Kokios bus pasekmės, įžeidus artimuosius?

Kokios bus pasekmės, įžeidus artimuosius?


Tėvų įžeidimas tam tikra prasme prilygsta šventųjų įžeidimui. Jei žmogus įžeidinėja tėvą, jis sunkiai pasieks aukštą statusą visuomenėje. Nesvarbu ar jo tėvas puolęs žmogus ar ne; bet kuriuo atveju, jei kas nors laiko savo tėvą blogu žmogumi, jis patirs sunkumus siekdamas karjeros, be to, jis gali imti sirgti sunkiai pagydomomis ligomis, sunkiai virškins, o imunitetas nusilps. Horoskope ir žmogaus likime Saulė atstovauja tėvą ir, jei žmogus blogai galvoja apie savo tėvą, jis praranda ryšį su Saule. Saulės švytėjime yra ypatinga, nepaprastai subtili energija, kurios nesugeba užfiksuoti šiuolaikiniai prietaisai. Vedose ji aprašoma, kaip aukščiausias tedžas (TEDŽAS - pagrindinė ir labai subtili ugnis, per fermentų sistemą tvarkanti medžiagų apykaitą.) Jei žmogus elgiasi teisingai, ši energija jam atneš pagarbą visuomenėje, duos gerą sveikatą, gerą virškinimą ir stiprų imunitetą. Jei jis elgsis blogai, šita energija viską, kas anksčiau buvo išvardinta, sugriaus. Taip žmogus kenties tiek, kiek kritikuoja savo tėvą.

Kodėl gi nereiktų kritikuoti tėvo net tuo atveju, jei jis visiškai puolusi asmenybė? Siela pati sau nesirenka tėvo. Siela pritraukiama į tam tikrą šeimą tik dėl to, nes su šiais žmonėmis susijusi sudėtingais likimo ryšiais ir turi panašų laimės skonį. Siela nesirenka, čia laimės skonio panašumas veikia kaip magnetas ir šis procesas nepasiduoda jokiai kontrolei.

Atsakymo esmė glūdi tame, kad kai tėvas atiduoda savo sėklą, visą savo gyvybinę energiją tam, kad būtų pradėtas ir gimtų vaikas, jis atiduoda tiek savo dorybingumo, sukaupto praeityje, kiek vaikas niekados negalės jam grąžinti per visą savo gyvenimą, net jei jis taps labai geru žmogumi. Jei žmogus galėtų grąžinti tiek dorybingumo, kiek gavo, tai reikštų, kad jis gali pagimdyti save pats. O kas gali save pagimdyti?

Yra šventieji, kurie gali numatyti savo būsimą gimimą, įsikūnyti pagal savo norą, tai yra, nukreipti savo dorybingumą į savo gimimą ir tuo pačiu kaip ir pagimdyti save. Toks sąmonės lygis yra netgi Žemėje. Vedose sakoma, kad tai įmanoma, bet dauguma žmonių, be abejo, nesugeba to. Todėl žmogus neturėtų kritikuoti tėvo, bent jau dėl tos priežasties, kad jis negali jam grąžinti savo skolos. Mes patys savęs negimdėm, todėl tas, kuris kritikuoja, didina savo skolą, o skolą pagal karmos įstatymus, teks atiduoti, anksčiau ar vėliau.

Kritikuodamas savo mamą, žmogus praranda ramybę, gyvybines jėgas, ramų miegą. Kritikuodamas mamą jaunas žmogus praranda galimybę gauti gerą žmoną, taip pat kritikuodama tėvą, moteris praranda galimybę gauti gerą vyrą. Žmogaus likimo horoskope Mėnulis atstovauja mamą ir, jei žmogus blogai elgiasi su mama, jis praranda ryšį su šia planeta. Subtili jėga, kurią spinduliuoja Mėnulis, vadinasi odžasas. Šita jėga gali žmogui sutekti arba nuolatinę ramybę arba atvirkščiai, nuolatinį nerimą.

Norėčiau papasakoti istoriją, kuri nutiko visai neseniai. Patyręs astrologas atvažiavo į Ameriką, į astrologijos seminarą. Prieš paskaitą jam jaunas žmogus pasakė: „Ar žinote, kokia pas mus nuostbi, demokratiška šalis? Pavyzdžui, vakar laikraštyje buvo straipsnis apie tai, kaip vienas vaikas padavė tėvus į teismą, nes jie padarė jam kažką blogo ir juos abu pasodino į kalėjimą. Šis berniukas labai laimingas, kad pasielgė teisingai“.

Astrologas buvo labai protingu žmogumi. Jis kreipėsi į auditoriją: „Pakelkite, prašau, ranką tie, kurie mano, jog šis berniukas pasielgė teisingai“. Dauguma klausytojų auditorijoje pakėlė ranką. Tai pamatęs atsrologas pasakė: „Jūs nepajėgūs suprasti astrologiją“, – susirinko savo daiktus ir išvažiavo iš tos šalies. Kodėl jis taip pasielgė? Todėl, kad gebėjimas suprasti atsrologiją priklauso nuo sugebėjimo gerbti savo tėvus. Kai žmogus iškarto nusikteikęs tėvų atžvilgiu įžeidžiančiai, negali būti nė kalbos apie tai, kad sugebės suprasti subtilius aspektus kitų žmonių likimuose.

Žmogus, kuris kritikuoja savo tėvus, atsiduria praktiškai beviltiškoje situacijoje gyvenime. Jam būtina tučtuojau nustoti taip elgtis, kitaip pas jį atsiras didelės problemos. Reikia tai žinoti. Todėl, kad nekreipdami į tai dėmesio žmonės daro daug kvailysčių.

Žmogus taip pat neturėtų kritikuoti savo mokytojo, kad ir ko jis mokytų. Jis neturėtų kritikuoti savo senelių ir močiučių, taip pat ir žmonių, kurie gerokai vyresni už jį. Jei jie patys paprašė to arba jie yra jo pavaldiniai, pacientai ar teisiamieji – tik tokiu atveju žmogaus prievolė nurodyti kitiems jų trūkumus.

Jei žmogus visgi kritikuoja savo tėvus arba vyresniuosius, jam būtina prašyti jų atleidimo. Netgi jei jie iš tikrųjų elgiasi nedorai, net ir tada jis turi prašyti atleidimo – galima ne garsiai, o mintyse. Švento žmogaus reikia prašyti atleidimo garsiai. Jei žmogus nežino, kieno prašyti atleidimo, jis turi melstis ir prašyti atleidimo visų iš eilės. Jei žmogus įžeidinėja sau lygius, pavyzdžiui draugus ir pažįstamus, kurie blogai išauklėti, tuomet reikia atsiprašinėti mintyse, o susitikus elgtis maloniai, tarsi nieko nebuvo nutikę. Jei jo draugai dori žmonės, tuomet atleidimo būtinai reikia prašyti garsiai. Bendrai paėmus, sau lygių žmonių įžeidimas laikomas mažiau nuodėmingu poelgiu. Už tai žmogus kenčia, bet ne taip stipriai, kaip anksčiau aprašytais atvejais. Prašyti atleidimo – labai didelė askezė, bet ji žmogų paverčia iš tikrųjų patraukliu. Didis išminčius Čanakja Pandit sakė: „Grožis – jos giesmėje, moters grožis – jos tyroje ištikimybėje vyrui, asketo grožis – jo gebėjime atleisti“.

O. G. Torsunov

Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas

MEDITACIJOS IR DAILĖS SINTEZĖ - tai Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas, skirtas suaugusiems.

Ar tikite, jog mes esame Pasaulio kūrėjai? Netikite? O visgi mes tokie esame. Kiekvieną dieną, dar daugiau - kiekvieną akimirką, mes kuriame Pasaulį net jei to sąmoningai ir nesuvokiame. Tai, ką matome aplink save, yra mūsų kūryba, mūsų vidaus atspindys. Kviečiame į ciklą praktinių - kūrybinių užsiėmimų, kurių metu Jūs išmoksite atpalaiduoti kūną bei protą, pažinsite save, išreikšite save per kūrybą, gausite praktinių patarimų, kaip gi „kurti Pasaulį“, kaip svajoti taip, kad svajonės, išties, pildytųsi.

Kiekvieno atskiro užsiėmimo metu koncentruosimės vis į kitą temą. Užsiėmimas bus dviejų dalių: trumpa paskaita bei kūrybinė interpretacija. Tai - savotiška meditacija: „Meditacija – tai proto nuraminimas, tik nurimus protui, mes galime priimti teisingus sprendimus, ir matyti mus supantį Pasaulį aiškiomis spalvomis“;  „Meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą, išmokina  suvaldyti,  nuramina protą, mintis ir jausmus, padeda atsipalaiduoti, susiharmonizuoti, pasisemti šviesos, energijos bei džiaugsmo.“ Pagal “Osho” „Meditavimas yra paprasčiausias savojo proto stebėjimas…“. 

Medituodami žmonės dažniausiai sutelkia savo dėmesį į vieną dalyką: mintį, idėją, daiktą, tuštumą, kvėpavimą, arba tiesiog siekia atrasti pusiausvyrą savo prote ir dvasioje. Šių užsiėmimų metu sutelksime savo dėmesį į tuo metu tyrinėjamą temą bei kūrybinę sviraišką, nuraminsime protą ir jausmus praktinės – kūrybinės veiklos metu sukurdami neįtikėtinų meno kūrinių.

Užsiėmimų metu bus naudojamos šios dailės technikos:

tapyba  –  akvarelė – pastelė – tušas - molis – pynimas iš laikraščių – koliažas – mozaika – asambliažas  –  papjė mašė

Studijų struktūra:

-    Darbas vyksta nedidelėje 8 žmonių grupėje;

-    Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę;

-    Užsiėmimo trukmė – 4 val.;

-    Mėnesio kaina: 240 Lt (60 Lt vienas užsiėmimas) Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.

- Vieno užsiėmimo kaina: 70 Lt. (Mokant už kiekvieną užsiėmimą atskirai). Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.

Grupė: šeštadienis (10.00 iki 14.00 val.)

Užsiėmimų pradžia – rugsėjo 8 d. (Jau galima registruotis el.p. simono.dailes.studija@gmail.com arba reiki.terapija@gmail.com, tel. pasiteirauti 868444109 (Simono dailės studija) arba 860420485 (Reiki terapija))

Prelimarios užsiėmimų temos:

1.      „7 mirtinos nuodėmės“ – kas tos 7 nuodėmės, kurios mums trugdo būti laimingais? Kodėl jos vadinamos „mirtinomis“? Kaip jų atsikratyti? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos klausimus, bet ir praktiškai-kūrybiškai dailės priemonių pagalba vizualiai išreikšime mumyse tūnančią nuodėmingąją pusę ir pakeisime ją į šviesą.

2.      „Mano globėjas“ – ar mes turime globėjų? Kas mus saugo ir stiprina? Nuo ko mus reikia saugoti? Užsiėmimo metu kalbėsime apie tai ir, naudodami mišrias technikas, kursime savo asmeninį globėją.

3.      „Aš ir mano nuotaikos“ – kas įtakoja mano nuotaikų kaitą? Kas yra ir kuo skiriasi jausmai nuo emocijų? Kaip su jausmais susijęs protas ir ar išvis jo reikia? Užsiėmimo metu gausite atsakymus į šiuos klausimus, išmoksite kaip nuraminti protą ir emocijas bei kaip transformuoti negatyvius jausmus į pozityvius. Taip pat naudodami dailės technikas galėsime pažvelgti iš šono į savo nuotaikas, pamatysime, kokios jos yra spalvos, linijų, formų ar dėmių.

4.      „Sapnų gaudyklės“ – kur nuveda mus sapnai? Ką mes patiriame, kai užmiegame? Ką reiškia sapnuoti mirusius žmones? Ar būna pranašiškų sapnų? Kodėl sapnuojame košmarus? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos ir kitus klausimus, bet ir sukursime „košmarus gaudančias sapnų gaudykles“.

5.      “Mandala” – kas tai yra mandala? Ar ji būdinga tik Rytų šalių kultūrai ir tikriems lietuviams netinka? Užsiėmimo metu atskleisime senovės lietuvių ir rytų kultūros ryšį, kursime savo individualią mandalą, tokiu būdu harmonizuosime ir struktūrizuosime savo vidinį pasaulį.

6.      “Amuletų, talismanų gamyba” – kam reikalingi amuletai ir talismanai, kuo jie skiriasi? Kokie jie yra ir kokius mums reiktų pasirinkti? Užsiėmimų metu susikursime amuletą arba talismaną pasirinktinai, naudojant mozaikos techniką.

7.      “Tikrasis moteriškumas. 1 dalis” – ar užtenka vien gimti moteriškos lyties, kad būtum Tikra Moteris? Kas yra tikrasis moteriškumas, kaip jį atskleisti ir puoselėti savyje? Ir ar viso to tikrai reikia šiais, taip vadinamais lygių lyčių galimybių laikais? Užsiėmimo metu ne tik gausite naudingų patarimų, bet ir galimybę sukurti moteriškų bei praktiškų gaminių.

8.      “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” – kuo skiriasi moters ir vyro pareigos šeimoje? Ką moteris gali padaryti, kad jos santuoka būtų laiminga? Užsiėmimo metu kalbėsime šia tema, o iš molio sukursime neįtikėtino grožio interjero detales.

9.      “Jaukūs namai” – kaip sukurti jaukius namus? Iš kur galima pasisemti išminties ir žinojimo? Kaip teoriją (kinų “Feng šui”, indų “Vastu šastra”, lietuvių senovės tradicijos) įgyvendinti praktikoje? Praktinėje užsiėmimo dalyje, dekoruosime ir puošime (glazūruosime) užsiėmimo “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” metu sukurtus molinius dirbinius.

10.  “Ateities projektavimas” – ar galioja patarlė “žmogus pats savo likimo kalvis”? Kiek žmogus gali įtakoti savo likimą? Kaip mes kuriame savo ateitį? Ar galima tai daryti sąmoningai? Užsiėmimo metu susikursime savo ateities koliažą, kuris veikia kaip pasąmonės kodas. 

Mus valdantys demonai

Norim tai pripažinti, ar nenorim, daugelį dalykų darome ne sava valia. Aš nekalbu apie Dievišką valią, kuriai paklusti yra didžiausia dovana mums patiems. Nee... Kalbu apie žemutinių pasaulių gyventojus, kurie minta mūsų negatyvia energija, todėl, tarsi ūkininkai, augina sau maistui galvijų bandą...

Jūs man pasakykit, koks sveiko proto žmogus laisva valia norėtų atrodyti taip:

Internetas pilnas panašių nuotraukų. Nemanau, jog prieš pradėdami vakarėlį šie žmonės tikėjosi, kad jis baigsis šitaip ir dar bus paviešinta internete...

Jūs galite sakyti, kad alkoholį vartojate saikingai, jog netgi medikai nustatę teigiamą alkoholio poveikį, jei jis vartojamas mažomis dozėmis. Ką gi. Mažų dozių nebūna. Pasirodo tik 5 procentai visų nuo alkoholio priklausomų žmonių yra benamiai, degradavę, amoralūs. Likę procentai yra darbingi žmonės, siekiantys karjeros ar užimantys aukštus postus. Jei pakeliat didelius alkoholio kiekius, tai yra labai rimtas signalas, jog tapote priklausomu.

"Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant traumas, psichikos ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, įvairios lokalizacijos vėžines ligas, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą svorį gimimo metu."

Citata paimta iš čia

 Pabandykite kada nors įsiklausyti į savo pojūčius, kas vyksta jūsų organizme ir smegenyse išgėrus alkoholio, o tada pabandykite pajausti ar tai natūralu, ar ne. Jei vargina stresas ir manote, jog išlenkta taurelė padės jo atsikratyti... Tai tik dar vienas įrodymas, jog nebe pajėgiate blaiviai mąstyti ir vertinti kas jums tinka. O jei žalojate save prieš savo valią esate ne kas kita, o kažkieno maistui auginamas galvijas...

Tas pats ir su rūkymu. Jau ko ko, bet informacijos apie rūkymo žalą tikrai netrūksta, cigarečių kainos pasiutusiai auga ir ką - vis tiek labai daug žmonių rūko. Aš, kaip rūkęs ir metęs, vėl pradėjęs ir vėl metęs rūkyti žmogus, visai objektyviai galiu įvertinti savijauta ir mintis rūkant ir atsikračius šio žalingo užsiėmimo. Nors jautiesi blogai, nors neskanu, nors nesinori rūkyti, nors žinai, kad kenkia, vis tiek rūkai. Nes nenori pripažinti, kad esi narkomanas ir negali mesti rūkyti vos panorėjęs. Vis bandai save įtikinti, kad tu rūkai nes nori, o ne todėl, kad nebegali nerūkyti... O kodėl?  Kodėl mes, šiaip kasdieniame gyvenime būdami tokie atkaklūs, darbštūs, linksmi, išradingi, esame visiškai bevaliai rūkaliai?

Buvau parinkusi baisesnes nuotraukas rūkymo žalai iliustruoti, norėjau įdėti kaip atrodo burnos vėžys. Bet vaizdas buvo toks siaubingas, kad išėmiau... :(

Kita priklausomybė - kava ir arbata. 

Labai nustebau, kai prieš kažkiek laiko sužinojau, jog kofeinas yra dar vienas legalus narkotikas (šalia mums puikiai žinomų cigarečių ir mažiau žinomo balto rafinuoto cukraus).

"Kofeino poveikis yra toks pat kaip ir botago arkliui. Botagas neduoda arkliui daugiau jėgų, bet, reaguodamas į skausmą ir taip patirdamas stresą, arklys kurį laiką sugeba palaikyti tempą ar net bėgti greičiau. Tačiau tai veikia trumpai, ir anksčiau ar vėliau efektas nusidėvi, o gyvulys, net ir plakamas botagu, nebeturi jėgų greičiau lėkti. Tas pats ir su žmonėmis, kuri laiką kofeinas veikia, bet per ilgesnį laiką organizmas yra nualinamas, ir reikalauja vis daugiau ir stipresnės kavos, bet po dar kurio laiko ir tai nebepadeda."

Jei įdomu, didelį straipsnį apie cukrų ir kavą galite pasiskaityti čia. Nuo savęs pridursdiu, kad vaišnavų kultūroje, paremtoje daugiau nei 5000 metų skaičiuojančiomis Vedomis, ne veltui negeriama nei kava, nei arbatžolių arbata. Ir puikiai žinau kaip sunku jos, kavos, atsisakyti... Pamenu kokį stresą įvarė vien mintis, kad viskas, kavos nebe gersiu... :) Turiu pripažinti, kad dar nesugebėjau atsikratyti šios priklausomybės, tad palinkėkite man sėkmės :)

Beje, ar pastebėjote, kiek daug jaunimo (jau ir senimo) geria energetinius gėrimus?

Baisu žiūrėti, kokiais kiekiais maukia energetinius gėrimus moksleiviai... Apie kofeino žalą jau rašiau, o juk energetiniuose gėrimuose kofeino kur kas daugiau, nei kavos puodelyje. Jau nekalbant apie kitus priedus...

Taigi, kas valdo mūsų gyvenimą? Mes patys? Ar visgi leidžiamės būti valdomi (ir valgomi) kitų? 

Kaip apsisaugoti nuo nužiūrėjimų, prakeikimų ir pagadinimų?

Guardian Angel by Sandra Kuck

Kaip apsisaugoti nuo nužiūrėjimų, prakeikimų ir pagadinimų? Šis klausimas ir man labai aktualus... Atrodo gyveni sau ramiai, stengiesi mąstyti pozityviai, praktikuoji Reiki, o vis tiek labai lengvai prisikabina visokie pagadinimai...

Nežinau, kiek būčiau užtrukusi, kol pati susiprotėčiau, tad esu labai dėkinga Virginijui Mockui, nurodžiusiam kryptį, kuria lnkme eiti - gerai veikianti žmogaus energijos sistema primena besisukantį vilkelį ar kamuolį.

 Truputi nukrypsiu nuo temos, bet ieškodama besisukančio kamuolio pavyzdžio radau štai ką:

Žodžiu, esmė ta, kad prie besisukančio objekto nieks prilipti negali, tik atšokti nuo jo. Taigi, išvada seka labai paprasta - bjaurastis limpa tada, kai energetika sukasi lėtai arba išvis sustojusi, tad reikia ieškoti priemonių, kurios aktyvina, normalizuoja, harmonizuoja, reguliuoja energijos judėjimą.

Žinoma, mano ieškojimų ir atradimų sąrašas dar neišsamus, nes per amžius žmonija sugalvojo šimtus būdų, šimtus kelių į sveiką ir laimingą gyvenimą. Tereikia tik išsirinkti tai, kas tinka mums labiausiai.

Pradėsiu nuo to, ką asmeniškai išbandžiau ir kas man pasirodė efektyviausia:

5 Tibeto pratimai

Jei skaitėte mano ankstesnį įrašą apie labai realius pavojus, jau žinote, kad yra pavojinga net trumpai pabendrauti su negatyviais, degraduojančiais žmonėmis, žiūrėti jiems į akis... Pastebėjau, kad pagadinimas ("porcha") man pasireiškia kaulų laužymu, skaudama galva. Jei pabendravę su piktais, pavydžiais, įvairiais būdais besisvaiginančiais žmonėmis netrukus imate blogai jaustis, siūlau išmėginti garsiuosius 5 Tibeto pratimus, man jie labai padeda. 

Apie šiuos pratimus taip pat parašyta ir knyga, ją galima rasti Lietuvos knygynuose. Štai knygos anotacija:

Legenda pasakoja, kad nepasiekiami Himalajų kalnai slepia paslaptį, kuri būtų išvadavusi konkistadorą Poncė de Leoną nuo bevaisių amžinosios jaunystės šaltinio paieškų Amerikoje. Iš kartos į kartą Tibeto vienuoliai perduoda pratimų kompleksą, kuris iki gilios senatvės padeda išsaugoti jauną ir sveiką kūną.

Dar žinomi kaip Penki Tibetiečiai, šie kadaise slapti pratimai dabar prieinami ir vakariečiams knygoje „Jaunytės šaltinis: 5 Tibeto pratimai", kurios pirmasis leidimas pasirodė dar 1939 m. Peteris Kelderis pradeda nuo pasakojimo, kaip sužinojo apie tai iš pulkininko Bredfordo, paslaptingo britų armijos atsargos karininko, parsivežusio paslaptį iš kelionių po Himalajus. „Jaunystės šaltinis: 5 Tibeto pratimai" – praktiniai nurodymai, kaip atlikti visus penkis pratimus, primenančius jogos pozas. Jiems kasdien užtenka keliolikos minučių, o praktikuojantys džiaugiasi išaugusia energija, tirpstančiu svoriu, geresne atmintimi, atsigavusiais plaukais, dingusiais skausmais ir tiesiog grįžusia jaunyste.

Kaip veikia 5 Tibeto pratimai

Šių penkių pratimų veikimo mechanizmas gana paprastas. Žmogaus kūne yra septynios pagrindinės čakros (energijos centrai). Žmogui senstant energijos centrai silpsta, o gyvybiškai svarbi energija blokuojama arba sulaikoma - taip atsiranda ligos, vyksta senėjimas. Greičiausias būdas susigrąžinti jaunystę, sveikatą ir gyvybingumą - pradėti šiems energijos centrams vėl normaliai veikti. Tai gali padaryti penki paprasti pratimai, apjungiantys dvidešimt vieną jogos pratimą. Kiekvienas iš jų atliekamas nuo 3 iki 21 karto ir būtinai kasdien.

Reguliariai praktikuojant 5 Tibeto pratimus:

Sumažėja stresas ir raumenų įtampa

Subalansuojama kūno energijos sistema

Auga fizinis pajėgumas ir lankstumas

Didėja raumenų tonusas

Gerėja virškinimas

Valomas organizmas

Dingsta dvigubas pagurklis

Sustiprėja pilvo presas, sumažėja liemens apimtis

Taisosi laikysena

Gerėja atmintis

Nebekankina dažna nuotaikų kaita

Pagerėja bendra savijauta

Iš savo patirties galiu pasakyti pridurti, kad svarbiausia nepersistengti iš pradžių. Tikrai užtenka pirmas kelias savaites daryti vos po kelis kartus kiekvieną pratimą, efektas jaučiasi labai stipriai ir iš karto. Sunkiausia ryte prisiversti juos pradėti daryti :)

Manau, kad net nebūtina daryti 5 Tibeto pratimus. Užtenka reguliariai sportuoti. Nepersistengti, bet ir neaptingti. Ne veltui sakoma - sveikame kūne sveika siela. 

Pozityvus mąstymas

Frazę "sveikame kūne sveika siela" galima ir perfrazuoti - "sveika siela sveikame kūne".

Turbūt neįmanoma pervertinti pozityvaus mąstymo svarbos. Pozityvus mąstymas, pozityvus požiūris daro tikrus stebuklus. Ir nereikia net keisti savo charakterio iš esmės, laužyti save skausmingai ir per kančias. Užtenka labai paprastų dalykų. Vienas iš jų yra havajietiškas mokymas ho'oponopono. Keistas pavadinimas, pripažįstu. Tačiau esu dėkinga Gyvenimui, kad atsiuntė man Joe Vitale knygą "Jokių ribų".  Jie norėsit, paskaitysit, bet pradžiai užteks pakartoti:

Ačiū

Aš Tave myliu

Atsiprašau

Atleisk man

Kam adresuoti šiuos žodžius? Sau. Dievui. Jus sunervinusiam žmogui ar situacijai. Ligai. Draugui. Giminaičiui. Kolegai. Šuniukui.

Tačiau didžiausias atradimas prasideda tada, kai suvokiate, jog esate atsakingas už viską, kas nutinka šiame Pasaulyje, gero ir blogo. Kaip Joe knygoje rašė - ar krentant medžiui miške pasigirsta garsas, jei jo nėra kam išgirsti? Taip ir visa tai, kas nutinka aplink mus, ką sužinome iš spaudos ar TV, visa, kas vienaip ar kitaip mus sujaudina, yra mūsų atsakomybė. Todėl turime suvokti, kad tai mūsų praeitų gyvenimų rezultatus matome šiandien ir už juos atsakome. Galų gale, visi mes esame Viena, tad esame atsakingi ir už kitų žmonių darbus, ne tik už savo.... Bet apie tai gal pagalbėkim kitą kartą, gerai? O kol kas pamėginkim kasdien rasti progų bent jau mintyse ištarti šiuos 4 paprastus žodžius....

O jei per sunku pajausti atsakomybę už Afrikoje badaujančius vaikus, galima netgi dar paprasčiau transformuoti savo sąmonę. Tiesiog palinkėti visiems laimės. Paprasta, bet efektas - milžiniškas! 

Dienos režimas

Vedos sako, jog tas, kuris nesilaiko Saulės diktuojamo ritmo, negali būti laimingas. Tokį žmogų anksčiau ar vėliau ims persekioti nelaimės, ligos ir praradimai. Viskam yra savas laikas ir trukmė. Saulė, keliaudama dangaus skliautu, labai stipriai įtakoja žmogaus organizmą. Kadangi neįmanoma pakeisti Saulės judėjimo, geriau su tuo susitaikyti, pažinti ir griežtai laikytis taisyklių. 

Galima pradėti nuo pačio paprasčiausio dalyko - laiku gultis ir laiku keltis. Vedos sako, kad suaugusiam žmogui pakanka 6 valandų miego ir geriausia eiti miegoti 3 valandoms iki vidurnakčio ir keltis praėjus 3 valandoms po jo. Žodžiu, miegoti turime maždaug nuo 21 iki 3 val. ryto. Arba bent jau pasistengti atsikelti iki 6 val. ryto. 

Žinoma, ne kiekvienas galės drastiškai pakeisti savo dienotvarkę. Torsunovas pataria kasdien 5-10 min. gultis anksčiau ir 5-10 min. keltis anksčiau. 

Įdomu tas, kad jei jūs ne tik esate beviltiškas pelėda, bet ir gimėte vakare/naktį (kas iškart rodo jus esant užprogramuotu pelėda), tai reiškia, jog praeituose gyvenimuose nuolatos nepaklusdavote laikui, tad dabar, nors ir stengiatės gyventi teisingai, susiduriate su begale sunkumų.

Kodėl svarbu anksti eiti miegoti?

Intelektas ir protas ilsisi nuo 21 iki 23 val. Jei nuolat gulatės vėliau, vadinasi ir jūsų protas su intelektu  dorai nepailsi. O  tai galų gale virsta rimtomis problemomis - sunku koncentruoti dėmesį, sunku atsilaikyti prieš žalingus įpročius (arba tie žalingi įpročiai ima jus traukti), tampate konfliktinių situacijų priežastimi. 

Jei žmogus nemiega tarp 23 iki 1 val. nakties, nukenčia pranos cirkuliacija organizme, o tai reiškia raumenų ir nervų sistemos sutrikimus. Jei kaip taisyklė gulatės 1 val. nakties, tuomet nenuostabu, kad jus valdo pesimizmas, vangumas, sunkumas, nuovargis. 

O jei žmogus nemiega tarp 1 val. ir 3 val., nukenčia jo emocinė energija, o tai iššaukia irzlumą, agresiją.

Kaip gi galima mąstyti pozityviai, jei dorai nepailsėjote? Ir ar įmanoma prisiversti daryti 5 Tibeto pratimus, jei esate suirzęs, vangus ir pervargęs? 

Daugiau apie dienos režimą skaitykite čia. Arba dar galite pasiskaityti Dariaus Ražausko puslapyje .

Taip pat galite paklaustyti Donato Janickio paskaitą. :) Čia kalbama ne tik apie teisingą laiką, bet ir apie teisingas mintis atsikėlus. 

Neatrodo labai sunku, tiesa? Ir man neatrodo. Todėl stengiuos viso to laikytis. Negaliu sakyti, kad sekasi be problemų, bet jau imu matyti rezultatus, tad motyvacija tik didėja! 

Prisijungsit? :)

Labai realūs pavojai

Dies Irae by Jeroen van Valkenburg

"Ypač norėčiau pabrėžti, kad atsižvelgiant į dvasinio pasaulio prigimtį, geriau ten visai nesiskverbti, negu skverbtis be vedlio, kaip kad, savo nelaimei, dauguma daro. Jie prisiperka knygų, kuriose išdėstytos susikaupimo, meditacijos ar kvėpavimo technikos, skubotai pradeda daryti pratimus, o šie galiausiai sutrigdo juos fiziškai ir psichiškai. Jau verčiau šie žmonės nebūtų tokie atkaklūs!

Mane visada stebina faktas, kad žmonės, kuriems neateina į galvą kopti į kalną be vedlio, štai taip vieni pradeda tyrinėti psichinį pasaulį, kur pavojai daug didesni, nei paklysti, nukristi į prarają ar pakliūti po sniego lavina. Jie atseit išsivers patys! Štai kodėl tarp vadinamųjų spiritualistų tiek daug pakrikusių nervų žmonių. Jie šoko štai taip, be vedlio, ir pražuvo..."

Omraam Mikhaël Aïvanhov "Kas yra dvasinis mokytojas?"

Atrodytų, kad pavojų kelia tik tai, kas realu, kas gali tau sugurinti nosį, pasisąvinti turtus ar kaip nors kitaip pakenkti brangiam fiziniam kūnui. Argi nesame girdėję apie kitus pavojus? Pvz., kaip pavojinga kviesti dvasias su ant siūlo pakabinta adatėle (kažin, kiek žmonių, skaitanių šias eilutes, nėra to darę vaikystėje? :) Bet, kaip jau ne kartą sakiau - žinoti ir suvokti, įsisąmoninti, yra skirtingi dalykai... 

Pasaulis, kuriame gyvename, yra itin subtilus. Ne veltui sakoma - Lietuvoje drugelis treptelėjo koja, o Tailande kilo žemės drebėjimas... Visi mes esame susieti nematomomis stipriomis gijomis. Manot tik pikti raganiai ar juodos sielos gali uždėti prakeikimą? Visai ne! Pasirodo užtenka tik... pikto palinkėjimo. "Kad tave velniai nujotų!" - ar tikrai nieko nereiškia šis palinkėjimas ir ar tikrai nieko nenutinka jį ištarus (ir pasiuntus) žmogui? O kaip gi kiti palinkėjimai, kurių tikrai ne kartą ir ne vienam žmogui bent jau mintyse esam siuntę? "Kad tave Dievas nubaustų!", "Kad kas nors su tavim pasielgtų taip, kaip tu su manim pasielgei!". Pastaruoju atveju tarsi ieškome teisingumo, bet... Iš nukentėjusiojo tampame agresoriais su visomis iš to išplaukiačiomis pasėkmėmis. Dievas sukūrė puikią sistemą: ką pasiųsi, tą gausi atgal. Tad nereikėtų imtis baudėjo vaidmens, kad atstatytume teisingumą. Jis ir taip bus atstatytas be mūsų įsikišimo... Tai yra taip pat tikra ir neginčijama kaip ir tai, jog mestas akmuo nukrenta ant žemės, jei vaikštai po lietų - sušlampi, po dienos ateina naktis, po žiemos - pavasaris.

Arklio saugokis iš užpakalio, karvės  iš priekio, o blogo žmogaus - iš visų pusių. Protėviai dar ir kaip žinojo, ką sako. Su nemaloniu žmogumi neverta bendrauti jokiomis aplinkybėmis, ypač iš mandagumo, kad "nepatogu" nebendraut. Nežinau, kaip su tuo nepatogumu, bet paskui žymiai nepatogiau gyventi su to žmogaus uždėtu pagadinimu. Pagadinimas - tai užsiteršimas negatyvia negatyvaus žmogaus energija. Jei šalia nuolat sukiojasi viskuo nepatenkintas žmogus, nesistebėkite, kad jus persekioja įvairūs nesklandumai, trukdžiai...  

Jei vien buvimas šalia pikto žmogaus gadina kitų gyvenimą, tai žiūrėti į akis tokiam žmogui taip pat labai nepatartina. Akys - sielos veidrodis, langas į mūsų širdį. Ne veltui žvaigždės taip mėgsta slėpti akis po tamsiais akiniais. Pikti žmonės skleidžia daug blogos energijos ir per akis. Bet nužiūrėti gali ne tik užkietėję nusikaltėliai. Nužiūrėti gali ir bičiuliai, giminės, kolegos. Štai pažvelgs jums į akis ko nors užpavydėjęs draugas ir viskas, jau esat nužiūrėtas. Baisoka, tiesa?  Todėl geriau ir patys nežiūrėkit niekam į akis, jei jaučiatės suirzę, nepatenkinti, pikti, pavydintys... 

"Jau keli dešimtmečiai girdime daug šnekant apie pasąmonę. Deja, ėmęsi ją tyrinėti psichoanalitikai nežino, į kokias pavojingas žmogiškosios esybės sritis jie braunasi. Tai sritys, kuriose susigrūdusios visos priešistorinės pabaisos: dinozaurai, brontozaurai, diplokokai!... Taip, visos šios pabaisos gyvos. Žemės paviršiuje jos seniai išnuko, bet žmoguje insstinktų, jausmų, troškimų pavidalu tebegyvuoja. Tai, kad išnyko jų fizinis kūnas, nereiškia, kad išnyko ir astralinis. Visi gyvūnai, ne tik prišistoriniai, per savo astralinį kūną tebėra žmogaus pasąmonėje. Todėl psichoanalitikai kai kurių sutrikimų priežasčių ieško žmogaus pasąmonėje ir, naršydami po giliausius klodus, pažadina žvėris, kurie puola drąskyti žmogų"

Omraam Mikhaël Aïvanhov "Psichinis gyvenimas: elementai ir struktūros"

"Žinoma, jei norite, galite su pabaisomis ir piktosiomis dvasiomis pasigalynėti, bet žinokite viena: jei kovosite tik savo jėgomis, būsite sutraiškytas, prarytas, sunaikintas. Pirmiausia būtina susilieti su šviesos pasaulio aukščiausiomis dvasiomis; paprašykite, kad jos duotų jums ginklų, kad jus saugotų, ir tik tada stokite į kovą: pamačiusios, kad esate ginkluotas, piktosios dvasios išsilakstys"

Omraam Mikhaël Aïvanhov "Psichinis gyvenimas: elementai ir struktūros"

Būkim atsargūs, saugokimės, saugokime savo artimuosius. Vien tai, kad negalim pačiupinėti, nesumenkina didelių pavojų realumo. Žinoma, jei esame visiškai sveiki, jei energetika veikia nepriekaištingai, jei mintys tyros, o emocijos pažabotos, jei tikėjimas tvirtas ir einame atsukę veidą į šviesą už parankės angelui, esame visiškai saugūs, nei prakeiksmai, nei nužiūrėjimai, nei pagadinimai neprilips. Bet net didiesiems dvasiniams mokytojams tobulos pusiausvyros reikia siekti kiekvieną akimirką... Tik nusilpsta dėmesys ir tampame pažeidžiami. Žymiai lengviau tiesiog vengti piktų, nemalonių žmonių, ypač tų, kurie pražudė savo gyvenimą - narkomanų, alkoholikų, degradavusių žmonių...

"Ne aš gydau, Reiki gydo"

Kaip suprantu, frazė "ne aš gydau, Reiki gydo" yra gana populiari tarp reikistų. Iš pradžių nesusimąstydama ir aš kartojau šią frazę, kol nepradėjau mąstyti...

"Ne aš gydau, Reiki gydo" frazė mažina ego, tad neleidžia reikistui seanso metu dėti į pacientą savo energiją arba užsikrauti sau gydomo žmogaus karmą. Svarbu nepamiršti, kad esi tik energijos laidininkas ir nepradėti gydyti savimi. Gydyti sava energija taip pat galima (juk yra ne mažai ekstrasensų), tačiau tai pavojinga pirmiausia gydovui - reikia ruoštis, mokytis, mokėti apsivalyti ir apsisaugoti. O štai gydymas Reiki energija yra saugus, jei laikomasi saugumo reikalavimų.

Tačiau ši naudinga frazė turi ir kitą pusę, apie kurią kažkaip nelabai kas kalba, o gal nelabai ir galvoja. Kai visą atsakomybę perduodi Reiki energijai, tai sumenkini savo kaip laidininko vaidmenį. Ir tada kaip ir nebėr poreikio tobulintis. Kam mest rūkyti, nustoti valgyti mėsą, jei ne aš gydau, o Reiki? Kam kontroliuoti savo mintis, žodžius, veiksmus, jei gydai ne tu? Visada turi pasiteisinimą - "ne aš gydau, Reiki gydo".

Kai galvoju apie Reiki ir reikisto santyki, galvoje kyla rašalinio parkerio vaizdinys. Reikistas yra parkeris, o Reiki - rašalas. Be parkerio rašalas tebūtų spalvota dėmė, kleckas ant popieriaus lapo. O parkeris be rašalo negali rašyti ir yra tik daiktas, neatliekantis savo pagrindinės funkcijos. Visai nesvarbu, kaip atrodo parkeris - auksine plunksna ar pagamintas Kinijoje. Be rašalo parkeris yra tik daiktas. O be parkerio rašalas yra tik spalvotas skystis.

Savaime peršasi tolimesnė minties eiga - juk parkeris, net ir su rašalu, negali rašyti pats savaime. Reikalinga parkerį laikanti ranka. Nuo to, kas laiko parkerį, priklauso kas bus su juo daroma - gal ant popieriaus lapo gražiai guls žodžiai, susijungiantys į širdis virpinančią poemą? O gal tas rašalu pripildytas parkeris voliosis stalčiuje nenaudojamas?

Manau vienodai svarbūs yra trys dalykai:
1. Suvokimas, jog gydo Reiki, o ne reikistas
2. Suvokimas, jog gydymo procese reikistas lygiai toks pats svarbus, kaip ir Reiki
3. Ką reikistas veikia su Reiki? Naudoja tik sau? Tik savo artimiesiems? Tik draugams? Tik žmonėms? O gal tik turi ir nieko su tuo nedaro?