Pasakojimas apie grožį

Vienas iš senovinių Rytų pasakojimų kalba apie moterį, kurią visi laikė negražia ir nepatrauklia. Nors ji svajojo ištekėti ir sukurti šeimą, galiausiai susitaikė su mintimi, kad neras vyro, kuris panorės ją vesti. Savo kaimelyje ji buvo atstumtoji ir nesiliaujančių patyčių objektas. Moteris dėl to labai krimtosi, laikėsi nuošaliau ir visiškai užsisklendė.

Laikui bėgant visi ją ėmė pamiršti. Galiausiai moteris nusprendė, - kadangi niekas nenori jos vesti ir ji neturi galimybės gyventi šeimoje, - skirti save Dievui ir padėti kitiems. Taigi ji pradėjo eiti tyro atsidavimo keliu, galvodama tik apie Dievą, tarnavo Jam, padėdavo kitiems.

Šitaip ji pragyveno daugelį metų. Įveisė didelį vaismedžių ir riešutų sodą. Kasdien darbavosi gryname ore ir saulėkaitoje, vaisių ir riešutų perteklių išdalydavo vargšams ir nepasiturintiems, po atviru dangumi ruošdavo valgį ir juo vaišindavo išalkusius žmones.

Vieną dieną, išeidama iš sodo, ji vos neatsitrenkė į labai patrauklų, pasiturintį vyriškį, žingsniavusį pro šalį. Tarusi: "Oi, pone, labai atsiprašau", ji kaip mat atsitraukė.

Vyriškio išvaizda rodė, kad jis yra didelio pasisekimo šiame pasaulyje sulaukęs žmogus, tačiau jį domino svarbesnės vertybės. Pamačius spindintį moters veidą, jo širdis ėmė plakti tankiau ir jam užgniaužė kvapą. Jis tučtuojau atsakė: "Miela ponia, prašau man atleisti, jūs tokia graži!"

Tai išgirdusi moteris labai nustebo ir nuolankiai atsakė: "Ne, mielas pone, jūs klystate. Aš tik menkutė neišvaizdi moteriškė. Kokia iš manęs gražuolė!"

Vyriškis tik nusijuokė ir paprieštaravo. "Taip, taip, jūs labai graži! Tokio akinančio grožio dar nesu regėjęs! Labai norėčiau jus vesti!"

Jau daugelį metų jis ieškojo moters, pasižyminčios kilniomis savybėmis. Nors nemažai moterų svajojo už jo ištekėti, ir jis būtų lengvai galėjęs pasirinkti bet kurią iš jų, vyriškiui knietėjo rasti tokią, kuri patrauktų ypatingomis, aukštesnėmis vertybėmis. Dabar jam buvo akivaizdu, kad tokią moterį pagaliau rado.

Kas šią anksčiau buvusią negražią moterį pavertė akinančia gražuole? Jos vidinis atsidavimas ir gerumas; darbas lauke ir tarnystė kitiems; jos nuolankumas ir meilumas - visa tai atsispindėjo jos sveikame, tauriame, mielame veide.

Taip, ji ištekėjo už šio vyriškio, ir kartu jiems buvo labai gera.




Iš Dr. Partap Chauhan knygos "Ajurveda grožiui"

Kokios bus pasekmės, įžeidus artimuosius?

Kokios bus pasekmės, įžeidus artimuosius?


Tėvų įžeidimas tam tikra prasme prilygsta šventųjų įžeidimui. Jei žmogus įžeidinėja tėvą, jis sunkiai pasieks aukštą statusą visuomenėje. Nesvarbu ar jo tėvas puolęs žmogus ar ne; bet kuriuo atveju, jei kas nors laiko savo tėvą blogu žmogumi, jis patirs sunkumus siekdamas karjeros, be to, jis gali imti sirgti sunkiai pagydomomis ligomis, sunkiai virškins, o imunitetas nusilps. Horoskope ir žmogaus likime Saulė atstovauja tėvą ir, jei žmogus blogai galvoja apie savo tėvą, jis praranda ryšį su Saule. Saulės švytėjime yra ypatinga, nepaprastai subtili energija, kurios nesugeba užfiksuoti šiuolaikiniai prietaisai. Vedose ji aprašoma, kaip aukščiausias tedžas (TEDŽAS - pagrindinė ir labai subtili ugnis, per fermentų sistemą tvarkanti medžiagų apykaitą.) Jei žmogus elgiasi teisingai, ši energija jam atneš pagarbą visuomenėje, duos gerą sveikatą, gerą virškinimą ir stiprų imunitetą. Jei jis elgsis blogai, šita energija viską, kas anksčiau buvo išvardinta, sugriaus. Taip žmogus kenties tiek, kiek kritikuoja savo tėvą.

Kodėl gi nereiktų kritikuoti tėvo net tuo atveju, jei jis visiškai puolusi asmenybė? Siela pati sau nesirenka tėvo. Siela pritraukiama į tam tikrą šeimą tik dėl to, nes su šiais žmonėmis susijusi sudėtingais likimo ryšiais ir turi panašų laimės skonį. Siela nesirenka, čia laimės skonio panašumas veikia kaip magnetas ir šis procesas nepasiduoda jokiai kontrolei.

Atsakymo esmė glūdi tame, kad kai tėvas atiduoda savo sėklą, visą savo gyvybinę energiją tam, kad būtų pradėtas ir gimtų vaikas, jis atiduoda tiek savo dorybingumo, sukaupto praeityje, kiek vaikas niekados negalės jam grąžinti per visą savo gyvenimą, net jei jis taps labai geru žmogumi. Jei žmogus galėtų grąžinti tiek dorybingumo, kiek gavo, tai reikštų, kad jis gali pagimdyti save pats. O kas gali save pagimdyti?

Yra šventieji, kurie gali numatyti savo būsimą gimimą, įsikūnyti pagal savo norą, tai yra, nukreipti savo dorybingumą į savo gimimą ir tuo pačiu kaip ir pagimdyti save. Toks sąmonės lygis yra netgi Žemėje. Vedose sakoma, kad tai įmanoma, bet dauguma žmonių, be abejo, nesugeba to. Todėl žmogus neturėtų kritikuoti tėvo, bent jau dėl tos priežasties, kad jis negali jam grąžinti savo skolos. Mes patys savęs negimdėm, todėl tas, kuris kritikuoja, didina savo skolą, o skolą pagal karmos įstatymus, teks atiduoti, anksčiau ar vėliau.

Kritikuodamas savo mamą, žmogus praranda ramybę, gyvybines jėgas, ramų miegą. Kritikuodamas mamą jaunas žmogus praranda galimybę gauti gerą žmoną, taip pat kritikuodama tėvą, moteris praranda galimybę gauti gerą vyrą. Žmogaus likimo horoskope Mėnulis atstovauja mamą ir, jei žmogus blogai elgiasi su mama, jis praranda ryšį su šia planeta. Subtili jėga, kurią spinduliuoja Mėnulis, vadinasi odžasas. Šita jėga gali žmogui sutekti arba nuolatinę ramybę arba atvirkščiai, nuolatinį nerimą.

Norėčiau papasakoti istoriją, kuri nutiko visai neseniai. Patyręs astrologas atvažiavo į Ameriką, į astrologijos seminarą. Prieš paskaitą jam jaunas žmogus pasakė: „Ar žinote, kokia pas mus nuostbi, demokratiška šalis? Pavyzdžui, vakar laikraštyje buvo straipsnis apie tai, kaip vienas vaikas padavė tėvus į teismą, nes jie padarė jam kažką blogo ir juos abu pasodino į kalėjimą. Šis berniukas labai laimingas, kad pasielgė teisingai“.

Astrologas buvo labai protingu žmogumi. Jis kreipėsi į auditoriją: „Pakelkite, prašau, ranką tie, kurie mano, jog šis berniukas pasielgė teisingai“. Dauguma klausytojų auditorijoje pakėlė ranką. Tai pamatęs atsrologas pasakė: „Jūs nepajėgūs suprasti astrologiją“, – susirinko savo daiktus ir išvažiavo iš tos šalies. Kodėl jis taip pasielgė? Todėl, kad gebėjimas suprasti atsrologiją priklauso nuo sugebėjimo gerbti savo tėvus. Kai žmogus iškarto nusikteikęs tėvų atžvilgiu įžeidžiančiai, negali būti nė kalbos apie tai, kad sugebės suprasti subtilius aspektus kitų žmonių likimuose.

Žmogus, kuris kritikuoja savo tėvus, atsiduria praktiškai beviltiškoje situacijoje gyvenime. Jam būtina tučtuojau nustoti taip elgtis, kitaip pas jį atsiras didelės problemos. Reikia tai žinoti. Todėl, kad nekreipdami į tai dėmesio žmonės daro daug kvailysčių.

Žmogus taip pat neturėtų kritikuoti savo mokytojo, kad ir ko jis mokytų. Jis neturėtų kritikuoti savo senelių ir močiučių, taip pat ir žmonių, kurie gerokai vyresni už jį. Jei jie patys paprašė to arba jie yra jo pavaldiniai, pacientai ar teisiamieji – tik tokiu atveju žmogaus prievolė nurodyti kitiems jų trūkumus.

Jei žmogus visgi kritikuoja savo tėvus arba vyresniuosius, jam būtina prašyti jų atleidimo. Netgi jei jie iš tikrųjų elgiasi nedorai, net ir tada jis turi prašyti atleidimo – galima ne garsiai, o mintyse. Švento žmogaus reikia prašyti atleidimo garsiai. Jei žmogus nežino, kieno prašyti atleidimo, jis turi melstis ir prašyti atleidimo visų iš eilės. Jei žmogus įžeidinėja sau lygius, pavyzdžiui draugus ir pažįstamus, kurie blogai išauklėti, tuomet reikia atsiprašinėti mintyse, o susitikus elgtis maloniai, tarsi nieko nebuvo nutikę. Jei jo draugai dori žmonės, tuomet atleidimo būtinai reikia prašyti garsiai. Bendrai paėmus, sau lygių žmonių įžeidimas laikomas mažiau nuodėmingu poelgiu. Už tai žmogus kenčia, bet ne taip stipriai, kaip anksčiau aprašytais atvejais. Prašyti atleidimo – labai didelė askezė, bet ji žmogų paverčia iš tikrųjų patraukliu. Didis išminčius Čanakja Pandit sakė: „Grožis – jos giesmėje, moters grožis – jos tyroje ištikimybėje vyrui, asketo grožis – jo gebėjime atleisti“.

O. G. Torsunov

Kodėl vyras pradeda gerti?

* neprisimenu, kur radau šį tekstą rusų kalba, bet labiausiai tikėtina, kad čia - O. G. Torsunovo žodžiai...

Kodėl vyras pradeda gerti?

Dėl meilės, gilios, jautrios meilės trūkumo. Reikalas tame, kad meilės šaltinis – moteris, moters kūnas. Todėl visa meilė sukasi aplinkui ją. Vyrai siekia jos, jos kūno. Šia prasme moteris pati sau pakankama. Ji gali mylėti vaikus, tėvus, drauges, bendradarbius – visus aplinkui – ir jaustis puikiai. O vyras gali mylėti tik moterį. Todėl jei jau taip susiklosto, kad pas juos su žmona neliko meilės vienas kitam, jei jis negauna pakankamai meilės, šilumos ir/arba žmonai nereikia jo meilės, jis psichologiškai ima „džiūti“ ir jam reikia kaip nors išsikrauti. Šitas išsikrovimas reiškia ir narkotikus, ir azartinius žaidimus, ir alkoholį. Tai rezultatas to, kad moteris nesugebėjo (arba nenorėjo) namie sukurti meile pripildytos atmosferos. O tokia atmosfera kuriama visus namų ruošos darbus atliekant su meile namiškiams, vyrui. Kai vyras valgo maistą, paruoštą žmonos su meile, jis gauna tą meilę ir jam jau nebesinori gerti. Aš žinau daugybę tokių atvejų. Gal kažkam tai pasirodys nepakankamai įtikinama, bet taip yra.

Kur gauti tiek jėgų, kad viskam užtektų? Dauguma moterų juk pavargsta darbe...

Šiuolaikinės visuomenės pasekmė – pavargusi moteris. Bet nepamirškite, kad vyrui reikalinga laiminga žmona, o ne pavargusi. Jei žmona uždirbs daug pinigų, vyras už tai jos labiau neims mylėti. Vyras nori grįžti namo, kur jo laukia, kur jam patieks su meile paruoštą vakarienę, kur viskas sutvarkyta ir išskalbta su meile, jo mylimos žmonos, o ne virėjos ar namų tvarkytojos. Neužilgo gali nutikti taip, kad jis ir nueis pas tą, kuri juo rūpinasi (visos istorijos, tikros ir išgalvotos, apie vyrų romanus su tarnaitėmis – ne be pagrindo). Iš tikrųjų, vyro sėkmė visuomenėje priklauso nuo to, kaip jį vertina žmona. Moteris gali vyrą iškelti į svaiginančias aukštumas, bet gali ir numesti jį į prarajos dugną. Jei žmona visą savo psichinę jėgą, energiją, visą savo tikėjimą nukreiptų į vyrą, tai jam imtų nepaprastai sektis. Ir atvirkščiai. Deja, ne visos moterys tai žino. O moters galia nepaprastai didelė. Bet tai atskira ilga tema.

Vyras turi tapti vyru

Vyras turi tapti vyru



Būti vyru, reiškia kovoti su savo egoizmu. Eiti į darbą, dirbti. Tapti sąžiningu žmogumi: jei nori valgyti, turi dirbti. Kur Dievas pasiuntė, ten ir dirbi.

Pagal save pastebėjau, kad galiu tris kartus daryti jogą, askezėmis, išmokau badauti... Bet kai nuėjau dirbti kiemsargiu (visada stengiausi išmokti daryti tai, kas man sunkiai sekasi), pamačiau, kad tai man labai sunku. Ne todėl, kad negaliu sniego suskaldyti, psichiškai sunku: kiekvieną dieną vienas ir tas pats, nuolat pilna šiukšlių, reikia anksti keltis, kad žmonės netrugdytų dirbti... Milžiniška askezė!

Ir aš pamačiau skirtumą – labai lengva užsiimti joga. Labai lengva pasnikauti. Bet labai sunku dirbti.

Aš tada supratau, kad darbas valo širdį kur kas geriau, nei joga ar pasnikavimas. Tai žymiai dorybingesnė veikla, nes žymiai asketiškesnė pagal savo prigimtį.

 Žmonės dažna nori būti baltarankiais, daryti kažką tik dėl savęs. Juk joga užsiima dėl savęs, pasnikauja irgi dėl savęs, o dirba – dėl kitų. „Aš noriu dvasine praktika užsiimti, kam man pinigai...“ Jei nereikia pinigų – eik į vienuolyną. Jokių pinigų nebus. Bet darbo ten vis tiek bus, nes tau pasakys: gerai, tu meldiesi – visi meldžiasi. Bet jei nori valgyti, eik nuskusti bulvių. Todėl niekaip neišvengsi darbo, niekur.

Darbas geriausiai išvalo vyro širdį. Moters širdį valo darbas namuose. Moterys bėga iš namų, jos nori dirbti bet kokį darbą, kad tik namuose nesėdėti. Todėl, kad moteris dirba namuose, o darbe – ilsisi, pramogauja. Todėl moteris turi mokytis dirbti namuose, o vyras turi mokytis dirbti darbe. Ir vaizduotis dvasingu nereikia.



O.G. Torsunov

Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas

MEDITACIJOS IR DAILĖS SINTEZĖ - tai Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas, skirtas suaugusiems.

Ar tikite, jog mes esame Pasaulio kūrėjai? Netikite? O visgi mes tokie esame. Kiekvieną dieną, dar daugiau - kiekvieną akimirką, mes kuriame Pasaulį net jei to sąmoningai ir nesuvokiame. Tai, ką matome aplink save, yra mūsų kūryba, mūsų vidaus atspindys. Kviečiame į ciklą praktinių - kūrybinių užsiėmimų, kurių metu Jūs išmoksite atpalaiduoti kūną bei protą, pažinsite save, išreikšite save per kūrybą, gausite praktinių patarimų, kaip gi „kurti Pasaulį“, kaip svajoti taip, kad svajonės, išties, pildytųsi.

Kiekvieno atskiro užsiėmimo metu koncentruosimės vis į kitą temą. Užsiėmimas bus dviejų dalių: trumpa paskaita bei kūrybinė interpretacija. Tai - savotiška meditacija: „Meditacija – tai proto nuraminimas, tik nurimus protui, mes galime priimti teisingus sprendimus, ir matyti mus supantį Pasaulį aiškiomis spalvomis“;  „Meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą, išmokina  suvaldyti,  nuramina protą, mintis ir jausmus, padeda atsipalaiduoti, susiharmonizuoti, pasisemti šviesos, energijos bei džiaugsmo.“ Pagal “Osho” „Meditavimas yra paprasčiausias savojo proto stebėjimas…“. 

Medituodami žmonės dažniausiai sutelkia savo dėmesį į vieną dalyką: mintį, idėją, daiktą, tuštumą, kvėpavimą, arba tiesiog siekia atrasti pusiausvyrą savo prote ir dvasioje. Šių užsiėmimų metu sutelksime savo dėmesį į tuo metu tyrinėjamą temą bei kūrybinę sviraišką, nuraminsime protą ir jausmus praktinės – kūrybinės veiklos metu sukurdami neįtikėtinų meno kūrinių.

Užsiėmimų metu bus naudojamos šios dailės technikos:

tapyba  –  akvarelė – pastelė – tušas - molis – pynimas iš laikraščių – koliažas – mozaika – asambliažas  –  papjė mašė

Studijų struktūra:

-    Darbas vyksta nedidelėje 8 žmonių grupėje;

-    Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę;

-    Užsiėmimo trukmė – 4 val.;

-    Mėnesio kaina: 240 Lt (60 Lt vienas užsiėmimas) Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.

- Vieno užsiėmimo kaina: 70 Lt. (Mokant už kiekvieną užsiėmimą atskirai). Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.

Grupė: šeštadienis (10.00 iki 14.00 val.)

Užsiėmimų pradžia – rugsėjo 8 d. (Jau galima registruotis el.p. simono.dailes.studija@gmail.com arba reiki.terapija@gmail.com, tel. pasiteirauti 868444109 (Simono dailės studija) arba 860420485 (Reiki terapija))

Prelimarios užsiėmimų temos:

1.      „7 mirtinos nuodėmės“ – kas tos 7 nuodėmės, kurios mums trugdo būti laimingais? Kodėl jos vadinamos „mirtinomis“? Kaip jų atsikratyti? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos klausimus, bet ir praktiškai-kūrybiškai dailės priemonių pagalba vizualiai išreikšime mumyse tūnančią nuodėmingąją pusę ir pakeisime ją į šviesą.

2.      „Mano globėjas“ – ar mes turime globėjų? Kas mus saugo ir stiprina? Nuo ko mus reikia saugoti? Užsiėmimo metu kalbėsime apie tai ir, naudodami mišrias technikas, kursime savo asmeninį globėją.

3.      „Aš ir mano nuotaikos“ – kas įtakoja mano nuotaikų kaitą? Kas yra ir kuo skiriasi jausmai nuo emocijų? Kaip su jausmais susijęs protas ir ar išvis jo reikia? Užsiėmimo metu gausite atsakymus į šiuos klausimus, išmoksite kaip nuraminti protą ir emocijas bei kaip transformuoti negatyvius jausmus į pozityvius. Taip pat naudodami dailės technikas galėsime pažvelgti iš šono į savo nuotaikas, pamatysime, kokios jos yra spalvos, linijų, formų ar dėmių.

4.      „Sapnų gaudyklės“ – kur nuveda mus sapnai? Ką mes patiriame, kai užmiegame? Ką reiškia sapnuoti mirusius žmones? Ar būna pranašiškų sapnų? Kodėl sapnuojame košmarus? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos ir kitus klausimus, bet ir sukursime „košmarus gaudančias sapnų gaudykles“.

5.      “Mandala” – kas tai yra mandala? Ar ji būdinga tik Rytų šalių kultūrai ir tikriems lietuviams netinka? Užsiėmimo metu atskleisime senovės lietuvių ir rytų kultūros ryšį, kursime savo individualią mandalą, tokiu būdu harmonizuosime ir struktūrizuosime savo vidinį pasaulį.

6.      “Amuletų, talismanų gamyba” – kam reikalingi amuletai ir talismanai, kuo jie skiriasi? Kokie jie yra ir kokius mums reiktų pasirinkti? Užsiėmimų metu susikursime amuletą arba talismaną pasirinktinai, naudojant mozaikos techniką.

7.      “Tikrasis moteriškumas. 1 dalis” – ar užtenka vien gimti moteriškos lyties, kad būtum Tikra Moteris? Kas yra tikrasis moteriškumas, kaip jį atskleisti ir puoselėti savyje? Ir ar viso to tikrai reikia šiais, taip vadinamais lygių lyčių galimybių laikais? Užsiėmimo metu ne tik gausite naudingų patarimų, bet ir galimybę sukurti moteriškų bei praktiškų gaminių.

8.      “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” – kuo skiriasi moters ir vyro pareigos šeimoje? Ką moteris gali padaryti, kad jos santuoka būtų laiminga? Užsiėmimo metu kalbėsime šia tema, o iš molio sukursime neįtikėtino grožio interjero detales.

9.      “Jaukūs namai” – kaip sukurti jaukius namus? Iš kur galima pasisemti išminties ir žinojimo? Kaip teoriją (kinų “Feng šui”, indų “Vastu šastra”, lietuvių senovės tradicijos) įgyvendinti praktikoje? Praktinėje užsiėmimo dalyje, dekoruosime ir puošime (glazūruosime) užsiėmimo “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” metu sukurtus molinius dirbinius.

10.  “Ateities projektavimas” – ar galioja patarlė “žmogus pats savo likimo kalvis”? Kiek žmogus gali įtakoti savo likimą? Kaip mes kuriame savo ateitį? Ar galima tai daryti sąmoningai? Užsiėmimo metu susikursime savo ateities koliažą, kuris veikia kaip pasąmonės kodas. 

Pinigai - ką daryti, kad jų būtų?

Buvau dviejų dalių ajurvedos gydytojo, bhakti jogo Anantaros paskaitose apie pinigus. Informacija labai įdomi ir naudinga bent jau man asmeniškai :) Savaip apibendrinusi rašau tai, ką sužinojau, o apačioje rasite nuorodas į paskaitų vaizdo įrašus.

Jei skaitote šį blogą, tuomet su Jumis esame bendrakeleiviai, tad gal ir jūs kažkada (arba dabar) galvojote, jog pinigai - tai kažkas nedoro, kažkas menkinančio dvasingumo ieškantį žmogų. Dvasingumo ieškantis žmogus neva turėtų atsiriboti nuo visų materialių išteklių.Taip galvojau ir aš, kol neatradau žodžių, jog Dievas yra grožio, galios, šlovės, turtų, žinojimo ir atsižadėjimo šaltinis.

Pinigų energija yra Dieviška energija. Ji iš prigimties yra visiškai švari, tyra ir dieviška. Ją sutepa tik pinigų gavimo ar jų išleidimo būdai. Todėl sąžiningai turtus užsidirbę, paveldėję žmonės yra Dievo palaiminti. Lygiai taip pat, kaip ir gražūs, protingi, galingi ar Pasaulio atsižadėję žmonės.

Visus žemiškus turtus prižiūri Kubera. Jis - žmogiška būtybė, bet už savo pamaldumą ir sąžiningumą buvo prilygintas pusdieviams ir paskirtas paslėptų žemėje lobių sargu ir šiaurės globėju.

Pagal mitą iš „Ramajanos“ (VII 11), Kubera kadaise valdė Lankos salą, tačiau jo įbrolis Ravana išvijo Kuberą iš Lankos, ir šis perkėlė savo rezidenciją į Himalajus; jos sostinę – Alaką pastatė dieviškasis statytojas Višvakarmanas. Kuberai priklauso slaptasis sodas Čaitraratha, esantis Meru kalno viršūnėse; jo tarnas Manibhadra – prekybos globėjas; jo žmona Riddhi personifikuoja klestėjimą. Artimiausiu Kubero draugu ir globėju laikomas Šiva.

Kubera turi didelį rutulio formos pilvą, dvi rankas, tris kojas, aštuonis dantis ir vieną akį. Pagal „Ramajaną“ (VII 12, 22-24), antrąją akį Kubera prarado prakeikus Umai (Devi) už tai, kad jis slaptai žiūrėjo į ją, jai būnant kartu su Šiva.

Taigi, turtai yra Dieviška energija ir tą energiją valdo Asmenybė, todėl su pinigais reikia elgtis pagarbiai ir atsakingai, nes kitaip galima įžeisti jų valdovą. 

Kaip rodoma pagarba Kuberai? 

1. Reikia tiksliai iki cento žinoti, kiek yra pinigų piniginėje. Jei nežinai, kiek jų turi, kaip gali norėti daugiau? Kaip gali žinoti apskritai, kiek jų turi?

Pinigai piniginėje perskaičiuojami iki 20 val. vėliausiai, nes vakarais dauginasi pinigai. 

2. Taip pat reikia norėti pinigų, žinoti, kam jų reikia, kas su jais bus daroma. Labai naudinga būtų sėsti ir detaliai susirašyti penkmečio planą su samata, kiek kokiam veiksmui prireiks lėšų. 

3. Negalima negražiai vadinti pinigus, juos pravardžiuoti - babkės, žali ar pan. 

4. Negalima prisirišti prie pinigų. Pinigai išvis yra energijos srautas, o bet koks srautas sutrinka, jei pastatome užtvanką - neleidžiame ateiti arba neleidžiame išeiti. Jei reikia kam nors sumokėti - mokėkime ir dėkokime už suteiktą progą išleisti pinigus. Jei kas nors duoda pinigus - priimkime su dėkingumu. Turi vykti nuolatinė pinigų cirkuliacija. Kuo labiau spausime į kumštį pinigus, tuo labiau jie byrės per pirštus, kaip smėlis.

Taip pat reikia suvokti, jog pinigų kiekį taip pat nulemia ir karma. Gera karma prišaukia didesnius turtus. Jei trūksta pinigų, reikia pirmiausia koreguoti savo gyvenseną, požiūrį, mąstymą. 

Pavydas ir godumas - dvi mirtinos nuodėmės, kurios atstumia pinigus. Su pavydu galima kovoti sąmoningai suvokiant, jog viskam yra priežasis ir jei vienas žmogus turtuolis, o kitas - vargeta, taip nutiko ne veltui. Godumas mažinamas aukojant. Reikia išsiugdyti įprotį aukoti bent 10 proc. nuo savo pajamų. Aukoti reikia pradėti neatidėliojant ir ne tik per Kalėdas tarnybiniu telefonu išsiuntus sms žinutė paremti vaikus per kokią televizinę akciją... Aukoti reikia pradėti tada, kai piniginėje švilpauja vėjai, taip įjungsime pinigų gamybos mechanizmą. 

Pinigai yra priemonė ką nors padaryti laimingu. Jei ateina daugiau pinigų, reiškia gaunam progą padaryti daugiau gerų darbų. 

Aukoti reikia protingai - už girtuokliui prie parduotuvės duotus pnigus atsakysime savo karma. Aukoti galima elgetoms prie bažnyčios, žmonėms, darantiems kilnius darbus, vaikų ar senelių namams, gyvūnų prieglaudoms, bažnyčiai, šventykloms. Taip pat ir žmonėms, šviečiantiems kitus žmones - skaitantiems paskaitas, doro gyvenimo mokytojams. 

4. Dirbti reikia pirmiausia tai, kas miela širdžiai ir neša gėrį gyvoms būtybėms, o ne tai, kas leidžia uždirbti kuo daugiau pinigų. Kiek daug žmonių turi nepelningų svajonių, bet jų nerealizuoja, nes gi nėr kada, reikia užkalinėti pinigus! Reikia realizuoti savo svajones, teikti džiaugsmą ir naudą visiems aplinkiniams, o pinigai ateis savaime. 

5. Ne veltui turtų globėju paskirtas pamaldus ir sąžiningas Asmuo - Kubera. Pinigai myli sąžiningus, o tie, kurie nesąžiningais keliais pralobsta, viską praranda per 10 metų.

6. Būtina vesti savo pinigų apskaita - kiek uždirbome ir kiek išleidome. Išmokęs valdyti savo finansus žmogus išmoksta valdyti ir savo gyvenimą.

7. Pinigų namai - piniginė. Jei norime, kad pinigai pas mus noriai ateitų ir pasiliktų, turime sukurti jiems jaukius, malonius namus.

Nuotraukoje pvz., kaip neturi atrodyti piniginė, jei norime turėti pinigų

* Piniginė turi būti erdvi, pinigai į ją turi tilpti nesulenkti.

*. Pinigus į piniginę reikia dėti veidu į save, nuo stambiausios kupiūros iki mažiausios kupiūros - 50 Lt, 20 Lt., 10 Lt.

* Metalinės monetos negali būti kartu su popierinėmis kupiūromis.

* Piniginė skirta tik pinigams, joje negali būti čekių (kurių dažnai būna pilnos daugelio žmonių piniginės :) ), nuotraukų, kalendoriukų, vizitinių kortelių, nuolaidų kortelių, asmens dokumentų, teisių ir t.t.. Piniginėje gali būti tik pinigai ir banko kortelės. Visam kitam galima įsigyti specialų dėklą.

* Jei išskleistos piniginės ilgis nuo 17,55 cm iki 18,90 cm., piniginė pati savaime traukia pinigus. Tokių matmenų piniginės sąvininkui nuolat atsiranda nenumatytų pajamų - išlošia loterijoje arba gauna palikimą ar tiesiog viršininkas skiria premiją.

* Piniginė turi būti išvaizdi, švari, tvarkinga.

* Pigi, suplyšusi piniginė - vargingumo simbolis. Piniginė turi būti prabangi.

* Piniginės spalvos:

                             Raudona, plytų spalva, ruda - šios spalvos palankiausios pinigams.

                             Žemės ir metalo (ruda, geltona, auksinė)

                             Žalia - pinigų spalva.

Vengti mėlynos spalvos ir jos atspalvių - tai vandens spalva. Vanduo išplauna pinigus ir mėlynų piniginių sąvininkai patys nesupranta, kur dingsta visi jų pinigai.

* Pinigų kvapai: žemuogės, cinamonai ir mėtos. Šie kvapai pritraukia pinigus. Į piniginę galima įdėti šių augalų šakelių arba įlašinti eterinių aliejų. Spirito pagrindo kvepalai netinka, tik aliejaus pagrindo. 

Prietarai, kurių laikantis galima pagausinti savo turtus:

* Reikia jaunam mėnuliui parodyti stambią kupiūrą ir įdėti ją į piniginę.

* Niekada negalima nešti šiukšlių po 20 val. Vakare dauginasi pinigai.

* Negalima nieko mesti pro langą, nes galima išmesti savo laimę.

* Niekada negalima skaičiuoti pinigus po 20 val.

* Negalima viename name šluoti su skirtingomis šluotomis.

* Įsikraustant į naują namą ar butą galima ant grindų paberti sidabrinių monetų. Statant namą monetas galima įmuryti į namo grindis.

* Jei prekiaujat, tą dieną prekyba bus sėkminga, jei pirmas pirkėjas - vyras.

* Kas nuolat gliaudo saulėgrąžas, pas tą pinigai neužsibūna.

* Negalima nieko nuo stalo šluoti ranka, tik su pašluoste,

* Namuose negalima švilpauti, nes be reikalo kviečiame Vėjo energiją. Žvakes taip pat geriau ne užpūsti, o užgesinti specialiais tam skirtais dangteliais.

* Solą geriau atiduoti ryte, o ne vakare. Negalima pinigų iš namų išnešti vakare.
* Pinigų geriau niekam neskolinti ir pačiam nesiskolinti. Bet jei jau pasiskolinam, grąžinti reikia smulkesnėmis kupiūromis, nei skolinomės.
* Pinigus geriau skolintis per jaunatį, o grąžinam per delčią.
* Pirmadienį negalima nei skolintis, nei skolinti. Taip pat ir sekmadienį negalima skolinti, nes pinigai gali negrįžti.
* Jei kam nors skoliname net ir nedidelę sumą:
    1. Apatariam grąžinimo sąlygas - kada, kokiomis dalimis bus grąžinama ir t.t.
    2. Aptariam užstatą, jei tai nereikšminga suma.
    3. Jei skoliname artimam žmogui, tai tik tokią sumą, kurią būtų negaila prarasti, jei artimas žmogus negrąžintų. Skolinti su mintim, kad tai dovana artimam žmogui.
* Pinigus reikia imti kaire ranka, o duoti - dešine.
* Negalima imti pinigus tiesiai žmogui iš rankų, nes pasiimam dalį to žmogaus energijos. Gerai, jei tai geras, sveikas harmoningas žmogus, bet jei piktas, pavargęs, sergantis....

* Po 20 val. nereiktų tvarkyti namų, nes galima turtus išplauti.

* Po 20 val. negalima niekam nieko duoti per slenkstį.

* Jei kažką perkam, reikia derėtis, bet niekada nereikia bijoti sumokėti per daug.
* Pirkti reikia tik geriausius, kokybiškiausius daiktus.
* Jei duodam išmaldą, nežiūrim tam žmogui į akis ir pasimeldžiam už jį.
* Negalima taupyti laidotuvėms, ligoninei, nelaimingiems atsitikimams ar pan.
* Nereikia taupyti vaišinant žmones. Jei jau ruošiate vaišes, darykite jas jokias, kad visiems visko būtų su kaupu, kad visi liktų sotūs ir laimingi.
* Reikia nuolat atlaisvinti vietą naujiems daiktams, t.y., reikia nuolat peržiūrėti senus daiktus ir nenaudojamus, bet dar gerus atiduoti vargšams.
* Negalima skaičiuoti kitų žmonių pinigus, jų pajamas, uždarbį.
* Negalima sakyti, kokios tavo pajamos. Jei jau būtinai reikia sakyti, geriau pasakyti jas dvigubai mažesnes, nei yra iš tikro.
* Palanku visas sąskaitas už komunalines paslaugas ar kitas buitines išlaidas laikyti raudoname aplankale - tada bus lengviau nepamiršti laiku visas apmokėti. Taip pat jei įsiskolinate už kažkokias paslaugas, lengviau rasti pinigų tom sąskaitoms apmokėti.

Linkiu visiems tapti turtingais ir dosniais žmonėmis :)

O štai pačios paskaitos. Čia I dalis.

O čia II dalis.

Pasaulio sukūrimas pagal Vedas

Skaitau Šrimad Bhagavatam, III giesmę, II dalį, randu daug nepaprastai įdomios ir gražios informacijos. Noriu ja pasidalinti su jumis :) Pvz., kaip buvo sukurtas pasaulis ir visos būtybės.

Maitreya tarė: Kai dar neišreikšta gyvųjų būtybių veikla, Maha-Višnu ir laiko galia išjudino trijų materialios gamtos gunų visybės pusiausvyrą, pasaulį išvydo materijos pradų visybė.

Jivų lemties sužadinta šį mahat-tattva, kurioje dominuoja rajas, pagimdė trim pavidalais egizstuojančią klaidingą savimonę. Iš jos savu ruožtu atsirado keletas grupių, kurias sudaro penki pradai.

Kiekvienas iš šių pradų vienas pats negali suformuoti materialios visatos. Padedant Aukščiausiojo Viešpaties energijai jie susijungė išvien ir suformavo kiaušinį.

Daugiau nei tūkstantį metųspindintis kiaušinis be gyvybės ženklų plūduriavo priežasčių vandenyne. Tuomet Viešpats, įsikūnijęs Garbhodakašayi Višnu pavidalu, įžengė į jį.

Iš Dievo Asmens Garbhodakašayi Višnu bambos išdyko akinamai tūkstančių saulių šviesa spindintis lotosas, kuriame glūdėjo visos sąlygotos sielos. Pirmasis iš lotoso atsirado visagalis Brahma.

Įėjęs į Brahmos širdį Garbhodakos vandenyse gulintis Aukščiausiasis Dievo Asmuo nušvietė jo protą ir Brahma ėmėsi visatos atkūrimo darbo.

Pirmų pirmiausia iš savo šėšėlio Brahma sukūrė sąlygotas sielas gaubiančius neišmanymo apvalkalus. Tai penki apvalkalai: tamisra, andha-tamisra, tamas, moha ir maha-moha.

Pasišlykštėjęs Brahma nusimetė neišmanymo suverptą kūną. Pasinaudoję proga nakties ūkanomis virtusį jo kūną apspito yakšai ir rakšasai su viltimi jį pasiglemžti. Naktis gimdo alkį ir troškulį.

Alkio ir troškulio iškankinti jie apspito Brahmą iš visų pusių, ketindami suplėšyti jį į gabalus. "Ryk jį! Nesigailėk!" - klykavo jie.

Ne juokais sunerimęs aukščiausiasis pusdievis Brahma ėmėsi melsti apsigailėjimo: "Pasigailėkit, nevalgykit manęs. Juk jūs mano sūnūs, aš jus pradėjau. Nuo šiol vadinsitės yakšais ir rakšasais."

Po to Brahma sukūrė svarbiausius pusdievius, kurie spindėjo savo dorybėmis. Pusdieviams po kojų jis metė akinamai spindintį dienos kūną, kurį jie kaip mat pasičiupo.

Tada iš savo sėdmenų Brahma sukūrė demonus, kurie buvo nepaprastai gašlūs. Apimti nepasotinamos aistros jie metėsi prie Brahmos, ketindami su juo suartėti.

Garbusis Brahma iš pradžių tik pasijuokė iš jų kvailumo, tačiau kai begėdžiai asurai ėmė grėsmingai artintis vis arčiau, pasipiktinęs ir išsigandęs jis spruko į šalį.

Brahma atskubėjo pas Dievo Asmenį, dosniai dalinantį Savo malonę ir naikinantį Savo bhaktų ir tų, kurie ieško prieglobščio Jo lotosinių pėdų šešėlyje, kančias. Savo bhaktų džiaugsmui Viešpats apreiškia pasaulyje begalinę Savo transcendentinių pavidalų įvairovę.

Atskubėjęs pas Viešpatį, Brahma kreipėsi į Jį tokiais žodžiais: Mano Viešpatie, apgink mane nuo šių nusidėjelių, kuriuos Tau liepus paleidau į pasaulį. Norėdami patenkinti sao laukinę aistrą jie užsipuolė mane.

O Viešpatie, tik Tu gali padėti kenčiantiems ir priversti kentėti tuos, kurie niekada neieško prieglobščio prie Tavo pėdų.

Viešpats, kuris skaito visas mūsų mintis, kaip atverstoje knygoje, suprato kaip kenčia Brahma ir taip jam tarė: "Nusimesk sutepties paliestą savo kūną." Viešpačiui paliepus Brahma nusimetė savo kūną.

Brahmos nusimestas kūnas virto vakaro sutemomis - paros metu dienos ir nakties sandūroje, kuri aitrina aistras. Iš prigimties aistringi, rajaso jėgų įtakojami asurai vakaro sutemas palaikė nuostabia mergele, virš kurios gležnų kaip lotosas pedų skimčiojo varpeliai, kurios akys nuo apsvaigimo buvo plačiai atmerktos, klubai buvo pridengti lengvu audiniu, o liemuo perjuostas spindinčia juosta.

Jos kūrtys lipo į viršų, buvo taip stipriai prigludusios viena prie kitos, kad tarp jų nebuvo nei menkiausio plyšelio. Dailiai nulieta nosimi, puikiais dantimis ir kerinčia šypsena lūpose padabinta gražuolė metė žaismingą žvilgsnį į asurus.

Apsimesdama drovia ji slėpė savo veidą krintančiomis tamsių plaukų sruogomis. Išvydę tokią gražuolę asurai pametė galvas.

Kokia gražuolė! - žavėjosi demonai. - Kokia savitvarda! Kokia jauna ir žydinti! Ji žengia pro šalį tarytum mūsų aistringi žvilgsniai nė kiek jos nejaudintų.

Samprotaudami apie vakaro sutemas, jų vaizduotėje virtusias jaunute gražuole, piktavaliai asurai neslėpė savo pagarbos ir susižavėję ėmė klausinėti.

Kas tu, gražuole? Kas tavo vyras, kieno dukra tu esi, ko tau reikia iš mūsų? Kam savo neįkainojamu grožiu kankini tuos, kuriems likimas ir taip negailestingas?

Kad ir kas tu būtum, o gražioji mergele, mes džiaugiamės matydami tave tarp mūsų ir iš susijaudinimo virpančia širdimi žvelgiame į tave, žaidžiančią su kamuoliu.

O gražuole, kaskart kai savo delnu tu atmuši nuo žemės atšokusį kamuolį grakščiai juda dailios ir lotosai tavo pėdos. Liaunas liemuo apsunko nuo tavo stamčios krūtinės svorio, apsiblausė tavo akių žvilgsnis. Sustoki, susipink išsidraikiusius savo plaukus.

Asurams visai aptempo protas. Jiems rodės, kad vakaro sutemos - tai nepaprasto grožio gundanti moteris ir jie puolė ją iš visų pusių.

Daugiareikšmiškai nusikvatojęs garbusis Brahma iš savo grožio, su kuriuo galėtų pasivaržyti nebent jis pats, sukūrė gandharvų ir apsarų pulkus.

Gandharvai - aukštutinių planetų muzikantai, o apsaros - rojaus šokėjos.

Sukūręs gandharvus ir apsaras Brahma nusimetė savo širdžiai mielą mėnulio šviesa spindintį kūną, kurį džiūgaudami užvaldė Višvavasu ir kiti gandharvai.

Jį nusimetęs šlovingasis Brahma iš savo tingulio sukūrė šmėklas ir piktasias dvasias. Tačiau išvydęs juos nuogus, išsidraikiusiais plaukais, Brahma užmerkė akis.

Šmėklos ir kitos piktosios dvasios pasiglemžė kūną, kuris atsirado nusižiovavus visų gyvųjų būtybių kūrėjui Brahmai. Dar sakoma, kad js atsiranda, kai miegančiam žmogui teka seilės. Šmėklos ir piktosios dvasois puola nešvarius žmones, o dvasių apsėstajį aplinkiniai vadina pamišėliu.

Suvokęs, kad jis kupinas jėgų ir turi daug troškimų, garbusis Brahma, visų gyvų būtybių kūrėjas, iš savo nematomo kūno sukūrė pulkus sadhyų ir pitų, kurie atėjo į šį pasaulį iš jo bambos.

Pitos patys pasiglemžė nematomą kūną, iš kurio patys atėjo į šį pasaulį. Būtent per šį neregimąjį kūną šraddhos apeigos  metu patyrę žyniai atnašauja aukas sadhyoms ir pitoms (kurios įkūnija mirusių jų protėvių vėles).

Viešpats Brahma iš savo gebėjimo pasiversti nematomu sukūrė siddhas ir vidyadharas, atidavęs jiems įstabų Antardhanos kūną.

Kartą gyvųjų būtybių kūrėjas Brahma išvydo savo atspindį vandenyje ir sužavėtas savo grožio iš šio atspindžio sukūrė kimpurušas ir kinnarus.

Šis miglotas Brahmos atspindys pateko į kimpurušų ir kinnarų rankas. Štai kodėl kas rytą auštant sykiu su žmonomis jie šlovina Brahmą skelbdami pasauliui apie jo darbus.

Kartą Brahmą gulėjo išsitiesęs visu ūgiu. Jam nedavė ramybės mintis apie pasaulio kūrimą, kuris, jam atrodė, vyksta per lėtai. Sunkia širdimi, prislėgtas, jis nusimetė dar vieną savo kūną.

O Vidura, plaukai iškritę iš kūno, kurį nusimetė Brahma, virto gyvatėmis. O iš šio šliaužiančio, susivijusiomis rankomis ir kojomis kūno pasaulį išvydo grėsmingos, nuodingos gyvatės ir nagos su išskėstais gobtuvais.

Kartą pirmoji visatos gyvoji būtybė, savagimis Brahma, pasijuto pasiekęs gyvenimo tikslą.  Tą akimirką iš jo proto radosi visatos gerovės reikalais besirūpinantis Manu.

Savitvarda garsėjantis kūrėjas dovanojo jiems savo žmogiškąjį kūną. Išvydę gimusius Manu, pusdieviai, gandharvai ir kitos anksčiau sukurtos būtybės ėmė ploti visatos Viešpačiui Brahmai.

Štai taip atsirado mūsų pirmtakai - Manu :)

Norit būti laimingi ir sveiki? Eikit miegot ir kelkitės laiku!

Salvador Dali

Skaitau O.G. Torsunovo pamokymus apie dienos režimo svarbą, ir negaliu atsistebėti! Įsivaizduokit, kad visos mūsų problemos, su kuriomis susiduriame, yra iš esmės dėl to, kad nesilaikom (arba nesilaikėm praeituose gyvenimuose) laiko diktuojamos tvarkos, nesivadovaujam Saulės ir Mėnulio judėjimo dangaus skliautu cikliškumu.

Žinoma, geriausia bus, jei patys pasiskaitysite O.G. Torsunovo aprašytą dienos režimą, bet jei norit trumpos reziumė, kas man pasirodė įdomiausia, tuomet su džiaugsmu ir malonumu pasidalinsiu savais atradimais :)

Taigi, svarbiausia žmogui eiti miegoti laiku ir keltis laiku.

Miegas

Pradėsiu nuo to, kad svarbu ne tik kada užmiegi, bet ir kaip pasiruoši miegui.

Nuo 18 val. reiktų vengti visų protą aktyvinančių ir kūną žvalinančių veiklų - "Protų mūšių", šokių pamokų, treniruočių, pamokų ruošimo, trilerių ar "siaubiakų" žiūrėjimo. Tinka viskas, kas ramina, atpalaiduoja - bendravimas su artimaisiais ar draugais, malonūs skaitiniai, ramūs fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname lauke. Svarbu išvalyti protą nuo visų nerimastingų, stresą keliančių minčių, atsikratyti viso per dieną sukaupto negatyvo. Galvokite apie tai, kas malonu - artėjančias atostogas (nes jos gi su kiekviena diena artėja ;) ), apie tai, kas šiandien nutiko malonaus (nes bent 1 dalykas tikrai privertė jus šyptelėti), apie mielus, brangius žmones, apie smagius užsiėmimus. 

"Negatyvi sąmonė griauna mūsų organizmą 24 val. per parą, taigi net miegant. Tai klastingas priešas, pastojantis mums kelią į laimę, ir tuo pačiu metu verčiantis galvoti, kad viskas yra gerai, kad nėra jokių problemų."

O.G. Torsunov "Dienos režimas"

Taigi, nusiteikiate pozityviai, atsipalaiduojate ir po truputį imate ruoštis miegui. Nepaminėsiu turbūt nieko naujo:

1. Kambarys, kuriame miegate, turi būti gerai išvėdintas ir miego metu, net ir žiemą, turi būti nors kiek praverta orlaidė. (Jau nekalbu apie tai, kad miegamąjame negalima rukyti! :) )

2. Kambaryje neturi būti jokių veikiančių elektrinių prietaisų, netgi užmigti degant šviesai nėra patartina. 

3. Tvarka vedų kultūroje - labai svarbu! Sunku gerai išsimiegoti, jei visur primėtyta rūbų, tik gyvačių išnarų, o dulkių sluoksniai guli it kilimai :)
4. Kalbant apie dulkių kilimus - miegamąjame geriau atsisakyti kilimų ar kiliminės dangos. Ir būtent dėl to, kad jie renka dulkes.
5. Į miegamąjį netgi rekomenduojama neįsileisti svečių! :)

Gerai, sakykim, jau pasiruošėm miegui. Kada reikia eit į lovą? Ogi... 21 val. Anot Vedų, suaugusiam žmogui pakanka 6 valandų miego - 3 valandos iki vidurnakčio ir 3 valandos po vidurnakčio. O jei jūs esate "pelėda" tai reiškia, kad praeitame gyvenime nesilaikėte dienos režimo, tad šiame gyvenime, nors ir stengiatės gyventi teisingai, patiriate labai daug trugdžių.... Tačiau nepaisant ar jūs "pelėda", ar "vyturys", visiems galioja tos pačios taisyklės...

Kas būna, jei nesilaikote taisyklių ir einatie miegoti vėliau?

Inetlektas ir protas geriausiai pailsi tarp 21 ir 23 val. Jei užmiegate 22 val., nukentės jų funkcijos. Jei užmigsite dar vėliau, sąmonė ims degraduoti. Pirmieji degradacijos požymiai - dėmesio koncentracijos sumažemijas arba didelė psichinė įtampa, žalingų įpročių sustiprėjimas, valios susilpnėjimas, sekso, valgio, miego ir konfliktinių situacijų poreikio padidėjimas. Kitaip tariant - jei einate miegoti po 21 val., patys ieškote, iššaukiate konfliktines situacijas.

Jei žmogus atkakliai nemiega tarp 22 ir 24 val., ilgainiui jam išsivysto depresija... Ilgiau nesilaikant režimo, žmogus nustoja suprasti, ką galima daryti, o ko - ne, kaip pasielgti įvairiose gyvenimiškose situacijose, vis sunkiau atsikratyti žalingų įpročių. Ima silpnėti atmintis, žmogų nuolat kamuoja susirūpinimas, nerimas. Jis nuolat pyksta, keikiasi arba verkia.

Jei nemiegate tarp 23 ir 1 valandos nakties, po kurio laiko pasireikš raumenų ir nervinės sistemos sutrikimai. Užtenka vos kelių tokių naktų, ir iškart pajausite silnumą, pesimizmą, vangumą, apetito sumažėjimą, sunkumą visame kūne, psichinį ir fizinį nuovargį.

Nemiegant tarp 24 ir 2 val. ilgainiui sutriks viso organizmo gyvybinių funkcijų balansas.

Jei nemiegate tarp 1 ir 3 val. nakties, tampate irzlus, agresyvus, o paskui dar įsitaisote ir maniakinę-depresinę psichozę, atbunka visos juslės.

"Už miego režimo nesilaikymą laikas baudžia taip griežtai, kad žmogus suserga nervinėmis ir psichinėmis ligomis"

O.G. Torsunov "Dienos režimas"

Kėlimasis

Kaip mūsų senoliai sakė - ankstyva varna dantis rakinėja, vėlyva - akis krapštinėja. Pasirodo, jei laiku neatsibundate, praktiškai neturite šansų laimės paukštę pagauti už uodegos...

Taigi, grįžkim prie to, kad idealiu atveju žmogus turi miegoti 3 valandas iki ir 3 valandas po vidurnakčio. Tai reikštų, jog keltis turime... 3 valandą ryto! Mane tai šokiravo, o jus?

Bet viskas nėra taip baisu... :) Pasirodo mums, pasauliečiams, neketinantiems atsiskirti, nėra būtina keltis 3 val. ryto. Galima keltis... tarp 3 ir 4 val. ryto :) Tačiau būtent šis laikas Kūrėjo yra skirtas dvasinei praktikai užsiimti. Tie, kurie sąžiningai laikosi tvarkaraščio ir nuo 3 iki 4 val. skiria savo laiką dvasiniam tobulėjimui, Gyvenimas yra paruošęs jiems brangią dovaną - jiems atsiskleis didžiausios sielos paslaptys. Štai taip, užtenka tiesiog eiti miegoti laiku, atsikelti 3 valandą ryto ir viskas, jūs galite tapti didžiu dvasinio pasaulio žinovu.

Jei kelsitės tarp 4 ir 5 ryto, garantuotai tapsite optimistu. Šiuo metu visa gamta bunda ir paukščiai ima giedoti, tad tiesiog neįmanoma atsispirti visuotinam laimės jausmui. Žmonės, kurie keliasi šiuo laiku, gali būti mokslininkais, poetais, kompozitoriais, muzikantais.

Tie, kas keliasi tarp 5 ir 6 val. ryto.,  bus fiziškai ir psichiškai žvalūs ir sveiki. Tai taip pat tinkamas metas dvasinei praktikai, nes Saulė dar neaktyvi, o Mėnulis jau neaktyvus, tad ir mūsų protas labai imliai priima bet kokią informaciją.

Tie, kurie keliasi tarp 6 ir 7 val., nei daug ką išlošia, nei pralaimi.

Jei žmogus keliasi tarp 7 ir 8 val., visą dieną blaškysis, jaus energijos ir dėmesingumo trūkumą. Prasidės migrenos, imuniteto sumažėjimas, pasyvumas, mažas skrandžio rūgštingumas, kepenų nepakankamumas. Jei toks žmogus turi dirbti ar mokytis, t.y., versti save kovoti su energijos nepritekliu, tuomet jis taps nervingu, didės apetitas, hipertojija, padidės rūhštingumas, prasidės visokie uždegiminiai procesai. Ir viskas tik dėl to, kad atsikėlė tarp 7 ir 8 val.

Kaip galite suprasti, atsikėlus 8-9 val. gyvenimas tampa dar niūresniu - jie jau nebe įstengia kovoti su savo žalingais įpročiais, serga chroniškomis, sunkiai pagydomomis ligomis, gyvenime persekioja nusivylimai, sunkumai ir nesėkmės.

9-10 val. besikeliančių laukia depresija, apatija, nenoras gyventi, nusivylimas likimu, baimė, įtarumas, nekontroliuojamas pyktis, nelaimingi atsitikimai, greitai progresuojančios sunkios ligos, invalidumas arba ankstyva senatvė...

***

Nežinau kaip jums, bet man tai šiurpoka ir kartu labai paprasta. Esu iš tų, kuriems keltis anksti gana lengva. Na, bent jau palyginus su kitais... kiekvieną rytą vos ne vos prisiverčiu atsikelti ne vėliau 6 val. ryto, nors planas atsikelti bent jau 5 val. :D. Tomis laimingomis dienomis, kai visgi pavyksta atsikelti lygiai 5 val. atrandu, kad gyvenimas puikus! Kai iki darbo turi net 4 valandas laiko vien tik sau, tuomet visa diena praeina lengvai, be streso ir įtampos. Tačiau... man dar gerokai reikia padirbėti su savim :) Kai pagaliau galėsiu keltis iki 4 val. ryto, būtinai papasakosiu, koks tai jausmas :)