus arba vyresniuosius, jam būtina prašyti jų atleidimo. Netgi jei jie iš tikrųjų elgiasi nedorai, net ir tada jis turi prašyti atleidimo – galima ne garsiai, o mintyse. Švento žmogaus reikia prašyti atleidimo garsiai. Jei žmogus nežino, kieno prašyti atleidimo, jis turi melstis ir prašyti atleidimo visų iš eilės. Jei žmogus įžeidinėja sau lygius, pavyzdžiui draugus ir pažįstamus, kurie blogai išauklėti, tuomet reikia atsiprašinėti mintyse, o susitikus elgtis maloniai, tarsi nieko nebuvo nutikę. Jei jo draugai dori žmonės, tuomet atleidimo būtinai reikia prašyti garsiai. Bendrai paėmus, sau lygių žmonių įžeidimas laikomas mažiau nuodėmingu poelgiu. Už tai žmogus kenčia, bet ne taip stipriai, kaip anksčiau aprašytais atvejais. Prašyti atleidimo – labai didelė askezė, bet ji žmogų paverčia iš tikrųjų patraukliu. Didis išminčius Čanakja Pandit sakė: „Grožis – jos giesmėje, moters grožis – jos tyroje ištikimybėje vyrui, asketo grožis – jo gebėjime atleisti“.

O. G. Torsunov

2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis

Kodėl vyras pradeda gerti?


* neprisimenu, kur radau šį tekstą rusų kalba, bet labiausiai tikėtina, kad čia - O. G. Torsunovo žodžiai...

Kodėl vyras pradeda gerti?

Dėl meilės, gilios, jautrios meilės trūkumo. Reikalas tame, kad meilės šaltinis – moteris, moters kūnas. Todėl visa meilė sukasi aplinkui ją. Vyrai siekia jos, jos kūno. Šia prasme moteris pati sau pakankama. Ji gali mylėti vaikus, tėvus, drauges, bendradarbius – visus aplinkui – ir jaustis puikiai. O vyras gali mylėti tik moterį. Todėl jei jau taip susiklosto, kad pas juos su žmona neliko meilės vienas kitam, jei jis negauna pakankamai meilės, šilumos ir/arba žmonai nereikia jo meilės, jis psichologiškai ima „džiūti“ ir jam reikia kaip nors išsikrauti. Šitas išsikrovimas reiškia ir narkotikus, ir azartinius žaidimus, ir alkoholį. Tai rezultatas to, kad moteris nesugebėjo (arba nenorėjo) namie sukurti meile pripildytos atmosferos. O tokia atmosfera kuriama visus namų ruošos darbus atliekant su meile namiškiams, vyrui. Kai vyras valgo maistą, paruoštą žmonos su meile, jis gauna tą meilę ir jam jau nebesinori gerti. Aš žinau daugybę tokių atvejų. Gal kažkam tai pasirodys nepakankamai įtikinama, bet taip yra.

Kur gauti tiek jėgų, kad viskam užtektų? Dauguma moterų juk pavargsta darbe...

Šiuolaikinės visuomenės pasekmė – pavargusi moteris. Bet nepamirškite, kad vyrui reikalinga laiminga žmona, o ne pavargusi. Jei žmona uždirbs daug pinigų, vyras už tai jos labiau neims mylėti. Vyras nori grįžti namo, kur jo laukia, kur jam patieks su meile paruoštą vakarienę, kur viskas sutvarkyta ir išskalbta su meile, jo mylimos žmonos, o ne virėjos ar namų tvarkytojos. Neužilgo gali nutikti taip, kad jis ir nueis pas tą, kuri juo rūpinasi (visos istorijos, tikros ir išgalvotos, apie vyrų romanus su tarnaitėmis – ne be pagrindo). Iš tikrųjų, vyro sėkmė visuomenėje priklauso nuo to, kaip jį vertina žmona. Moteris gali vyrą iškelti į svaiginančias aukštumas, bet gali ir numesti jį į prarajos dugną. Jei žmona visą savo psichinę jėgą, energiją, visą savo tikėjimą nukreiptų į vyrą, tai jam imtų nepaprastai sektis. Ir atvirkščiai. Deja, ne visos moterys tai žino. O moters galia nepaprastai didelė. Bet tai atskira ilga tema.

Vyras turi tapti vyru




Vyras turi tapti vyru



Būti vyru, reiškia kovoti su savo egoizmu. Eiti į darbą, dirbti. Tapti sąžiningu žmogumi: jei nori valgyti, turi dirbti. Kur Dievas pasiuntė, ten ir dirbi.

Pagal save pastebėjau, kad galiu tris kartus daryti jogą, askezėmis, išmokau badauti... Bet kai nuėjau dirbti kiemsargiu (visada stengiausi išmokti daryti tai, kas man sunkiai sekasi), pamačiau, kad tai man labai sunku. Ne todėl, kad negaliu sniego suskaldyti, psichiškai sunku: kiekvieną dieną vienas ir tas pats, nuolat pilna šiukšlių, reikia anksti keltis, kad žmonės netrugdytų dirbti... Milžiniška askezė!

Ir aš pamačiau skirtumą – labai lengva užsiimti joga. Labai lengva pasnikauti. Bet labai sunku dirbti.

Aš tada supratau, kad darbas valo širdį kur kas geriau, nei joga ar pasnikavimas. Tai žymiai dorybingesnė veikla, nes žymiai asketiškesnė pagal savo prigimtį.

 Žmonės dažna nori būti baltarankiais, daryti kažką tik dėl savęs. Juk joga užsiima dėl savęs, pasnikauja irgi dėl savęs, o dirba – dėl kitų. „Aš noriu dvasine praktika užsiimti, kam man pinigai...“ Jei nereikia pinigų – eik į vienuolyną. Jokių pinigų nebus. Bet darbo ten vis tiek bus, nes tau pasakys: gerai, tu meldiesi – visi meldžiasi. Bet jei nori valgyti, eik nuskusti bulvių. Todėl niekaip neišvengsi darbo, niekur.

Darbas geriausiai išvalo vyro širdį. Moters širdį valo darbas namuose. Moterys bėga iš namų, jos nori dirbti bet kokį darbą, kad tik namuose nesėdėti. Todėl, kad moteris dirba namuose, o darbe – ilsisi, pramogauja. Todėl moteris turi mokytis dirbti namuose, o vyras turi mokytis dirbti darbe. Ir vaizduotis dvasingu nereikia.



O.G. Torsunov

2012 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas


MEDITACIJOS IR DAILĖS SINTEZĖ - tai Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas, skirtas suaugusiems.



Ar tikite, jog mes esame Pasaulio kūrėjai? Netikite? O visgi mes tokie esame. Kiekvieną dieną, dar daugiau - kiekvieną akimirką, mes kuriame Pasaulį net jei to sąmoningai ir nesuvokiame. Tai, ką matome aplink save, yra mūsų kūryba, mūsų vidaus atspindys. Kviečiame į ciklą praktinių - kūrybinių užsiėmimų, kurių metu Jūs išmoksite atpalaiduoti kūną bei protą, pažinsite save, išreikšite save per kūrybą, gausite praktinių patarimų, kaip gi „kurti Pasaulį“, kaip svajoti taip, kad svajonės, išties, pildytųsi.

Kiekvieno atskiro užsiėmimo metu koncentruosimės vis į kitą temą. Užsiėmimas bus dviejų dalių: trumpa paskaita bei kūrybinė interpretacija. Tai - savotiška meditacija: „Meditacija – tai proto nuraminimas, tik nurimus protui, mes galime priimti teisingus sprendimus, ir matyti mus supantį Pasaulį aiškiomis spalvomis“;  „Meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą, išmokina  suvaldyti,  nuramina protą, mintis ir jausmus, padeda atsipalaiduoti, susiharmonizuoti, pasisemti šviesos, energijos bei džiaugsmo.“ Pagal “Osho” „Meditavimas yra paprasčiausias savojo proto stebėjimas…“. 

Medituodami žmonės dažniausiai sutelkia savo dėmesį į vieną dalyką: mintį, idėją, daiktą, tuštumą, kvėpavimą, arba tiesiog siekia atrasti pusiausvyrą savo prote ir dvasioje. Šių užsiėmimų metu sutelksime savo dėmesį į tuo metu tyrinėjamą temą bei kūrybinę sviraišką, nuraminsime protą ir jausmus praktinės – kūrybinės veiklos metu sukurdami neįtikėtinų meno kūrinių.

Užsiėmimų metu bus naudojamos šios dailės technikos:
tapyba    akvarelė – pastelė – tušas - molis – pynimas iš laikraščių – koliažas – mozaika – asambliažas    papjė mašė

Studijų struktūra:
-    Darbas vyksta nedidelėje 8 žmonių grupėje;
-    Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę;
-    Užsiėmimo trukmė – 4 val.;
-    Mėnesio kaina: 240 Lt (60 Lt vienas užsiėmimas) Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.
- Vieno užsiėmimo kaina: 70 Lt. (Mokant už kiekvieną užsiėmimą atskirai). Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.

Grupė: šeštadienis (10.00 iki 14.00 val.)

Užsiėmimų pradžia – rugsėjo 8 d. (Jau galima registruotis el.p. simono.dailes.studija@gmail.com arba reiki.terapija@gmail.com, tel. pasiteirauti 868444109 (Simono dailės studija) arba 860420485 (Reiki terapija))

Prelimarios užsiėmimų temos:
1.      „7 mirtinos nuodėmės“ – kas tos 7 nuodėmės, kurios mums trugdo būti laimingais? Kodėl jos vadinamos „mirtinomis“? Kaip jų atsikratyti? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos klausimus, bet ir praktiškai-kūrybiškai dailės priemonių pagalba vizualiai išreikšime mumyse tūnančią nuodėmingąją pusę ir pakeisime ją į šviesą.
2.      „Mano globėjas“ – ar mes turime globėjų? Kas mus saugo ir stiprina? Nuo ko mus reikia saugoti? Užsiėmimo metu kalbėsime apie tai ir, naudodami mišrias technikas, kursime savo asmeninį globėją.
3.      „Aš ir mano nuotaikos“ – kas įtakoja mano nuotaikų kaitą? Kas yra ir kuo skiriasi jausmai nuo emocijų? Kaip su jausmais susijęs protas ir ar išvis jo reikia? Užsiėmimo metu gausite atsakymus į šiuos klausimus, išmoksite kaip nuraminti protą ir emocijas bei kaip transformuoti negatyvius jausmus į pozityvius. Taip pat naudodami dailės technikas galėsime pažvelgti iš šono į savo nuotaikas, pamatysime, kokios jos yra spalvos, linijų, formų ar dėmių.
4.      „Sapnų gaudyklės“ – kur nuveda mus sapnai? Ką mes patiriame, kai užmiegame? Ką reiškia sapnuoti mirusius žmones? Ar būna pranašiškų sapnų? Kodėl sapnuojame košmarus? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos ir kitus klausimus, bet ir sukursime „košmarus gaudančias sapnų gaudykles“.
5.      “Mandala” – kas tai yra mandala? Ar ji būdinga tik Rytų šalių kultūrai ir tikriems lietuviams netinka? Užsiėmimo metu atskleisime senovės lietuvių ir rytų kultūros ryšį, kursime savo individualią mandalą, tokiu būdu harmonizuosime ir struktūrizuosime savo vidinį pasaulį.
6.      “Amuletų, talismanų gamyba” – kam reikalingi amuletai ir talismanai, kuo jie skiriasi? Kokie jie yra ir kokius mums reiktų pasirinkti? Užsiėmimų metu susikursime amuletą arba talismaną pasirinktinai, naudojant mozaikos techniką.
7.      “Tikrasis moteriškumas. 1 dalis” – ar užtenka vien gimti moteriškos lyties, kad būtum Tikra Moteris? Kas yra tikrasis moteriškumas, kaip jį atskleisti ir puoselėti savyje? Ir ar viso to tikrai reikia šiais, taip vadinamais lygių lyčių galimybių laikais? Užsiėmimo metu ne tik gausite naudingų patarimų, bet ir galimybę sukurti moteriškų bei praktiškų gaminių.
8.      “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” – kuo skiriasi moters ir vyro pareigos šeimoje? Ką moteris gali padaryti, kad jos santuoka būtų laiminga? Užsiėmimo metu kalbėsime šia tema, o iš molio sukursime neįtikėtino grožio interjero detales.
9.      “Jaukūs namai” – kaip sukurti jaukius namus? Iš kur galima pasisemti išminties ir žinojimo? Kaip teoriją (kinų “Feng šui”, indų “Vastu šastra”, lietuvių senovės tradicijos) įgyvendinti praktikoje? Praktinėje užsiėmimo dalyje, dekoruosime ir puošime (glazūruosime) užsiėmimo “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” metu sukurtus molinius dirbinius.
10.  “Ateities projektavimas” – ar galioja patarlė “žmogus pats savo likimo kalvis”? Kiek žmogus gali įtakoti savo likimą? Kaip mes kuriame savo ateitį? Ar galima tai daryti sąmoningai? Užsiėmimo metu susikursime savo ateities koliažą, kuris veikia kaip pasąmonės kodas. 

2012 m. liepos 11 d., trečiadienis

Nauja paslauga - Reiki SPA


Žinot, kokia esu? Ogi darboholikė. Ir tai sakau visai ne kaip nuopelną, o kaip rimtą savo ydą. Dirbti ėmiau nuo ~19 metų ir iki 33 metų net neįsivaizdavau dienos be įtampos. Stresas prasidėdavo vos suskambus ryte žadintuvui. Net į mėgiamą darbą kartais nesinori keltis, o kai jau atsikeli, jauti stresą, kad nepavėluotum. Kai vėluoji, jauti dar didesnį stresą - gausi pylos, ar ne. Atkeliauji į darbą, o ten vėl stresas - kai daug darbo ir kai visai nėra darbo. Kai daug darbo - savaime suprantama iš kur tas stresas. O kai nėr darbo - ką veikti, kad nemirtum iš nuobodulio ir kaip elgtis, kad išsaugotum darbo vietą. Kokių tik ligų neįsigijau per tą nuolatinį nerimą ir įtampą! Puikiai žinau, koks tai jausmas, kai kelis kartus per naktį atsibundi sumedėjusiu kūnu, įsitempusi kaip styga. Kai mėnuo iš mėnesio nuo pat ryto jautiesi beviltiškai pervargusi ir dienai pratempti naudoji milžiniškas valios pastangas. Nuvarytus arklius nušauna, o ką daro su nuvarytais žmonėmis?... Didmiesčių gyventojai, pakelkit ranką, kas sugebėjote sulaukti trisdešimtmečio nei karto negėrę Xanax (o jei net nežinot, kas tai per vaistai, galiu jus tik pasveikinti!).

Žodžiu, mielieji, jei jūs jaučiatės kaip tie nuvaryti arkliai, aš jus labai gerai suprantu. Kai mečiau savo darbą, sritį, kurioje tobulinausi gerą dešimtmetį ir pasiekiau šiokių tokių karjeros aukštumų, visą mėnesį negalėjau patikėti "tai štai, koks tas gyvenimas be įtampos!...".

Galvodama apie jus ir prisimindama save tais beviltiško nuovargio laikais, noriu jums pasiūlyti naują paslaugą.  Kol kas esu pirmoji ir vienintelė, kuri tai sugalvojo ir daro, t.y., derina skirtingas metodikas - Reiki, gydomąsias žoleles ir akupresūrą.

Štai, kas jūsų laukia, atėjusių į Reiki SPA:
1. Nusiaunate batukus ir pamerkiate savo pavargusias pėdutes į mėtų nuovirą, papildytą citrinos sultimis ir levandų eteriniu aliejumi. Kol pėdos ilsisi ir gaivinasi, su Reiki nuimu įtampą ir energetinius blokus pečių srityje.

2. Tada gulatės ant nugaros, aš nuvalau jūsų veiduką ir uždedu ramunėlių nuoviro garų primirkusį rankšluostį. Tuo metu Reiki energija harmonizuoja ir balansuoja jūsų galvos energetiką.

3. Veide yra 7 taškai, kuriuos spaudžiant palankiai veikiami vidaus organai, lyginamos veido raukšlelės, tonizuojama oda, gerinama kraujotaka. Reiki energija sustiprina palankų akupresūros poveikį.

4. Toliau tęsiamas yprastinis viso kūno Reiki seansas.

Paprastai užtenka vos kelių Reiki seansų, kad žmogus pasijaustų energingesniu, ramesniu. Daugelis mano pacientų džiaugiasi, jog vos po vieno seanso dingsta juos nuolat lydėjęs nuovargio jausmas. Gydomosios žolelelės, taškinis masažas ir Reiki puikiai papildo vienas kitą ir derinasi tarpusavyje.

Visą liepos mėnesį Reiki SPA paslaugos kaina tik 50 Lt. Buvusiems ir esamiems pacientams - tik 40 Lt.

Registruokitės: reiki.terapija@gmail.com, tel. 8 604 20 485

Reiki Terapija adresas: B. Radvilaitės g. 7/ Šiltadaržio skg. 2, Vilnius


2012 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Netikras ego - akmuo po kaklu

Dar kartą norėčiau grįžti prie ego temos. Apie ego, kas jis, kuo jis trugdo, rašiau anksčiau. Dabar noriu panagrinėti dar vieną netikro ego aspektą - kaip didelis netikras ego verčia mus jaustis labai nelaimingais.

Netikras ego, paprastai sakant, yra mūsų prisirišimas prie materijos ir susitapatinimas su fiziniu kūnu. Juk mes iš tikrųjų esame amžinos ir nepažeidžiamos sielos, tačiau, patekus į šį materialų pasaulį, mums galvas apsuka majos - materialaus pasaulio iliuzijos. Triologijos "Matrica" kūrėjai tikrai turėjo realų pagrindą scenarijui... :) Visa, ką patiriam, yra tik iliuzija...

Kuo didesnis netikras ego, kuo didesnis prisirišimas prie kūno ir susitapatinimas su juo, tuo didesnias kančias mes patiriame. Nes taip jau yra, kad šiame pasaulyje mūsų kūneliui nuolat kas nors nutinka - tai nusimušam pirštą, tai susergam kokia nemalonia liga, tai pritrūkstam pinigų gražiai jį aprengti, pamaitinti gardžiais patiekalais ar nugabenti savo kūną į egzotišką šalį atostogų. Ir kuo labiau prie kūno prisirišę, tuo didesnias kančias išgyvename, kai kūnui kas nors nutinka nemalonaus...

Kuo didesnis netikras ego, tuo labiau prisirišame prie žmonių, daiktų, vietų. Šiame pasaulyje nėra nieko pastovaus, nuolat ką nors randame ir nuolat ką nors pametame. Kuo didesnis prisirišimas prie materijos, tuo didesnias kančias patiriame ką nors praradę. O juk čia mums nieko nepriklauso! Viską, ką turime, turime tik laikinam naudojimui. Net nesvarbu ar tai daiktai, ar santykiai.

Siela - amžina. Mūsų žinioje ne 10 gyvenimų, o 8 milijonai 400 tūkstančių gyvenimų įvairiuose kūnuose, įvairiose planetose. Net šiame gyvenime tai, kas nutiko prieš 10 metų, šiandien atrodo nebe taip reikšminga, kaip tuomet, kai tai nutiko. O jei į visus šio gyvenimo įvykius pažvelgtume iš amžinybės perspektyvos? Viskas yra tik trumpa sekundė, ne daugiau... Ir turime mes savo žinioje tik šią akimirką, nes praeitis jau praėjo, o ateitis dar neatėjo. O kaip mes elgiamės? Tarsi tiksliai žinotume savo gyvenimą iki pat mirties. Bet iš tikrųjų nežinome, kas laukia mūsų po 5 minučių. Ir ne tik nežinome, kas laukia, bet mes net nežinome, kokios mintys ateis į mūsų nuosavą galvą. Tai kam gi tada kankintis nepavykus pirminiam gyvenimo planui? Kaip sakoma - žmogus suplanuoja, o Dievas koreguoja...

"Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pažiūrėkite kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo dydybėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o ryt metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: "Ką valgysime?" arba "Ką gersime?", arba "Kuo vilkėsime?" Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tevas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiau ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo."
Evangelija pagal Matą 6, 25

Ir tikrai - ar galim savo rūpesčiu prailginti gyvenimą nors per sprindį? Mūsų kūnas - sielos šventovė, tad rūpintis juo yra mūsų pareiga. Tačiau kad ir kaip sveikuoliškai maitintumės, kad ir kaip ekologiškai gyventume, visi turime gimti ir mirti nustatytu laiku. Pažiūrėkit, kaip seni, ligoti žmonės, meldžia mirties, kad ji ateitų jų išvaduoti. O ji ateina tada, kai ateina. Taip pat ir jauni žmonės žūva, nors atrodo dar galėtų gyventi ir gyventi.... Tad ar verta rūpintis ir patirti tokias kančias dėl to, kas nutinka mūsų laikinam sielos apvalkalui? 
Dievas žino, kad mums reikia ir pavalgyti, ir atsigerti, ir gražiai apsirengti, ir paatostogauti, ir turėti draugų, šeimą, namą, automobilį. Tad nesirūpinkime rytdiena, rytojus pas savimi pasirūpins. Visa, ką mums tereikia daryti, tai gyventi, laikantis taisyklių. Sakydama "gyventi", turiu omenyje ne tik veikti, bet ir kalbėti, mąstyti. 

Netikras ego, tai kaip grandinėmis parištas akmuo po kaklu. Kuo didesnis akmuo, tuo giliau mes grimstame į kančios vandenyną.... 

Apie astronautus ir ryšį su Dievu


Kai žmonės ateina pas mane konsultacijai, vienas iš dalykų, ką žiūriu, tai to žmogaus ryšys su Dievu. Dažnai pas žmones ryšys būna 0, o jei ryšys pasiekia 3 iš 10 vnt. (tai subjektyvus matavimo vienetas, kurį naudoju diagnozuodama), jau yra labai gerai, reiškia žmogus nuoširdžiai tikintis...

Kai aiškinu, kodėl gi šiuolaikiniam žmogui, miesto gyventojui, intelektualui, vakarėlių liūtui ar karjeros žmogui reikalingas tas ryšys su Dievu ir ką su tuo ryšiu daryti, naudoju savo žodžius. Bet štai radau gerą pavyzdį iš Chose Silvos knygos. Tad ir pacituosiu :)

Norint pasiekti savo gyvenimo tikslą, reikia visatos pagalbos. Mūsų dvasiniai vadovai, pradedant Aukščiausiuoju intelektu ir baigiant tais, kuriems skirta padėti kiekvienam mūsų asmeniškai, mokyti mus - visi jie yra dvasinės būtybės ir egzistuoja dvasiniame lygmenyje. Jie neturi fizinių pojūčių, todėl negali tiesiogiai žinoti, kas vyksta fiziniame lygmenyje, kuriame mes gyvename.


Manau, kad buvome sukurti veikti fiziniame lygmenyje, siųsti informaciją apie šį lygmenį ir atlikti darbus, kuriuos visata mums numato. Panašiai kaip astronautai, nusiųsti į Mėnulį ar net į Marsą, turi atlikti tam tikras užduotis. Jie žino, kad turi paimti grunto pavyzdžių. Žinios apie Mėnulį vis dar skurdžios, todėl mokslininkams reikia  jo grunto tyrimams. Astronautai susisiekia su skrydžio valdyba ir praneša: "Mes radome trijų skirtingų rūšių uolienų. Apibudinsime jas, o jūs pasakykite, kurių uolienų ir kiek pavyzdžių pargabenti į Žemę."


Astronautai ilgai treniravosi, kad galėtų nuskristi į Mėnulį ir sklandžiai nutūpti, paimti jo grunto pavyzdžių. Jie nežino būtent kokių uolienų mokslininkams reikia ir ką jie darys su parvežtu gruntu, todėl NASA valdybos mokslinnkai turi astronautams nurodyti, kokio grunto reikia.


Mokslininkai niekaip negalėtų gauti reikiamų pavyzdžių, jei atsronautai jų nepargabentų ar nuspręstų nekreipti dėmesio į jiems skirtą misiją ir elgtųsi savaip. O jei astronautai iš mokslininkų negautų informacijos apie tai, ką reikia pargabenti, tai misija būtų įvykdyta tik iš dalies. NASA valdybos mokslininkai negali matyti to, ką mato astronautai.


Pavyzdys su astronautais ir mokslininkais labai primena mūsų sitiaciją. Mes esame fiziniame lygmenyje ir apie jį siunčiame informaciją visatai. Ten nusprendžia, kas yra svarbu ir reikšminga. Panašiai kaip NASA valdybos mokslininkai nusprendžia, ko reikia jų tyrimams atlikti, ir perduoda informaciją astronautams Mėnulyje, kad jie laikydamiesi nurodymų sėkmingai įvykdytų misiją. Patys astronautai sprendžia, kaip elgtis, kad išvengtų kliūčių ir pasiektų tikslą. Mokslininkai yra per toli, kad nurodinėtų jiems ir patarinėtų kiekvienu klausimu, pavyzdžiui, "perženkite šį akmenį" ar "paimkite šios uolienos gabalą".


Panašiai kaip astronautai, mes patys nutariame, kaip atliksime užduotį. Patys pasirenkame, ar imsimės jos, ar ne ir kaip viską darysime. Kuo geriau sugebame pasinaudoti vidiniais pojūčiais, visatos atsiųsta informacija ir kuo geriau ją suprantame, analizuojame alfa būsenoje, tuo didesnės mūsų galimybės patirti sėkmę.


Norėdami atlikti savo užduotį turime nuolatos palaikyti ryšį su visata. Tam reikia abipusių pastangų. Jei atsronautai tik nuskristų į Mėnulį ir ten nieko neveiktų, o tik mušinėtų golfo kamuoliukus ir nepargabentų mokslininkams reikiamų uolienos pavyzdžių, tai misija būtų sužlugdyta. O kai viskas jau atlikta, tada galima ir pasilinksminti - pamušinėti golfo kamuolius. 


Jei atsronautai negautų tinkamų nurodymų ir paramos iš valdybos mokslininkų, jei neturėtų darbui atlikti reikalingų įrankių, misija taip pat būtų neįvykdyta. Todėl skrydžio valdyba aprūpina astronautus visa reikiama įranga ir erdvėlaiviu, taip pat apmoko juos. Tada valdyba išsiunčia astronautus į kosmosą, tikėdamasi, kad misija sėkmingai bus įvykdyta. 


Jei atsronautai mėgintų pakeisti misijos tikslus - ji būtų pasmerkta nesekmei. Jei atsronautai nepalaikytų ryšio su valdyba ir negautų reikiamos paramos - viskas žlugtų. Jei atsronautai, jau pradėję veikti, nesugebėtų patys nuspręsti, kaip įveikti iškilusias kliūtis - misija būtų neįvykdyta. Vadovaudamiesi valdybos nurodymais, astronautai turi visišką laisvę spręsti, ką būtina daryti, kad pasisektų. Jie taip pat gali nekreipti dėmesio į nurodymus ir viską sužlugdyti.

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Visi mes esam egoistai


Taip jau esame sukurti, jog visą aplinką pažįstame per save, per savo potyrius ir vertiname remdamiesi tik savo asmeniniais pojūčiais: "Šitas žmogus geras, nes man teikia malonias emocijas, o šitas blogas, nes teikia nemalonias emocijas".

Kituose matome tai, ką galime atpažinti, o atpažinti galime tą, ką turime savo viduje. Metams bėgant įgauname vis daugiau patirties, pagrįstos mūsų asmeniniais pojūčiais, todėl galime pradėti atpažinti ir tuos dalykus, kurių neturime viduje, bet esame girdėję detalų apibudinimą ir į savo kartoteką galvoje susidėję to reiškinio požymius, remiantis teorija ir mūsų pačių užfiksuotais reiškinio aspektais.

Taip pat kitus vertiname ne tik pagal tai, ką juose atpažįstame, bet ir pagal tai, kokius potyrius mums tie žmonės ar įvykiai sukelia: malonius ar nemalonius. Aišku, visas Pasaulis nėra suskirstytas tik į juodą ir baltą, tačiau net pačius įvairiausius pojūčius, emocijas, potyrius galima grubiai sudėti į dvi dideles lentynas - "Man malonu" ir "Man nemalonu".


Ir šiomis dviem kategorijomis grindžiame visą savo gyvenimą....


Kas jums pirmiausia ateina į galvą, išgirdus žodį "egoistas"? Ko gero tai žmogus, kuris kaip žiurkėnas tempiasi viską namo ir su niekuo nesidalina. Tačiau dažniausiai egoisto etiketę priskiriame tik tiems, kurie įsikibę laikosi materialių dalykų, o apie subtilesnes egoizmo formas ir nepagalvojame.


Štai jums pavyzdukas - įsivaizduokite, kad kažką karštai pamilote. Dieną naktį sukate ratu mintis aplink mylimąjį(-ją), žavitės kiekvienu galvos kryptelėjimu, kiekvienu kostelėjimu, blakstienų plastelėjimu. Geriate kiekvieną žodį ir jaučiate, jog galėtume net gyvybę paaukoti vardan to žmogaus... Tol, kol nusprendžiate, jog į jūsų meile neatsakoma pakankama meile. Tiesą sakant, neaišku, kuris variantas geresnis/blogesnis - kai išvis neatsakoma jokia meilės forma ar kai neatsakoma "pakankama" meile.... Žodžiu, kad ir kaip ten be būtų, tačiau abiem atvejais savo pačių rankomis pasmaugiame savo jausmus kitam žmogui. Negi dabar dalinsi savo meilę už dyką? Aš tau siunčiu meilę, o tu man ką? Nieko? Tai ir aš tada tau nieko neduosiu. Tiksliau, duosiu tau savo neapykantą, pagiežą, pyktį ir kerštą. Še, pasprink. 


Egoizmas taip stipriai įaugęs į mūsų kasdienybė, jog mes jo net nebe fiksuojame. Jei darome kam nors gerą darbą, mums teikia pasitenkinimą kito žmogaus džiaugsmas. Jei kito žmogaus džiaugsmas mums teiktų nemalonius jausmus, net į galvą neateitų ką nors dėl jo padaryti. Vadinasi darome gerus darbus pirmiausia dėl savęs, dėl savo džiaugsmo. Ir dar supykstame, jei mums už mūsų paslaugas nepadėkoja... :)  Padarome veiksmą, kuris suteikia mums teigiamas emocijas ir dar reikalaujame užmokesčio už mūsų pačių malonius potyrius! :)


Visi mes esame egoistai. Visi mūsų motyvai, net patys gražiausi, yra grįsti noru patirti malonias emocijas. Tik vieni žmonės malonias emocijas pajaučia tada, kai aplinkiniai jaučia nemalonias emocijas, o kitų džiaugsmas atneša daug džaugsmo kitiems žmonėms. Todėl nereiktų skirstyti žmonių į "blogiečius" ir "geriečius", nes ši sąvoka labai subjektyvi. Taip pat reiktų įsisąmoninti, jog gerus darbus darome dėl savęs pačių, nes mums tai teikia džiaugsmo. Ir tada nebeliks nusivylimo, jei mūsų pagalba bus atmesta arba neišgirsime žodžio "dėkui". Nebent "dėkui" ir yra tai, dėl ko padedame ir tik tą žodį išgirdę galim pajusti visišką pasitenkinimą....





Pinigai - ką daryti, kad jų būtų?

Buvau dviejų dalių ajurvedos gydytojo, bhakti jogo Anantaros paskaitose apie pinigus. Informacija labai įdomi ir naudinga bent jau man asmeniškai :) Savaip apibendrinusi rašau tai, ką sužinojau, o apačioje rasite nuorodas į paskaitų vaizdo įrašus.



Jei skaitote šį blogą, tuomet su Jumis esame bendrakeleiviai, tad gal ir jūs kažkada (arba dabar) galvojote, jog pinigai - tai kažkas nedoro, kažkas menkinančio dvasingumo ieškantį žmogų. Dvasingumo ieškantis žmogus neva turėtų atsiriboti nuo visų materialių išteklių.Taip galvojau ir aš, kol neatradau žodžių, jog Dievas yra grožio, galios, šlovės, turtų, žinojimo ir atsižadėjimo šaltinis.

Pinigų energija yra Dieviška energija. Ji iš prigimties yra visiškai švari, tyra ir dieviška. Ją sutepa tik pinigų gavimo ar jų išleidimo būdai. Todėl sąžiningai turtus užsidirbę, paveldėję žmonės yra Dievo palaiminti. Lygiai taip pat, kaip ir gražūs, protingi, galingi ar Pasaulio atsižadėję žmonės.

Visus žemiškus turtus prižiūri Kubera. Jis - žmogiška būtybė, bet už savo pamaldumą ir sąžiningumą buvo prilygintas pusdieviams ir paskirtas paslėptų žemėje lobių sargu ir šiaurės globėju.

Pagal mitą iš „Ramajanos“ (VII 11), Kubera kadaise valdė Lankos salą, tačiau jo įbrolis Ravana išvijo Kuberą iš Lankos, ir šis perkėlė savo rezidenciją į Himalajus; jos sostinę – Alaką pastatė dieviškasis statytojas Višvakarmanas. Kuberai priklauso slaptasis sodas Čaitraratha, esantis Meru kalno viršūnėse; jo tarnas Manibhadra – prekybos globėjas; jo žmona Riddhi personifikuoja klestėjimą. Artimiausiu Kubero draugu ir globėju laikomas Šiva.

Kubera turi didelį rutulio formos pilvą, dvi rankas, tris kojas, aštuonis dantis ir vieną akį. Pagal „Ramajaną“ (VII 12, 22-24), antrąją akį Kubera prarado prakeikus Umai (Devi) už tai, kad jis slaptai žiūrėjo į ją, jai būnant kartu su Šiva.

Taigi, turtai yra Dieviška energija ir tą energiją valdo Asmenybė, todėl su pinigais reikia elgtis pagarbiai ir atsakingai, nes kitaip galima įžeisti jų valdovą. 

Kaip rodoma pagarba Kuberai? 
1. Reikia tiksliai iki cento žinoti, kiek yra pinigų piniginėje. Jei nežinai, kiek jų turi, kaip gali norėti daugiau? Kaip gali žinoti apskritai, kiek jų turi?
Pinigai piniginėje perskaičiuojami iki 20 val. vėliausiai, nes vakarais dauginasi pinigai. 

2. Taip pat reikia norėti pinigų, žinoti, kam jų reikia, kas su jais bus daroma. Labai naudinga būtų sėsti ir detaliai susirašyti penkmečio planą su samata, kiek kokiam veiksmui prireiks lėšų. 

3. Negalima negražiai vadinti pinigus, juos pravardžiuoti - babkės, žali ar pan. 

4. Negalima prisirišti prie pinigų. Pinigai išvis yra energijos srautas, o bet koks srautas sutrinka, jei pastatome užtvanką - neleidžiame ateiti arba neleidžiame išeiti. Jei reikia kam nors sumokėti - mokėkime ir dėkokime už suteiktą progą išleisti pinigus. Jei kas nors duoda pinigus - priimkime su dėkingumu. Turi vykti nuolatinė pinigų cirkuliacija. Kuo labiau spausime į kumštį pinigus, tuo labiau jie byrės per pirštus, kaip smėlis.

Taip pat reikia suvokti, jog pinigų kiekį taip pat nulemia ir karma. Gera karma prišaukia didesnius turtus. Jei trūksta pinigų, reikia pirmiausia koreguoti savo gyvenseną, požiūrį, mąstymą. 

Pavydas ir godumas - dvi mirtinos nuodėmės, kurios atstumia pinigus. Su pavydu galima kovoti sąmoningai suvokiant, jog viskam yra priežasis ir jei vienas žmogus turtuolis, o kitas - vargeta, taip nutiko ne veltui. Godumas mažinamas aukojant. Reikia išsiugdyti įprotį aukoti bent 10 proc. nuo savo pajamų. Aukoti reikia pradėti neatidėliojant ir ne tik per Kalėdas tarnybiniu telefonu išsiuntus sms žinutė paremti vaikus per kokią televizinę akciją... Aukoti reikia pradėti tada, kai piniginėje švilpauja vėjai, taip įjungsime pinigų gamybos mechanizmą. 

Pinigai yra priemonė ką nors padaryti laimingu. Jei ateina daugiau pinigų, reiškia gaunam progą padaryti daugiau gerų darbų. 

Aukoti reikia protingai - už girtuokliui prie parduotuvės duotus pnigus atsakysime savo karma. Aukoti galima elgetoms prie bažnyčios, žmonėms, darantiems kilnius darbus, vaikų ar senelių namams, gyvūnų prieglaudoms, bažnyčiai, šventykloms. Taip pat ir žmonėms, šviečiantiems kitus žmones - skaitantiems paskaitas, doro gyvenimo mokytojams. 

4. Dirbti reikia pirmiausia tai, kas miela širdžiai ir neša gėrį gyvoms būtybėms, o ne tai, kas leidžia uždirbti kuo daugiau pinigų. Kiek daug žmonių turi nepelningų svajonių, bet jų nerealizuoja, nes gi nėr kada, reikia užkalinėti pinigus! Reikia realizuoti savo svajones, teikti džiaugsmą ir naudą visiems aplinkiniams, o pinigai ateis savaime. 

5. Ne veltui turtų globėju paskirtas pamaldus ir sąžiningas Asmuo - Kubera. Pinigai myli sąžiningus, o tie, kurie nesąžiningais keliais pralobsta, viską praranda per 10 metų.

6. Būtina vesti savo pinigų apskaita - kiek uždirbome ir kiek išleidome. Išmokęs valdyti savo finansus žmogus išmoksta valdyti ir savo gyvenimą.

7. Pinigų namai - piniginė. Jei norime, kad pinigai pas mus noriai ateitų ir pasiliktų, turime sukurti jiems jaukius, malonius namus.

Nuotraukoje pvz., kaip neturi atrodyti piniginė, jei norime turėti pinigų

* Piniginė turi būti erdvi, pinigai į ją turi tilpti nesulenkti.
*. Pinigus į piniginę reikia dėti veidu į save, nuo stambiausios kupiūros iki mažiausios kupiūros - 50 Lt, 20 Lt., 10 Lt.
* Metalinės monetos negali būti kartu su popierinėmis kupiūromis.
* Piniginė skirta tik pinigams, joje negali būti čekių (kurių dažnai būna pilnos daugelio žmonių piniginės :) ), nuotraukų, kalendoriukų, vizitinių kortelių, nuolaidų kortelių, asmens dokumentų, teisių ir t.t.. Piniginėje gali būti tik pinigai ir banko kortelės. Visam kitam galima įsigyti specialų dėklą.
* Jei išskleistos piniginės ilgis nuo 17,55 cm iki 18,90 cm., piniginė pati savaime traukia pinigus. Tokių matmenų piniginės sąvininkui nuolat atsiranda nenumatytų pajamų - išlošia loterijoje arba gauna palikimą ar tiesiog viršininkas skiria premiją.
* Piniginė turi būti išvaizdi, švari, tvarkinga.
* Pigi, suplyšusi piniginė - vargingumo simbolis. Piniginė turi būti prabangi.
* Piniginės spalvos:
                             Raudona, plytų spalva, ruda - šios spalvos palankiausios pinigams.
                             Žemės ir metalo (ruda, geltona, auksinė)
                             Žalia - pinigų spalva.
Vengti mėlynos spalvos ir jos atspalvių - tai vandens spalva. Vanduo išplauna pinigus ir mėlynų piniginių sąvininkai patys nesupranta, kur dingsta visi jų pinigai.
* Pinigų kvapai: žemuogės, cinamonai ir mėtos. Šie kvapai pritraukia pinigus. Į piniginę galima įdėti šių augalų šakelių arba įlašinti eterinių aliejų. Spirito pagrindo kvepalai netinka, tik aliejaus pagrindo. 

Prietarai, kurių laikantis galima pagausinti savo turtus:
* Reikia jaunam mėnuliui parodyti stambią kupiūrą ir įdėti ją į piniginę.
* Niekada negalima nešti šiukšlių po 20 val. Vakare dauginasi pinigai.
* Negalima nieko mesti pro langą, nes galima išmesti savo laimę.
* Niekada negalima skaičiuoti pinigus po 20 val.
* Negalima viename name šluoti su skirtingomis šluotomis.
* Įsikraustant į naują namą ar butą galima ant grindų paberti sidabrinių monetų. Statant namą monetas galima įmuryti į namo grindis.
* Jei prekiaujat, tą dieną prekyba bus sėkminga, jei pirmas pirkėjas - vyras.
* Kas nuolat gliaudo saulėgrąžas, pas tą pinigai neužsibūna.
* Negalima nieko nuo stalo šluoti ranka, tik su pašluoste,
* Namuose negalima švilpauti, nes be reikalo kviečiame Vėjo energiją. Žvakes taip pat geriau ne užpūsti, o užgesinti specialiais tam skirtais dangteliais.
* Solą geriau atiduoti ryte, o ne vakare. Negalima pinigų iš namų išnešti vakare.
* Pinigų geriau niekam neskolinti ir pačiam nesiskolinti. Bet jei jau pasiskolinam, grąžinti reikia smulkesnėmis kupiūromis, nei skolinomės.
* Pinigus geriau skolintis per jaunatį, o grąžinam per delčią.
* Pirmadienį negalima nei skolintis, nei skolinti. Taip pat ir sekmadienį negalima skolinti, nes pinigai gali negrįžti.
* Jei kam nors skoliname net ir nedidelę sumą:
    1. Apatariam grąžinimo sąlygas - kada, kokiomis dalimis bus grąžinama ir t.t.
    2. Aptariam užstatą, jei tai nereikšminga suma.
    3. Jei skoliname artimam žmogui, tai tik tokią sumą, kurią būtų negaila prarasti, jei artimas žmogus negrąžintų. Skolinti su mintim, kad tai dovana artimam žmogui.
* Pinigus reikia imti kaire ranka, o duoti - dešine.
* Negalima imti pinigus tiesiai žmogui iš rankų, nes pasiimam dalį to žmogaus energijos. Gerai, jei tai geras, sveikas harmoningas žmogus, bet jei piktas, pavargęs, sergantis....
* Po 20 val. nereiktų tvarkyti namų, nes galima turtus išplauti.
* Po 20 val. negalima niekam nieko duoti per slenkstį.
* Jei kažką perkam, reikia derėtis, bet niekada nereikia bijoti sumokėti per daug.
* Pirkti reikia tik geriausius, kokybiškiausius daiktus.
* Jei duodam išmaldą, nežiūrim tam žmogui į akis ir pasimeldžiam už jį.
* Negalima taupyti laidotuvėms, ligoninei, nelaimingiems atsitikimams ar pan.
* Nereikia taupyti vaišinant žmones. Jei jau ruošiate vaišes, darykite jas jokias, kad visiems visko būtų su kaupu, kad visi liktų sotūs ir laimingi.
* Reikia nuolat atlaisvinti vietą naujiems daiktams, t.y., reikia nuolat peržiūrėti senus daiktus ir nenaudojamus, bet dar gerus atiduoti vargšams.
* Negalima skaičiuoti kitų žmonių pinigus, jų pajamas, uždarbį.
* Negalima sakyti, kokios tavo pajamos. Jei jau būtinai reikia sakyti, geriau pasakyti jas dvigubai mažesnes, nei yra iš tikro.
* Palanku visas sąskaitas už komunalines paslaugas ar kitas buitines išlaidas laikyti raudoname aplankale - tada bus lengviau nepamiršti laiku visas apmokėti. Taip pat jei įsiskolinate už kažkokias paslaugas, lengviau rasti pinigų tom sąskaitoms apmokėti.

Linkiu visiems tapti turtingais ir dosniais žmonėmis :)

O štai pačios paskaitos. Čia I dalis.

O čia II dalis.




2012 m. birželio 27 d., trečiadienis

7 mirtinos nuodėmės: puikybė


Ar kada galvojote, kodėl 7 mirtinos nuodėmės yra pavadintos mirtinomis? Pastaruosius kelis mėnesius išties daug apie tai mąstau. Esu tikra, jog dar ne viską iki galo įsisąmoninau, tačiau keliais pastebėjimais jau norėčiau pasidalinti su jumis.

Pvz., puikybė. Ar žinot, kad tai ji mus verčia labiausiai kankintis ir jaustis nelaimingais?

Įsivaizduokim, jog gimstame mes su puikiais žvilgančiais šarvais, kurie mus saugo nuo labai pavojingo pasaulio aplink. Šalia mūsų verda nesibaigianti Šviesos ir Tamsos kova, o mes tarsi šapeliai vėjyje blaškomi po mūšio lauką. Tai štai tie šarvai mus ir saugo nuo sužeidimų. O kiekviena mirtina nuodėmė yra įtrūkimas mūsų apsaugoje. Kuo didesnis polinkis kokiai nors ydai, tuo didesnis plyšys ir tuo daugiau priešiškų strėlių sminga į mūsų gležną kūnelį. Jokie Angelai Sargai čia negali padėti...

Puikybė - plyšys šarvuose ties širdimi. Kiekviena strėlė sminga tiesiai į mūsų švelnią, jautrią širdį... Puikybė sukelia neapsakomas, nepakeliamas kančias.... Kuo didesnė puikybė, tuo labiau trokštame, alpstame dėl pripažinimo. Svaigstame iš noro, kad kiti žmonės mumyse matyti vien tobulumą, tik tas sąvybes, kurių kartais nė neturime. Ir kenčiame nepaprastai dideles kančias, kai niekas, net mes patys, savęs nematome tokiais tobulais, kokiais norėtume būti....

Puikybė turi du kraštitinumus - kai žmogus save aukština kitus žemindamas ir kai žmogus save žemina kitus aukštindamas. Tai ta pati puikybė, tas pats dėmesio troškulys, tik priemonės jam gauti yra skirtingos. Nevaldoma puikybė verčia žmogų jaustis vis dažniau ir labiau skaudinamam aplinkinių - kaip gi mane, tokį nuostabų, galėjo kažkas nepastebėti, nepagirti? Kaip gali su manim, tokiu puikiu, nenorėti kas nors eiti pasivaikščioti? Kaip apie mane gali kas nors atsiliepti ar net pagalvoti nepakankamai gerai? Turbūt tas, netinkamai su manim besielgiant žmogus yra blogas, sugedęs iki pašaknų...  Na, gal kiek ir perspaudžiau aprašydama vidinį pokalbį, tačiau jei nors šešėlį atpažįstate, suprantate, ką noriu pasakyti.

Blogiausia, kad išsikerojusi puikybė neleidžia mums patiems jos pastebėti ir suvaldyti.

Kaip atpažinti savyje puikybę?
1. Jei iki šio sakinio galvojate, kad puikybės jumyse tikrai nėra ;)
2. Jei manote, kad vienų žmonių verta pasiklausyti, o kitų - laiko gaišimas.
3. Jei žmonės dažnai jus skaudina.
4. Jei dažnai nusiviliate kitais.
5. Jei nemėgstate savęs, nemylite savęs.
6. Jei dažnai jaučiate, kad žinote, ką apie jus galvoja kiti.
7. Jei apskritai jaučiate, kad žinote, ką kiti galvoja, kokie jie iš tikrųjų yra.
8. Jei atpažįstate puikybę kituose.
9. Jei kritika lengvai išmuša jus iš vėžių.
10. Jei jums svarbu, ką kiti mano apie jus.

Jei į bent vieną klausimą atsakėte "taip", kuo nuoširdžiausiai sveikinu - yra vilčių išsivaduoti iš kančių! Ypatingai kritiškais atvejais puikybė žmogui neleidžia net suvokti, jog ji jame yra. Išties, kartais puikybė visiškai apraizgo žmogų iš vidaus ir iš išorės ir mažai jam vilčių telieka paragauti nors trupinėlio laimės...

Ką daryti, kaip gelbėtis? Pirmiausia - nulenkti galvą. Ugdykimės nuolankumą ir dėkokime už bjaurius šefus, klastingus draugus, despotiškas anytas. Jei kas nors įžeidė - klaupkimės bent mintyse prieš tą žmogų ir kartokim jam: "Ačiū, aš tave myliu, atsiprašau, atleisk man". Jei nieks nepadėkojo ir dėl to nukabinai nosį - lenk žemai galvą visiems nepadėkojusiems ir džiaukis, kad tau parodė, kur yra plyšys apsaugoje. Piliulė nuo puikybės - neapsakomai karti. Bet tik iš pradžių! O paskui prasideda medus :) Žmonės tampa giedri  ir besišypstantys tarsi dangus po stiprios liūties su perkūnija. Gyvenimas tampa lengvu ir maloniu, nes niekas nebegali sužeisti tiesiai į mūsų švelnią, trapią širdį...



2012 m. birželio 23 d., šeštadienis

Vizualizacija - pasaulio kūrimo metodas


Šiais laikais žodis "vizualizacija" gana dažnai naudojamas. Tai kas gi ji, ta vizualizacija?

Vikipedija paslaugiai siūlo štai tokį apibrėžimą: vizualizacija psichologijoje vadina įvairių rūšių informacijos kodavimą į regimuosius vaizdus (individualioje sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš žodinės į vaizdinę). 


Ar pasidarė aiškiau? Man - ne :)

Man asmeniškai pats žodis "vizualizacija" skamba pretenzingai ir kažkaip šaltai, todėl sąmoningai pervadinau tai į paprasčiausią kasdienišką vaizduotę. O vaizduotę juk turime visi! Tad štai, visa esmė yra ta, kad pasitelkę vaizduotę mes kasdien kuriame savo gyvenimą. Kartais tai darome sąmoningai, bet dažniausiai nesąmoningai, nes nei mokyklose, nei universitetuose mūsų nemokė esminio dalyko - kaip mąstyti, kad būtume sveiki ir laimingi. 


Taigi, grįškime prie vaizduotės, vaizdinių ir vizualizacijos. Chose Silva (Jose Silva - garsus savo sukurtu efektyvios jutiminės projekcijos metodu), vizualizualizaciją skiria nuo vaizduotės. Vizualizacija jis vadina tai, ką mintyse įsivaizduojame bent kartą matę. T.y., mintyse atkuriame matytą vaizdą. O štai vaizduote jis vadina tai, ką mes sukuriame - mintyse sukurtas vaizdas, kurio anksčiau nesame matę. Tačiau nesu tikra ar įmanoma taip kategoriškai atsieti šiuos abu dalykus. Jei tiksliai neprisimename visų smulkmenų jau matyto reginio, mes sukuriame jas, užpildome spragas. Taip ir vaizduotė retai pas ką gali kurti iš nieko, nesinaudojadama jau matytais reginiais, justais jausmais.


Vaizduotę naudojame kiekvieną mielą dieną ir darome tai dažniausiai visai nesąmoningai. Pvz., jei vyras ilgai negrįžta iš darbo ir dar, neduok Die, neatsiliepia į skambučius, oi kiek daug vaizduotė prikuria vaizdinių! Pakelkit ranką, mielosios, kurios tokiais atvejais galvoja, jog vyras užtruko ir neatsiliepia į skambučius, nes perka mums gėlių? :)

Kiekvienai minčiai (arba vizualizacijai) sukurti naudojame savo vidinius energijos rezervus. Ta pati energija naudojama mūsų gyvybinei organų veiklai, kasdieniams darbams, sėkmei, bendravimui su žmonėmis - viskam. Tinkamai investuodami energiją, ne sekiname savo energijos rezervus, o kaip tik didiname gaunamos energijos srautą. Švaistydami veltui - sekiname savo vidinius energijos rezervuarus ir nepapildome jų. Iš esmės visos ligos yra ilgą laiką ištuštintų ir nepapildomų energijos rezervuarų pasekmė. Ir ne tik ligos, bet ir visos nesekmės.

Pozityvus arba negatyvus mąstymas yra tik įprotis, ne daugiau. Kaip jau sakiau, mokyklose ar universitetuose moko visko, tik ne pačio svarbiausio dalyko - tinkamai mąstyti. Tėvai vaikystėje mums įdiegia tokius įpročius, kaip praustis, valyti dantis, šukuotis, tvarkyti namus, kirpti nagus, dėkoti, atsiprašyti, valgyti su peiliu ir šakute. O štai pozityvaus mąstymo įgudžių retai kas gauname. O juk pozityvus mąstymas ir yra didžioji kūrybos paslaptis. Negatyvus mąstymas taip pat kuria. Tik kuria, deja, destrukciją.

Taigi, kiekviena mintis yra mūsų energijos srautas, nukreiptas į galutinį tikslą - įsivaizduojamą reiškinį. Kuo daugiau energijos gauna mūsų vaizduotėje kuriamas dalykas, tuo labiau jis "materialėja", "realistiškėja". Kitaip tariant - iš neapibrėžtos energetinės vibracijos formos maitinamas mūsų minčių energija jis tampa žemišku, realiu reiškiniu. "Ir žodis tapo kūnu". Na, šiuo atveju - mintis tapo kūnu.

Kaip mes elgiamės susidūrę su problemomis? Kramtome ir, tarsi karvės, atrajojame tą pačią situaciją, sukame ir zuliname mintyse vis tą pačią mintį, šimtą kartų pernarstome, sunarstome ir išnarstome tai kas skaudu, kas nemalonu, kas gąsdina, neramina, kuria įtampą. Išgyvename nemalonumus tūkstančius kartų. Sekiname save, naikiname sulyg kiekviena tokia mintim ir sulyg kiekviena vaizduotėje tiksliai nupiešta nemalonia smulkmena vis labiau užtvirtiname tą būseną, užfiksuojame ją savo realybėje. Kiekvieną kartą, kai kas nors mus nuvilia, sakome sau - aš taip ir galvojau! Ir būname teisūs! Mes būtent taip ir galvojome, todėl gavome tai, ką patys sukūrėme.

Ką daryti?

Nesiųsti nei vienos, net mažiausios mintelės ten, kur nenorime atsidurti. Tiek pozityvioms, tiek negatyvioms mintims sukurti išnaudojame tiek pat energijos. Tik vienos mintys mus stiprina, o kitos sekina ir veda į niekur.  Pažiūrėkit, kaip elgiamės gyvenime - jei beeidami netyčia užklydome į smirdintį tamsų nemalonų skersgatvį, mes papraščiausiai apsisukame ir nueiname į šviesią, erdvią, kvepiančią vietą. Lygiai tą patį turėtume daryti savo galvoje. Vietoj braidžiojimo iki kelių srutose, galime sąmoningai ir kryptingai eiti ten, kur gera ir malonu.


Sunku keisti savo įpročius. Mes, suaugę, jau neprisimename, kaip buvo nepaprastai sunku išmokti rašyti. Ta proga paimkit tušinuką į kairę (arba į dešinę :) ) ir parašykite žodžius "nuo šiandien mąstau pozityviai ir kuriu savo laimę". Sunku? Na gerai, tai užrašykit tik savo vardą. Nelengva, tiesa? Taip ir mąstymo įpročius pakeisti nėra lengva. Bet verta! Šimtą kartų verta! 


Svarbus momentas - kurdami pageidaujamą ateitį nepamirškite, kad kuo didesniam gyvų būtybių skaičiui jūsų sukurta ateitis atneš naudą, tuo didesnės garantijos, kad tai, ką kuriate, išsipildys. Ir Vedos sako, kad negalima net pradėti jokio darbo, jei jis neatneša gėrio kitoms gyvoms būtybėms.

Kaip sau padėti?


Labai smagus ir naudingas dalykas yra ateities koliažo gamyba. Šis pratimas sujungia vaizduotėje matomus vaizdus su realiai akimis matomais vaizdais. Kūrybos proceso pabaigoje turime materialų daiktą, į kurį vos metę žvilgsnį galime greitai atkurti kūrybos metu jaustą būseną. 


Procesas paprastas - iš pradžių surenktate krūvą įvairiausių žurnalų. Tada nuraminate protą, pamedituojate. Sukuriate savyje visiškos pilnatvės, harmonijos, sėkmės jausmą. O tada atsimerkiate ir per daug nemąstydami vartote žurnalus ir išsikerpate tai, kas patraukia akį - nuotraukas, frazes. Visą laiką stenkitės išlaikyti giedrą nuotaiką. Kai susirinksite pakankamą kiekį iškarpų, pabandykite jas sudėti ant lapo, prie kurio jas klijuosite. Lapo centre galite įklijuoti savo nuotrauką, bet tai nėra būtina. Neskubėkite iškarpų klijuoti, iš pradžių raskite kiekvienai tinkamą vietą. Kai baigsite, pakabinkite savo darbą ten, kur dažniausiai kliūna žvilgsnis. Ir ramiai laukite, kol viskas ims pildytis :)


Jei niekaip neišeina rasti laiko pačiam tą padaryti, kviečiu jungtis į grupelę trečiadienį, liepos 11 d., 18 val. ir kartu susikurti savo puikų, tobulą pasaulį :) 


Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.
* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.









2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Praktinis užsiėmimas "Ateities projektavimas". Birželio 27 d. 18 val.




Vaikystėje mus išmokė dalies būtiniausių gyvenime įgūdžių - valyti ryte ir vakare dantis, neiti į gatvę suglamžytais marškiniais, šiukšles mesti į šiukšlių dėžę, o ne pro langą, padėkoti ką nors gavus, atsiprašyti nusikaltus. Tačiau vien šių įgūdžių dažnai mums nepakanka, kad galėtume sukurti sau sėkmingą, laimingą gyvenimą.

O visgi, savo gyvenimą, netgi galima sakyti - visą Pasaulį, mes kuriame kasdien! Deja, nesąmoningai, nevaldydami, nekontroliuodami proceso. Todėl dažniausiai liekame labai nepatenkinti rezultatu.

Savo gyvenimą mes kuriame mintimis, žodžiais ir darbais. Tačiau tai ilgasis kūrybos procesas. Yra ir trumpesnių būdų. Vienas iš jų - ateities vizualizacija, trokštamos būsenos meditacija, įsijautimas į ją. 

Kviečiu birželio 27 d. 18 val. į užsiėmimą "Ateities projektavimas", kuris vyks B. Radvilaitės 7 / Šiltadaržio skg. 2, Vilniuje. Priėję vartus spauskite mygtuką dešinėje po užrašu "galerija".

Užsiėmimo metu:

* Trumpai papasakosiu, kaip mes modeliuojame savo gyvenimą. Čia ilga tema, tačiau susitikimo tikslas ne žinios, o praktika, tad ilgai neužtruksiu pasakodama.

* Meditacija - niekad nemeditavusiems žmonėms geriau tai pradėti daryti kartu su žmogum ar žmonėmis, kurie yra patyrę ir gali "įvesti" į meditaciją. Be to, grupinė meditacija visada būna stipresnė. Nors, žinoma, yra išimčių... Šios meditacijos tikslas - atsipalaiduoti, pašalinti stresą, išgryninti mintis, troškimus, suvokti, ko tikrai norisi gyvenime, vizualizuoti save po 5 visiškos sėkmės metų.

* Ateities koliažo kūrimas - visų dalyvių prašau atsinešti pačių įvairiausių žurnalų - apie madas, namus, sodus, automobilius, keliones ir t.t. Juos dėsim į bendrą krūvą, vartysim, karpysim ir modeliuosime savo ateities viziją. Taip pat prašau atsinešti savo nuotrauką - ją taip pat įklijuosime į koliažą. 

Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.
* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.

2012 m. birželio 15 d., penktadienis

Pasaulio sukūrimas pagal Vedas

Skaitau Šrimad Bhagavatam, III giesmę, II dalį, randu daug nepaprastai įdomios ir gražios informacijos. Noriu ja pasidalinti su jumis :) Pvz., kaip buvo sukurtas pasaulis ir visos būtybės.

Maitreya tarė: Kai dar neišreikšta gyvųjų būtybių veikla, Maha-Višnu ir laiko galia išjudino trijų materialios gamtos gunų visybės pusiausvyrą, pasaulį išvydo materijos pradų visybė.

Jivų lemties sužadinta šį mahat-tattva, kurioje dominuoja rajas, pagimdė trim pavidalais egizstuojančią klaidingą savimonę. Iš jos savu ruožtu atsirado keletas grupių, kurias sudaro penki pradai.

Kiekvienas iš šių pradų vienas pats negali suformuoti materialios visatos. Padedant Aukščiausiojo Viešpaties energijai jie susijungė išvien ir suformavo kiaušinį.


Daugiau nei tūkstantį metųspindintis kiaušinis be gyvybės ženklų plūduriavo priežasčių vandenyne. Tuomet Viešpats, įsikūnijęs Garbhodakašayi Višnu pavidalu, įžengė į jį.

Iš Dievo Asmens Garbhodakašayi Višnu bambos išdyko akinamai tūkstančių saulių šviesa spindintis lotosas, kuriame glūdėjo visos sąlygotos sielos. Pirmasis iš lotoso atsirado visagalis Brahma.


Įėjęs į Brahmos širdį Garbhodakos vandenyse gulintis Aukščiausiasis Dievo Asmuo nušvietė jo protą ir Brahma ėmėsi visatos atkūrimo darbo.


Pirmų pirmiausia iš savo šėšėlio Brahma sukūrė sąlygotas sielas gaubiančius neišmanymo apvalkalus. Tai penki apvalkalai: tamisra, andha-tamisra, tamas, moha ir maha-moha.

Pasišlykštėjęs Brahma nusimetė neišmanymo suverptą kūną. Pasinaudoję proga nakties ūkanomis virtusį jo kūną apspito yakšai ir rakšasai su viltimi jį pasiglemžti. Naktis gimdo alkį ir troškulį.


Alkio ir troškulio iškankinti jie apspito Brahmą iš visų pusių, ketindami suplėšyti jį į gabalus. "Ryk jį! Nesigailėk!" - klykavo jie.

Ne juokais sunerimęs aukščiausiasis pusdievis Brahma ėmėsi melsti apsigailėjimo: "Pasigailėkit, nevalgykit manęs. Juk jūs mano sūnūs, aš jus pradėjau. Nuo šiol vadinsitės yakšais ir rakšasais."

Po to Brahma sukūrė svarbiausius pusdievius, kurie spindėjo savo dorybėmis. Pusdieviams po kojų jis metė akinamai spindintį dienos kūną, kurį jie kaip mat pasičiupo.

Tada iš savo sėdmenų Brahma sukūrė demonus, kurie buvo nepaprastai gašlūs. Apimti nepasotinamos aistros jie metėsi prie Brahmos, ketindami su juo suartėti.

Garbusis Brahma iš pradžių tik pasijuokė iš jų kvailumo, tačiau kai begėdžiai asurai ėmė grėsmingai artintis vis arčiau, pasipiktinęs ir išsigandęs jis spruko į šalį.

Brahma atskubėjo pas Dievo Asmenį, dosniai dalinantį Savo malonę ir naikinantį Savo bhaktų ir tų, kurie ieško prieglobščio Jo lotosinių pėdų šešėlyje, kančias. Savo bhaktų džiaugsmui Viešpats apreiškia pasaulyje begalinę Savo transcendentinių pavidalų įvairovę.

Atskubėjęs pas Viešpatį, Brahma kreipėsi į Jį tokiais žodžiais: Mano Viešpatie, apgink mane nuo šių nusidėjelių, kuriuos Tau liepus paleidau į pasaulį. Norėdami patenkinti sao laukinę aistrą jie užsipuolė mane.

O Viešpatie, tik Tu gali padėti kenčiantiems ir priversti kentėti tuos, kurie niekada neieško prieglobščio prie Tavo pėdų.

Viešpats, kuris skaito visas mūsų mintis, kaip atverstoje knygoje, suprato kaip kenčia Brahma ir taip jam tarė: "Nusimesk sutepties paliestą savo kūną." Viešpačiui paliepus Brahma nusimetė savo kūną.

Brahmos nusimestas kūnas virto vakaro sutemomis - paros metu dienos ir nakties sandūroje, kuri aitrina aistras. Iš prigimties aistringi, rajaso jėgų įtakojami asurai vakaro sutemas palaikė nuostabia mergele, virš kurios gležnų kaip lotosas pedų skimčiojo varpeliai, kurios akys nuo apsvaigimo buvo plačiai atmerktos, klubai buvo pridengti lengvu audiniu, o liemuo perjuostas spindinčia juosta.

Jos kūrtys lipo į viršų, buvo taip stipriai prigludusios viena prie kitos, kad tarp jų nebuvo nei menkiausio plyšelio. Dailiai nulieta nosimi, puikiais dantimis ir kerinčia šypsena lūpose padabinta gražuolė metė žaismingą žvilgsnį į asurus.

Apsimesdama drovia ji slėpė savo veidą krintančiomis tamsių plaukų sruogomis. Išvydę tokią gražuolę asurai pametė galvas.

Kokia gražuolė! - žavėjosi demonai. - Kokia savitvarda! Kokia jauna ir žydinti! Ji žengia pro šalį tarytum mūsų aistringi žvilgsniai nė kiek jos nejaudintų.

Samprotaudami apie vakaro sutemas, jų vaizduotėje virtusias jaunute gražuole, piktavaliai asurai neslėpė savo pagarbos ir susižavėję ėmė klausinėti.

Kas tu, gražuole? Kas tavo vyras, kieno dukra tu esi, ko tau reikia iš mūsų? Kam savo neįkainojamu grožiu kankini tuos, kuriems likimas ir taip negailestingas?

Kad ir kas tu būtum, o gražioji mergele, mes džiaugiamės matydami tave tarp mūsų ir iš susijaudinimo virpančia širdimi žvelgiame į tave, žaidžiančią su kamuoliu.

O gražuole, kaskart kai savo delnu tu atmuši nuo žemės atšokusį kamuolį grakščiai juda dailios ir lotosai tavo pėdos. Liaunas liemuo apsunko nuo tavo stamčios krūtinės svorio, apsiblausė tavo akių žvilgsnis. Sustoki, susipink išsidraikiusius savo plaukus.

Asurams visai aptempo protas. Jiems rodės, kad vakaro sutemos - tai nepaprasto grožio gundanti moteris ir jie puolė ją iš visų pusių.

Daugiareikšmiškai nusikvatojęs garbusis Brahma iš savo grožio, su kuriuo galėtų pasivaržyti nebent jis pats, sukūrė gandharvų ir apsarų pulkus.
Gandharvai - aukštutinių planetų muzikantai, o apsaros - rojaus šokėjos.

Sukūręs gandharvus ir apsaras Brahma nusimetė savo širdžiai mielą mėnulio šviesa spindintį kūną, kurį džiūgaudami užvaldė Višvavasu ir kiti gandharvai.

Jį nusimetęs šlovingasis Brahma iš savo tingulio sukūrė šmėklas ir piktasias dvasias. Tačiau išvydęs juos nuogus, išsidraikiusiais plaukais, Brahma užmerkė akis.

Šmėklos ir kitos piktosios dvasios pasiglemžė kūną, kuris atsirado nusižiovavus visų gyvųjų būtybių kūrėjui Brahmai. Dar sakoma, kad js atsiranda, kai miegančiam žmogui teka seilės. Šmėklos ir piktosios dvasois puola nešvarius žmones, o dvasių apsėstajį aplinkiniai vadina pamišėliu.

Suvokęs, kad jis kupinas jėgų ir turi daug troškimų, garbusis Brahma, visų gyvų būtybių kūrėjas, iš savo nematomo kūno sukūrė pulkus sadhyų ir pitų, kurie atėjo į šį pasaulį iš jo bambos.

Pitos patys pasiglemžė nematomą kūną, iš kurio patys atėjo į šį pasaulį. Būtent per šį neregimąjį kūną šraddhos apeigos  metu patyrę žyniai atnašauja aukas sadhyoms ir pitoms (kurios įkūnija mirusių jų protėvių vėles).

Viešpats Brahma iš savo gebėjimo pasiversti nematomu sukūrė siddhas ir vidyadharas, atidavęs jiems įstabų Antardhanos kūną.

Kartą gyvųjų būtybių kūrėjas Brahma išvydo savo atspindį vandenyje ir sužavėtas savo grožio iš šio atspindžio sukūrė kimpurušas ir kinnarus.


Šis miglotas Brahmos atspindys pateko į kimpurušų ir kinnarų rankas. Štai kodėl kas rytą auštant sykiu su žmonomis jie šlovina Brahmą skelbdami pasauliui apie jo darbus.

Kartą Brahmą gulėjo išsitiesęs visu ūgiu. Jam nedavė ramybės mintis apie pasaulio kūrimą, kuris, jam atrodė, vyksta per lėtai. Sunkia širdimi, prislėgtas, jis nusimetė dar vieną savo kūną.

O Vidura, plaukai iškritę iš kūno, kurį nusimetė Brahma, virto gyvatėmis. O iš šio šliaužiančio, susivijusiomis rankomis ir kojomis kūno pasaulį išvydo grėsmingos, nuodingos gyvatės ir nagos su išskėstais gobtuvais.

Kartą pirmoji visatos gyvoji būtybė, savagimis Brahma, pasijuto pasiekęs gyvenimo tikslą.  Tą akimirką iš jo proto radosi visatos gerovės reikalais besirūpinantis Manu.

Savitvarda garsėjantis kūrėjas dovanojo jiems savo žmogiškąjį kūną. Išvydę gimusius Manu, pusdieviai, gandharvai ir kitos anksčiau sukurtos būtybės ėmė ploti visatos Viešpačiui Brahmai.

Štai taip atsirado mūsų pirmtakai - Manu :)


2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Reiki Terapijos kainos



Nuo birželio mėn. Reiki Terapijos kainos:

* Diagnostika (geros ir blogos karmos santykis, kokią karmą atsinešėt iš praeitų gyvenimų, ar nešate ant savo pečių svetimą karmą, kas trukdo sėkmingai, harmoningai ir sveikai gyventi, iš kur kyla konfliktai, nesutarimai su kitais žmonėmis, negatyvių programų šalinimas ir t.t. ) - 50 Lt

* Pakartotinės konsultacijos - mokestis auka (pacientas pats renkasi ar nori palikti pinigų ir kokią sumą nori paaukoti).

* Reiki seansai (harmonizuoja, balansuoja, reguliuoja žmogaus energetiką, malšiną skausmą, padeda nuraminti emocijas, šalina stresą, įtampą, nerimą, atpalaiduoja, švelniai ir maloniai gydo):
1 seansas - 50 Lt
5 seansai - 4 x 50 Lt (paskutinis seansas - nemokamai)
10 seansų - 8 x 50 Lt (du paskutiniai seansai - nemokamai)

Pensininkams ir dėl neįgalumo nedirbantiems, bedarbėms vienišoms motinoms, lojaliems pacientams Reiki seansai 30 Lt.

Patalpų valymas nuo susikaupusios negatyvios energijos (jei praeityje tame bute gyveno narkomanai, alkoholikai, jei kaimynai nuolat geria, jei pastebit, kad namuose nuolat konfliktai ar šiaip jaučiatės nemaloniai) - mokestis auka (pacientas pats renkasi ar nori palikti pinigų ir kokią sumą nori paaukoti).

Meditacijos pirmadieniais, 18 val. - mokestis auka (pacientas pats renkasi ar nori palikti pinigų ir kokią sumą nori paaukoti).

Į visas konsultacijas ar Reiki seansus būtina iš anksto registruotis.

Reiki Terapijos adresas:
B. Radvilaitės 7 / Šiltadaržio skg. 2, Vilnius
Tel. (8-604) 20485

El.p. reiki.terapija@gmail.com

http://reikiterapija.weebly.com/


http://reikiterapija.blogspot.com/

2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis

Gegužės 6 d. Sidhartos Gautamos prabudimo diena



Mėnulio pilnaties dieną vaišakhos mėnesį (balandį-gegužę), daugiau nei prieš 2,5 tūkstančio metų Kapilavastoje(dabartiniame Nepale) gimė princas, vėliau tapęs vienu didžiausių visų laikų dvasinių mokytojų. Tai buvo Sidharta Gautama, karaliaus Sudhodhanos ir karalienės Mahajamos sūnus, kuris vėliau tapo žinomas kaip Buda(„Prabudęs, Nušvitęs" –tas, kuriame prabudo Aukštasis protas, Budhi, ir kuris, atmetęs kančias, suvokė tikrąją būties prigimtį). Išminčiai brahminai, dalyvavę jo krikštynų apeigose, pranašavo, kad princas vieną dieną atsižadės šeimos, taps asketu, prabus ir išlaisvins visą pasaulį. Jie taip pat pranašavo, kad princas atsižadės pasaulio, pamatęs keturis ženklus - senį, ligonį, numirėlį ir žmogų, atsižadėjusį pasaulio. Karalius tuojau pat paskelbė, kad nuo tos dienos nė vienam žmogui, kuris turėtų nors vieną iš keturių požymių, nebus leidžiama prisiartinti prie jo sūnaus. Visose keturiose miesto pusėse buvo išstatyti sargybiniai, kurie vykdė jo valią. Princas Sidharta jaunystę praleido labai prabangiai. Karalius pastatė jam trejis rūmus trims metų laikams – vasarai, pavasariui ir liūčių laikotarpiui. Šešiolikos metų jis vedė princesę Jašogharą. Tačiau lankydamasis mieste, Jis pirmą kartą pamatė iškaršusį senį, ligonį, bei lavoną ir suprato, kad kiekvienas, atėjęs į šį pasaulį, patirs senatvę, ligas ir mirtį, t.y., kad žmogaus gyvenimas yra kančia. Kitą kartą lankydamasis mieste jis pamatė asketą, spinduliuojantį beribe ramybe ir laime, kuris, siekdamas išsilaisvinti, buvo atsižadėjęs šeimos gyvenimo. Princas ryžosi Didžiajam atsižadėjimui – palikti prabangų gyvenimą, žmoną, naujagimį sūnų ir, apsivilkęs atsiskyrėlio drabužiu, iškeliavo ieškoti Tiesos. Jis nuvyko į Magadhos karalystę mokytis pas dvasinius mokytojus. Nepasitenkinęs tuo, ką išmoko, vėliau iškeliavo į Uruvelą. Ten, gyvendamas kaip jogas asketas ir baisiai save marindamas, Buda praleido šešerius metus, tačiau tikslo nepasiekė. Tada jis ėmėsi švelnesnių būdų ir nusprendė ieškoti savo paties kelio į Prabudimą. Jis atsisėdo po banjano medžiu toje vietoje, kuri dabar vadinama Bodhigaja, ir, pasinėręs į stipriausią ir giliausią meditąciją, vaišakhos mėnesio pilnaties dieną dvasiškai prabudo.

Štai kaip apie tą laikotarpį pasakoja pats Gautama Buda per pasiuntinį Tatjaną Mikušiną: "Aš miške buvau daugelį dienų, nežinau net dienų skaičiaus. Ėjo tropiniai lietūs, buvo karšta. Dieną keisdavo naktis, po to vėl ateidavo diena. Viskas man prarado bet kokią reikšmę. Aš supratau, kad nieko daugiau nėra šiame pasaulyje, kas mane domintų, pritrauktų mano dėmesį. Aš sėdėjau po banjano medžiu meditacijos pozoje. Mano sąmonė paliko mane. Ir aš įėjau į kitą realybę. Į subtilesnę realybę, kuri tapo man labiau reali negu miškas, kuriame aš palikau savo fizinį kūną. Aš ir toliau sėdėjau po medžiu ir tuo pačiu metu aš buvau kitoje realybėje be laiko. Aš jaučiau palaimą, džiaugsmą ir laisvę. Šiame pasaulyje nėra tiek stiprių jausmų, kaip tie, kuriuos aš jaučiau ten, kai buvau toje realybėje. Aš nenorėjau sugrįžti į kūną. Per daug apribojimų ir per daug tamsu tam pasaulyje, kuriame aš palikau savo kūną, palyginus su tuo pasauliu, kuriame aš buvau šioje mano meditacijoje. Aš jaučiau vienybę su tuo Aukščiausiu, kurį aš priėmiau kaip Atmaną. Tai buvo palaimos ekstazė, neperteikiama nei viena žemės kalba. Kas paskatino mane sugrįžti į kūną, kurį aš palikau miške, po banjano medžiu sėdintį meditacijos pozoje? Aš turėjau papasakoti kitiems apie gautą patirtį, aš suradau vietą savo viduje, kur nebuvo nei skausmo, kur buvo tik palaima ir ramybė, begalinė Meilė. Aš galėjau tęsti savo buvimą toje vietoje ir vėliau. Aš ieškojau tos vietos ilgus metus ir aš suradau šią vietą. Pačiu didžiausiu mano pasiekimu tame įsikūnijime aš laikau tai, kad aš sugebėjau save priversti sugrįžti į kūną. Mane vedė užuojauta toms gyvoms būtybėms, kurios pasiliko Žemėje ir kurios nieko nežinojo savo išorinėje sąmonėje apie tą vietą, kur aš ką tik buvau. Aš sugrįžau į kūną. Nepriklausomai nuo to, kad švietė saulė ir buvo kaitra, aš pajaučiau šaltį ir tamsą aplink save". 
Šaltinis:  http://viduje.puikiai.lt/sirius2011/?va=7 

Gegužės 6 d. yra Sidartos Gautamos dvasinio prabudimo diena, palanki meditacijai. Šios dienos vakarą, 22 val.  Edmundas Petruoka kviečia visus prisijungti bendrai meditacijai, kurios rezultatus skirsime Motinai Lietuvai, kad išsisklaidytu tamsumų debesys ir nušvistu sąmoningumo ir atjautos Saulė virš tėvynės žemelės.

Edmundas siūlo šį sekmadienį 22 val. imti medituoti kaip kiekvienam įprasta, o po meditacijos sukalbėti šią maldą:

Viešpatie, Pasaulių Kūrėjau,
Atleisk man, kad Taiką ir Meilę laikiau silpnybe,
Kad gėrį ir švelnumą laikiau kvailumu.
Atleisk man ir visiems,
Kurie nesupranta.

Viešpatie, meldžiu
atleisk karš kurstytojams ir padėk jiems rasti Taiką.
Viešpatie, meldžiu
atleisk tarnaujantiems ydoms ir padėk jiems rasti dorybes.
Viešpatie, meldžiu
atleisk nesąžiningiems ir padėk jiems rasti sąžinę.
Viešpatie, meldžiu
atleisk piktavaliams ir padėk jiems rasti meilę.

Meldžiu:
Padėk neteisingai apkaltintiems ir nuskriaustiems rasti tiesą,
Padėk alkaniems gauti duonos,
Padėk benamiams rasti būstą,
Padėk bedvasiams rasti dvasią.

Viešpatie, apsaugok nekaltuosius, pastiprink ir išteisink.
Viešpatie, apsaugok vaikus ir jų motinas nuo pagundų turtais ir prisirišimais.
Viešpatie, pagydyk sunkių ligų nenusipelniusius ligonius.
Viešpatie, pagydyk valstybių vadovų širdis ir įkvėpk jiems meilę žmonėms.

Viešpatie apgink ir sustiprink tuos, kurie myli Tiesą ir Tave.
Viešpatie, apgink ir sustiprink tuos, kurie siekia Šviesos ir Tikėjimo.
Viešpatie, apgink ir sustiprink visus, kurie tiki Meile ir taika.

Dabar ir visados. Dabar ir visados. Dabar ir visados.

Žinau ir tikiu, kad Gėris stipresnis už Blogį.
Žinau ir tikiu, kad meilė stipresnė už ambicijas ir puikybę.
Žinau ir tikiu, kad dvasia stipresnė ir brangesnė už visus žemiškus turtus.
Žinau ir tikiu, kad taika galingesnė už karą.
Žinau ir tikiu, kad aš ir visi, kurie taip galvoja visoje Žemėje,
išlaikysime visus išbandymus ir nepriteklius.

Tavo Meilė ir Tavo Taika lai suteikia mums visiems stiprybės.
Meldžiu to sau, visiems savo artimiesiems
ir visiems, kurie norėtu taip galvoti.

Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.
Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.
Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.

Dabar ir visados. Dabar ir visados. Dabar ir visados.