Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas

MEDITACIJOS IR DAILĖS SINTEZĖ - tai Simono Dailės Studijos ir "Reiki terapijos" bendras kūrybinio – praktinio susitelkimo projektas, skirtas suaugusiems.

Ar tikite, jog mes esame Pasaulio kūrėjai? Netikite? O visgi mes tokie esame. Kiekvieną dieną, dar daugiau - kiekvieną akimirką, mes kuriame Pasaulį net jei to sąmoningai ir nesuvokiame. Tai, ką matome aplink save, yra mūsų kūryba, mūsų vidaus atspindys. Kviečiame į ciklą praktinių - kūrybinių užsiėmimų, kurių metu Jūs išmoksite atpalaiduoti kūną bei protą, pažinsite save, išreikšite save per kūrybą, gausite praktinių patarimų, kaip gi „kurti Pasaulį“, kaip svajoti taip, kad svajonės, išties, pildytųsi.

Kiekvieno atskiro užsiėmimo metu koncentruosimės vis į kitą temą. Užsiėmimas bus dviejų dalių: trumpa paskaita bei kūrybinė interpretacija. Tai - savotiška meditacija: „Meditacija – tai proto nuraminimas, tik nurimus protui, mes galime priimti teisingus sprendimus, ir matyti mus supantį Pasaulį aiškiomis spalvomis“;  „Meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą, išmokina  suvaldyti,  nuramina protą, mintis ir jausmus, padeda atsipalaiduoti, susiharmonizuoti, pasisemti šviesos, energijos bei džiaugsmo.“ Pagal “Osho” „Meditavimas yra paprasčiausias savojo proto stebėjimas…“. 

Medituodami žmonės dažniausiai sutelkia savo dėmesį į vieną dalyką: mintį, idėją, daiktą, tuštumą, kvėpavimą, arba tiesiog siekia atrasti pusiausvyrą savo prote ir dvasioje. Šių užsiėmimų metu sutelksime savo dėmesį į tuo metu tyrinėjamą temą bei kūrybinę sviraišką, nuraminsime protą ir jausmus praktinės – kūrybinės veiklos metu sukurdami neįtikėtinų meno kūrinių.

Užsiėmimų metu bus naudojamos šios dailės technikos:

tapyba  –  akvarelė – pastelė – tušas - molis – pynimas iš laikraščių – koliažas – mozaika – asambliažas  –  papjė mašė

Studijų struktūra:

-    Darbas vyksta nedidelėje 8 žmonių grupėje;

-    Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę;

-    Užsiėmimo trukmė – 4 val.;

-    Mėnesio kaina: 240 Lt (60 Lt vienas užsiėmimas) Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.

- Vieno užsiėmimo kaina: 70 Lt. (Mokant už kiekvieną užsiėmimą atskirai). Į kainą įskaičiuotos visos reikiamos dailės priemonės.

Grupė: šeštadienis (10.00 iki 14.00 val.)

Užsiėmimų pradžia – rugsėjo 8 d. (Jau galima registruotis el.p. simono.dailes.studija@gmail.com arba reiki.terapija@gmail.com, tel. pasiteirauti 868444109 (Simono dailės studija) arba 860420485 (Reiki terapija))

Prelimarios užsiėmimų temos:

1.      „7 mirtinos nuodėmės“ – kas tos 7 nuodėmės, kurios mums trugdo būti laimingais? Kodėl jos vadinamos „mirtinomis“? Kaip jų atsikratyti? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos klausimus, bet ir praktiškai-kūrybiškai dailės priemonių pagalba vizualiai išreikšime mumyse tūnančią nuodėmingąją pusę ir pakeisime ją į šviesą.

2.      „Mano globėjas“ – ar mes turime globėjų? Kas mus saugo ir stiprina? Nuo ko mus reikia saugoti? Užsiėmimo metu kalbėsime apie tai ir, naudodami mišrias technikas, kursime savo asmeninį globėją.

3.      „Aš ir mano nuotaikos“ – kas įtakoja mano nuotaikų kaitą? Kas yra ir kuo skiriasi jausmai nuo emocijų? Kaip su jausmais susijęs protas ir ar išvis jo reikia? Užsiėmimo metu gausite atsakymus į šiuos klausimus, išmoksite kaip nuraminti protą ir emocijas bei kaip transformuoti negatyvius jausmus į pozityvius. Taip pat naudodami dailės technikas galėsime pažvelgti iš šono į savo nuotaikas, pamatysime, kokios jos yra spalvos, linijų, formų ar dėmių.

4.      „Sapnų gaudyklės“ – kur nuveda mus sapnai? Ką mes patiriame, kai užmiegame? Ką reiškia sapnuoti mirusius žmones? Ar būna pranašiškų sapnų? Kodėl sapnuojame košmarus? Užsiėmimo metu ne tik atsakysime į šiuos ir kitus klausimus, bet ir sukursime „košmarus gaudančias sapnų gaudykles“.

5.      “Mandala” – kas tai yra mandala? Ar ji būdinga tik Rytų šalių kultūrai ir tikriems lietuviams netinka? Užsiėmimo metu atskleisime senovės lietuvių ir rytų kultūros ryšį, kursime savo individualią mandalą, tokiu būdu harmonizuosime ir struktūrizuosime savo vidinį pasaulį.

6.      “Amuletų, talismanų gamyba” – kam reikalingi amuletai ir talismanai, kuo jie skiriasi? Kokie jie yra ir kokius mums reiktų pasirinkti? Užsiėmimų metu susikursime amuletą arba talismaną pasirinktinai, naudojant mozaikos techniką.

7.      “Tikrasis moteriškumas. 1 dalis” – ar užtenka vien gimti moteriškos lyties, kad būtum Tikra Moteris? Kas yra tikrasis moteriškumas, kaip jį atskleisti ir puoselėti savyje? Ir ar viso to tikrai reikia šiais, taip vadinamais lygių lyčių galimybių laikais? Užsiėmimo metu ne tik gausite naudingų patarimų, bet ir galimybę sukurti moteriškų bei praktiškų gaminių.

8.      “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” – kuo skiriasi moters ir vyro pareigos šeimoje? Ką moteris gali padaryti, kad jos santuoka būtų laiminga? Užsiėmimo metu kalbėsime šia tema, o iš molio sukursime neįtikėtino grožio interjero detales.

9.      “Jaukūs namai” – kaip sukurti jaukius namus? Iš kur galima pasisemti išminties ir žinojimo? Kaip teoriją (kinų “Feng šui”, indų “Vastu šastra”, lietuvių senovės tradicijos) įgyvendinti praktikoje? Praktinėje užsiėmimo dalyje, dekoruosime ir puošime (glazūruosime) užsiėmimo “Moters pareigos šeimoje. 2 dalis” metu sukurtus molinius dirbinius.

10.  “Ateities projektavimas” – ar galioja patarlė “žmogus pats savo likimo kalvis”? Kiek žmogus gali įtakoti savo likimą? Kaip mes kuriame savo ateitį? Ar galima tai daryti sąmoningai? Užsiėmimo metu susikursime savo ateities koliažą, kuris veikia kaip pasąmonės kodas. 

Apie astronautus ir ryšį su Dievu

Kai žmonės ateina pas mane konsultacijai, vienas iš dalykų, ką žiūriu, tai to žmogaus ryšys su Dievu. Dažnai pas žmones ryšys būna 0, o jei ryšys pasiekia 3 iš 10 vnt. (tai subjektyvus matavimo vienetas, kurį naudoju diagnozuodama), jau yra labai gerai, reiškia žmogus nuoširdžiai tikintis...

Kai aiškinu, kodėl gi šiuolaikiniam žmogui, miesto gyventojui, intelektualui, vakarėlių liūtui ar karjeros žmogui reikalingas tas ryšys su Dievu ir ką su tuo ryšiu daryti, naudoju savo žodžius. Bet štai radau gerą pavyzdį iš Chose Silvos knygos. Tad ir pacituosiu :)

Norint pasiekti savo gyvenimo tikslą, reikia visatos pagalbos. Mūsų dvasiniai vadovai, pradedant Aukščiausiuoju intelektu ir baigiant tais, kuriems skirta padėti kiekvienam mūsų asmeniškai, mokyti mus - visi jie yra dvasinės būtybės ir egzistuoja dvasiniame lygmenyje. Jie neturi fizinių pojūčių, todėl negali tiesiogiai žinoti, kas vyksta fiziniame lygmenyje, kuriame mes gyvename.


Manau, kad buvome sukurti veikti fiziniame lygmenyje, siųsti informaciją apie šį lygmenį ir atlikti darbus, kuriuos visata mums numato. Panašiai kaip astronautai, nusiųsti į Mėnulį ar net į Marsą, turi atlikti tam tikras užduotis. Jie žino, kad turi paimti grunto pavyzdžių. Žinios apie Mėnulį vis dar skurdžios, todėl mokslininkams reikia  jo grunto tyrimams. Astronautai susisiekia su skrydžio valdyba ir praneša: "Mes radome trijų skirtingų rūšių uolienų. Apibudinsime jas, o jūs pasakykite, kurių uolienų ir kiek pavyzdžių pargabenti į Žemę."


Astronautai ilgai treniravosi, kad galėtų nuskristi į Mėnulį ir sklandžiai nutūpti, paimti jo grunto pavyzdžių. Jie nežino būtent kokių uolienų mokslininkams reikia ir ką jie darys su parvežtu gruntu, todėl NASA valdybos mokslinnkai turi astronautams nurodyti, kokio grunto reikia.


Mokslininkai niekaip negalėtų gauti reikiamų pavyzdžių, jei atsronautai jų nepargabentų ar nuspręstų nekreipti dėmesio į jiems skirtą misiją ir elgtųsi savaip. O jei astronautai iš mokslininkų negautų informacijos apie tai, ką reikia pargabenti, tai misija būtų įvykdyta tik iš dalies. NASA valdybos mokslininkai negali matyti to, ką mato astronautai.


Pavyzdys su astronautais ir mokslininkais labai primena mūsų sitiaciją. Mes esame fiziniame lygmenyje ir apie jį siunčiame informaciją visatai. Ten nusprendžia, kas yra svarbu ir reikšminga. Panašiai kaip NASA valdybos mokslininkai nusprendžia, ko reikia jų tyrimams atlikti, ir perduoda informaciją astronautams Mėnulyje, kad jie laikydamiesi nurodymų sėkmingai įvykdytų misiją. Patys astronautai sprendžia, kaip elgtis, kad išvengtų kliūčių ir pasiektų tikslą. Mokslininkai yra per toli, kad nurodinėtų jiems ir patarinėtų kiekvienu klausimu, pavyzdžiui, "perženkite šį akmenį" ar "paimkite šios uolienos gabalą".


Panašiai kaip astronautai, mes patys nutariame, kaip atliksime užduotį. Patys pasirenkame, ar imsimės jos, ar ne ir kaip viską darysime. Kuo geriau sugebame pasinaudoti vidiniais pojūčiais, visatos atsiųsta informacija ir kuo geriau ją suprantame, analizuojame alfa būsenoje, tuo didesnės mūsų galimybės patirti sėkmę.


Norėdami atlikti savo užduotį turime nuolatos palaikyti ryšį su visata. Tam reikia abipusių pastangų. Jei atsronautai tik nuskristų į Mėnulį ir ten nieko neveiktų, o tik mušinėtų golfo kamuoliukus ir nepargabentų mokslininkams reikiamų uolienos pavyzdžių, tai misija būtų sužlugdyta. O kai viskas jau atlikta, tada galima ir pasilinksminti - pamušinėti golfo kamuolius. 


Jei atsronautai negautų tinkamų nurodymų ir paramos iš valdybos mokslininkų, jei neturėtų darbui atlikti reikalingų įrankių, misija taip pat būtų neįvykdyta. Todėl skrydžio valdyba aprūpina astronautus visa reikiama įranga ir erdvėlaiviu, taip pat apmoko juos. Tada valdyba išsiunčia astronautus į kosmosą, tikėdamasi, kad misija sėkmingai bus įvykdyta. 


Jei atsronautai mėgintų pakeisti misijos tikslus - ji būtų pasmerkta nesekmei. Jei atsronautai nepalaikytų ryšio su valdyba ir negautų reikiamos paramos - viskas žlugtų. Jei atsronautai, jau pradėję veikti, nesugebėtų patys nuspręsti, kaip įveikti iškilusias kliūtis - misija būtų neįvykdyta. Vadovaudamiesi valdybos nurodymais, astronautai turi visišką laisvę spręsti, ką būtina daryti, kad pasisektų. Jie taip pat gali nekreipti dėmesio į nurodymus ir viską sužlugdyti.

Vizualizacija - pasaulio kūrimo metodas

Šiais laikais žodis "vizualizacija" gana dažnai naudojamas. Tai kas gi ji, ta vizualizacija?

Vikipedija paslaugiai siūlo štai tokį apibrėžimą: vizualizacija psichologijoje vadina įvairių rūšių informacijos kodavimą į regimuosius vaizdus (individualioje sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš žodinės į vaizdinę). 


Ar pasidarė aiškiau? Man - ne :)

Man asmeniškai pats žodis "vizualizacija" skamba pretenzingai ir kažkaip šaltai, todėl sąmoningai pervadinau tai į paprasčiausią kasdienišką vaizduotę. O vaizduotę juk turime visi! Tad štai, visa esmė yra ta, kad pasitelkę vaizduotę mes kasdien kuriame savo gyvenimą. Kartais tai darome sąmoningai, bet dažniausiai nesąmoningai, nes nei mokyklose, nei universitetuose mūsų nemokė esminio dalyko - kaip mąstyti, kad būtume sveiki ir laimingi. 


Taigi, grįškime prie vaizduotės, vaizdinių ir vizualizacijos. Chose Silva (Jose Silva - garsus savo sukurtu efektyvios jutiminės projekcijos metodu), vizualizualizaciją skiria nuo vaizduotės. Vizualizacija jis vadina tai, ką mintyse įsivaizduojame bent kartą matę. T.y., mintyse atkuriame matytą vaizdą. O štai vaizduote jis vadina tai, ką mes sukuriame - mintyse sukurtas vaizdas, kurio anksčiau nesame matę. Tačiau nesu tikra ar įmanoma taip kategoriškai atsieti šiuos abu dalykus. Jei tiksliai neprisimename visų smulkmenų jau matyto reginio, mes sukuriame jas, užpildome spragas. Taip ir vaizduotė retai pas ką gali kurti iš nieko, nesinaudojadama jau matytais reginiais, justais jausmais.


Vaizduotę naudojame kiekvieną mielą dieną ir darome tai dažniausiai visai nesąmoningai. Pvz., jei vyras ilgai negrįžta iš darbo ir dar, neduok Die, neatsiliepia į skambučius, oi kiek daug vaizduotė prikuria vaizdinių! Pakelkit ranką, mielosios, kurios tokiais atvejais galvoja, jog vyras užtruko ir neatsiliepia į skambučius, nes perka mums gėlių? :)

Kiekvienai minčiai (arba vizualizacijai) sukurti naudojame savo vidinius energijos rezervus. Ta pati energija naudojama mūsų gyvybinei organų veiklai, kasdieniams darbams, sėkmei, bendravimui su žmonėmis - viskam. Tinkamai investuodami energiją, ne sekiname savo energijos rezervus, o kaip tik didiname gaunamos energijos srautą. Švaistydami veltui - sekiname savo vidinius energijos rezervuarus ir nepapildome jų. Iš esmės visos ligos yra ilgą laiką ištuštintų ir nepapildomų energijos rezervuarų pasekmė. Ir ne tik ligos, bet ir visos nesekmės.

Pozityvus arba negatyvus mąstymas yra tik įprotis, ne daugiau. Kaip jau sakiau, mokyklose ar universitetuose moko visko, tik ne pačio svarbiausio dalyko - tinkamai mąstyti. Tėvai vaikystėje mums įdiegia tokius įpročius, kaip praustis, valyti dantis, šukuotis, tvarkyti namus, kirpti nagus, dėkoti, atsiprašyti, valgyti su peiliu ir šakute. O štai pozityvaus mąstymo įgudžių retai kas gauname. O juk pozityvus mąstymas ir yra didžioji kūrybos paslaptis. Negatyvus mąstymas taip pat kuria. Tik kuria, deja, destrukciją.

Taigi, kiekviena mintis yra mūsų energijos srautas, nukreiptas į galutinį tikslą - įsivaizduojamą reiškinį. Kuo daugiau energijos gauna mūsų vaizduotėje kuriamas dalykas, tuo labiau jis "materialėja", "realistiškėja". Kitaip tariant - iš neapibrėžtos energetinės vibracijos formos maitinamas mūsų minčių energija jis tampa žemišku, realiu reiškiniu. "Ir žodis tapo kūnu". Na, šiuo atveju - mintis tapo kūnu.

Kaip mes elgiamės susidūrę su problemomis? Kramtome ir, tarsi karvės, atrajojame tą pačią situaciją, sukame ir zuliname mintyse vis tą pačią mintį, šimtą kartų pernarstome, sunarstome ir išnarstome tai kas skaudu, kas nemalonu, kas gąsdina, neramina, kuria įtampą. Išgyvename nemalonumus tūkstančius kartų. Sekiname save, naikiname sulyg kiekviena tokia mintim ir sulyg kiekviena vaizduotėje tiksliai nupiešta nemalonia smulkmena vis labiau užtvirtiname tą būseną, užfiksuojame ją savo realybėje. Kiekvieną kartą, kai kas nors mus nuvilia, sakome sau - aš taip ir galvojau! Ir būname teisūs! Mes būtent taip ir galvojome, todėl gavome tai, ką patys sukūrėme.

Ką daryti?

Nesiųsti nei vienos, net mažiausios mintelės ten, kur nenorime atsidurti. Tiek pozityvioms, tiek negatyvioms mintims sukurti išnaudojame tiek pat energijos. Tik vienos mintys mus stiprina, o kitos sekina ir veda į niekur.  Pažiūrėkit, kaip elgiamės gyvenime - jei beeidami netyčia užklydome į smirdintį tamsų nemalonų skersgatvį, mes papraščiausiai apsisukame ir nueiname į šviesią, erdvią, kvepiančią vietą. Lygiai tą patį turėtume daryti savo galvoje. Vietoj braidžiojimo iki kelių srutose, galime sąmoningai ir kryptingai eiti ten, kur gera ir malonu.


Sunku keisti savo įpročius. Mes, suaugę, jau neprisimename, kaip buvo nepaprastai sunku išmokti rašyti. Ta proga paimkit tušinuką į kairę (arba į dešinę :) ) ir parašykite žodžius "nuo šiandien mąstau pozityviai ir kuriu savo laimę". Sunku? Na gerai, tai užrašykit tik savo vardą. Nelengva, tiesa? Taip ir mąstymo įpročius pakeisti nėra lengva. Bet verta! Šimtą kartų verta! 


Svarbus momentas - kurdami pageidaujamą ateitį nepamirškite, kad kuo didesniam gyvų būtybių skaičiui jūsų sukurta ateitis atneš naudą, tuo didesnės garantijos, kad tai, ką kuriate, išsipildys. Ir Vedos sako, kad negalima net pradėti jokio darbo, jei jis neatneša gėrio kitoms gyvoms būtybėms.

Kaip sau padėti?


Labai smagus ir naudingas dalykas yra ateities koliažo gamyba. Šis pratimas sujungia vaizduotėje matomus vaizdus su realiai akimis matomais vaizdais. Kūrybos proceso pabaigoje turime materialų daiktą, į kurį vos metę žvilgsnį galime greitai atkurti kūrybos metu jaustą būseną. 


Procesas paprastas - iš pradžių surenktate krūvą įvairiausių žurnalų. Tada nuraminate protą, pamedituojate. Sukuriate savyje visiškos pilnatvės, harmonijos, sėkmės jausmą. O tada atsimerkiate ir per daug nemąstydami vartote žurnalus ir išsikerpate tai, kas patraukia akį - nuotraukas, frazes. Visą laiką stenkitės išlaikyti giedrą nuotaiką. Kai susirinksite pakankamą kiekį iškarpų, pabandykite jas sudėti ant lapo, prie kurio jas klijuosite. Lapo centre galite įklijuoti savo nuotrauką, bet tai nėra būtina. Neskubėkite iškarpų klijuoti, iš pradžių raskite kiekvienai tinkamą vietą. Kai baigsite, pakabinkite savo darbą ten, kur dažniausiai kliūna žvilgsnis. Ir ramiai laukite, kol viskas ims pildytis :)


Jei niekaip neišeina rasti laiko pačiam tą padaryti, kviečiu jungtis į grupelę trečiadienį, liepos 11 d., 18 val. ir kartu susikurti savo puikų, tobulą pasaulį :) 

Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.

* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.

Praktinis užsiėmimas "Ateities projektavimas". Birželio 27 d. 18 val.

Vaikystėje mus išmokė dalies būtiniausių gyvenime įgūdžių - valyti ryte ir vakare dantis, neiti į gatvę suglamžytais marškiniais, šiukšles mesti į šiukšlių dėžę, o ne pro langą, padėkoti ką nors gavus, atsiprašyti nusikaltus. Tačiau vien šių įgūdžių dažnai mums nepakanka, kad galėtume sukurti sau sėkmingą, laimingą gyvenimą.

O visgi, savo gyvenimą, netgi galima sakyti - visą Pasaulį, mes kuriame kasdien! Deja, nesąmoningai, nevaldydami, nekontroliuodami proceso. Todėl dažniausiai liekame labai nepatenkinti rezultatu.

Savo gyvenimą mes kuriame mintimis, žodžiais ir darbais. Tačiau tai ilgasis kūrybos procesas. Yra ir trumpesnių būdų. Vienas iš jų - ateities vizualizacija, trokštamos būsenos meditacija, įsijautimas į ją. 

Kviečiu birželio 27 d. 18 val. į užsiėmimą "Ateities projektavimas", kuris vyks B. Radvilaitės 7 / Šiltadaržio skg. 2, Vilniuje. Priėję vartus spauskite mygtuką dešinėje po užrašu "galerija".

Užsiėmimo metu:

* Trumpai papasakosiu, kaip mes modeliuojame savo gyvenimą. Čia ilga tema, tačiau susitikimo tikslas ne žinios, o praktika, tad ilgai neužtruksiu pasakodama.

* Meditacija - niekad nemeditavusiems žmonėms geriau tai pradėti daryti kartu su žmogum ar žmonėmis, kurie yra patyrę ir gali "įvesti" į meditaciją. Be to, grupinė meditacija visada būna stipresnė. Nors, žinoma, yra išimčių... Šios meditacijos tikslas - atsipalaiduoti, pašalinti stresą, išgryninti mintis, troškimus, suvokti, ko tikrai norisi gyvenime, vizualizuoti save po 5 visiškos sėkmės metų.

* Ateities koliažo kūrimas - visų dalyvių prašau atsinešti pačių įvairiausių žurnalų - apie madas, namus, sodus, automobilius, keliones ir t.t. Juos dėsim į bendrą krūvą, vartysim, karpysim ir modeliuosime savo ateities viziją. Taip pat prašau atsinešti savo nuotrauką - ją taip pat įklijuosime į koliažą. 

Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.

* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.

Mūsų mažieji gelbėtojai, mūsų augintiniai

Turbūt nepriblokšiu jūsų pasakydama, kad visa, kas mus supa, yra gyva ir turi ne tik sielą, bet ir sąmonę. Uolų, žemės, medžių, žolių sąmonę mums sunku suprasti, nes jų laikas matuojamas šimtmečiais, tūkstantmečiais, mes esame tarsi vienadienis drugelis prieš juos. Tačiau štai gyvūnus mums suprasti yra žymiai lengviau.

Net jei neauginame namie keturkojų ar sparnuočių, vis tiek kasdien turim vienokį ar kitokį santykį su gyvūnais - dėvime jų odą, valgome jų mėsą, traiškome jų chitininius skeletus delnais ir batų kulnais...

Vedos sako, kad visi gyvi organizmai turi tokią pačią sielą - drugelio siela nesiskiria nuo dramblio, o dramblio siela lygiai tokia pati, kaip ir žmogaus. Vienintelis mus skiriantis dalykas yra fizinis apvalkalas, kurį mes gauname besisukant Samsaros ratui. Vienokį ar kitokį kūną gauname už praėjusio gyvenimo nuopelnus. Bet tik perėję tūkstančius pavidalų ir pagaliau tapę žmogumi, gauname progą išsilaisvinti iš to uždaro rato, kuriame tarsi žiurkėnai sukamės ir sukamės nesuskaičiuojamą daugybę tūkstantmečių...

Kadangi visi mes turime tą pačią sielą, karmą taip pat turime visi. Todėl hinduizme nužudyti gyvūną yra baisi nuodėmė, nes nutraukdami jų gyvenimą pasmerkiame sielą pakartoti gyvenimą dar kartą tame pačiame kūne, kitaip tariant - taip mes sustabdome sielos evoliuciją. Be abejo ir patys turime už tai atkentėti.

Naminiai gyvūnai savo karmą "atidirba" pasiimdami savo šeimininko karmą kartu su visomis lydinčiomis pasekmėmis - ligomis, traumomis ir net ankstyva mirtim. Naminis gyvūnas yra tarsi kempinė, kuri sutraukia visas negatyvias ir pozityvias šeimininko emocijas. Būtent todėl, laikui bėgant, augintinis ir supanašėja su šeimininku. Gyvūnas yra tarsi seifas, į kurį mes dažnai nesąmoningai krauname viską. Gerai būtų, jei krautume vien pozityvią energiją. Bet ten mes dedame ir visas nuoskaudas, pyktį, nusivylimą, nerimą, baimę, liūdesį. O ką krauname į seifą, tą paskui ir atgauname. Kodėl gyvūnai mus guodžia, kai  liūdime? Todėl, kad ten patys įdėjome meilę ir gailestingumą. O kodėl būna agresyvių gyvūnų, pvz., šunų? Todėl, kad šeimininkas sudėjo tiek agresijos, jog šuo nebe pajėgia tą agresiją suvaldyti.

Žinoma, kiekvienas gyvūnas turi ir savo karmą. Pvz., šiandien ryte mano Guzikas susipjovė su savo draugu Ogiu, kuris gal tris kartus didesnis už Guziką :) Iš smalsumo pradiagnozavau - gal čia aš neteisingai mąstau, veikiu ar neteisinga kryptim einu? Bet pasirodo, tai buvo grynai judviejų asmeninis reikalas, padiktuotas jų charakterių ir jų karmos :)

Pabaigai noriu pasiūlyti, kad atkreiptumėte dėmesį į savo gyvūną - koks jo charakteris, kokia sveikata? Jei jis dažnai serga ar patiria traumas, reikėtų labai susirūpinti savo sveikata. Nors gyvūnas ir pasiima sau tiek, kiek gali, žmogus dažnai turi tiek taršos, kad gyvūnas nepajėgia pasiimti sau visko. Vadinasi toliau seks ir šeimininkui ligos ar nelaimės. Taip patį grėsmingas signalas, jei jūsų gyvūnai nuolat žūna. Pasiėmę jūsų negatyvią karmą, jūsų negatyvų mąstymą ar tiesiog jūsų problemas ir dėl to praradę savo sveikatą ar gyvenimą, gyvūnai šoka didelį šuolį evoliucijos laipteliais aukštyn. O štai mes liekame be savo "seifiuko", patys savarankiškai tvarkytis su savo problemomis...

Norit būti laimingi ir sveiki? Eikit miegot ir kelkitės laiku!

Salvador Dali

Skaitau O.G. Torsunovo pamokymus apie dienos režimo svarbą, ir negaliu atsistebėti! Įsivaizduokit, kad visos mūsų problemos, su kuriomis susiduriame, yra iš esmės dėl to, kad nesilaikom (arba nesilaikėm praeituose gyvenimuose) laiko diktuojamos tvarkos, nesivadovaujam Saulės ir Mėnulio judėjimo dangaus skliautu cikliškumu.

Žinoma, geriausia bus, jei patys pasiskaitysite O.G. Torsunovo aprašytą dienos režimą, bet jei norit trumpos reziumė, kas man pasirodė įdomiausia, tuomet su džiaugsmu ir malonumu pasidalinsiu savais atradimais :)

Taigi, svarbiausia žmogui eiti miegoti laiku ir keltis laiku.

Miegas

Pradėsiu nuo to, kad svarbu ne tik kada užmiegi, bet ir kaip pasiruoši miegui.

Nuo 18 val. reiktų vengti visų protą aktyvinančių ir kūną žvalinančių veiklų - "Protų mūšių", šokių pamokų, treniruočių, pamokų ruošimo, trilerių ar "siaubiakų" žiūrėjimo. Tinka viskas, kas ramina, atpalaiduoja - bendravimas su artimaisiais ar draugais, malonūs skaitiniai, ramūs fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname lauke. Svarbu išvalyti protą nuo visų nerimastingų, stresą keliančių minčių, atsikratyti viso per dieną sukaupto negatyvo. Galvokite apie tai, kas malonu - artėjančias atostogas (nes jos gi su kiekviena diena artėja ;) ), apie tai, kas šiandien nutiko malonaus (nes bent 1 dalykas tikrai privertė jus šyptelėti), apie mielus, brangius žmones, apie smagius užsiėmimus. 

"Negatyvi sąmonė griauna mūsų organizmą 24 val. per parą, taigi net miegant. Tai klastingas priešas, pastojantis mums kelią į laimę, ir tuo pačiu metu verčiantis galvoti, kad viskas yra gerai, kad nėra jokių problemų."

O.G. Torsunov "Dienos režimas"

Taigi, nusiteikiate pozityviai, atsipalaiduojate ir po truputį imate ruoštis miegui. Nepaminėsiu turbūt nieko naujo:

1. Kambarys, kuriame miegate, turi būti gerai išvėdintas ir miego metu, net ir žiemą, turi būti nors kiek praverta orlaidė. (Jau nekalbu apie tai, kad miegamąjame negalima rukyti! :) )

2. Kambaryje neturi būti jokių veikiančių elektrinių prietaisų, netgi užmigti degant šviesai nėra patartina. 

3. Tvarka vedų kultūroje - labai svarbu! Sunku gerai išsimiegoti, jei visur primėtyta rūbų, tik gyvačių išnarų, o dulkių sluoksniai guli it kilimai :)
4. Kalbant apie dulkių kilimus - miegamąjame geriau atsisakyti kilimų ar kiliminės dangos. Ir būtent dėl to, kad jie renka dulkes.
5. Į miegamąjį netgi rekomenduojama neįsileisti svečių! :)

Gerai, sakykim, jau pasiruošėm miegui. Kada reikia eit į lovą? Ogi... 21 val. Anot Vedų, suaugusiam žmogui pakanka 6 valandų miego - 3 valandos iki vidurnakčio ir 3 valandos po vidurnakčio. O jei jūs esate "pelėda" tai reiškia, kad praeitame gyvenime nesilaikėte dienos režimo, tad šiame gyvenime, nors ir stengiatės gyventi teisingai, patiriate labai daug trugdžių.... Tačiau nepaisant ar jūs "pelėda", ar "vyturys", visiems galioja tos pačios taisyklės...

Kas būna, jei nesilaikote taisyklių ir einatie miegoti vėliau?

Inetlektas ir protas geriausiai pailsi tarp 21 ir 23 val. Jei užmiegate 22 val., nukentės jų funkcijos. Jei užmigsite dar vėliau, sąmonė ims degraduoti. Pirmieji degradacijos požymiai - dėmesio koncentracijos sumažemijas arba didelė psichinė įtampa, žalingų įpročių sustiprėjimas, valios susilpnėjimas, sekso, valgio, miego ir konfliktinių situacijų poreikio padidėjimas. Kitaip tariant - jei einate miegoti po 21 val., patys ieškote, iššaukiate konfliktines situacijas.

Jei žmogus atkakliai nemiega tarp 22 ir 24 val., ilgainiui jam išsivysto depresija... Ilgiau nesilaikant režimo, žmogus nustoja suprasti, ką galima daryti, o ko - ne, kaip pasielgti įvairiose gyvenimiškose situacijose, vis sunkiau atsikratyti žalingų įpročių. Ima silpnėti atmintis, žmogų nuolat kamuoja susirūpinimas, nerimas. Jis nuolat pyksta, keikiasi arba verkia.

Jei nemiegate tarp 23 ir 1 valandos nakties, po kurio laiko pasireikš raumenų ir nervinės sistemos sutrikimai. Užtenka vos kelių tokių naktų, ir iškart pajausite silnumą, pesimizmą, vangumą, apetito sumažėjimą, sunkumą visame kūne, psichinį ir fizinį nuovargį.

Nemiegant tarp 24 ir 2 val. ilgainiui sutriks viso organizmo gyvybinių funkcijų balansas.

Jei nemiegate tarp 1 ir 3 val. nakties, tampate irzlus, agresyvus, o paskui dar įsitaisote ir maniakinę-depresinę psichozę, atbunka visos juslės.

"Už miego režimo nesilaikymą laikas baudžia taip griežtai, kad žmogus suserga nervinėmis ir psichinėmis ligomis"

O.G. Torsunov "Dienos režimas"

Kėlimasis

Kaip mūsų senoliai sakė - ankstyva varna dantis rakinėja, vėlyva - akis krapštinėja. Pasirodo, jei laiku neatsibundate, praktiškai neturite šansų laimės paukštę pagauti už uodegos...

Taigi, grįžkim prie to, kad idealiu atveju žmogus turi miegoti 3 valandas iki ir 3 valandas po vidurnakčio. Tai reikštų, jog keltis turime... 3 valandą ryto! Mane tai šokiravo, o jus?

Bet viskas nėra taip baisu... :) Pasirodo mums, pasauliečiams, neketinantiems atsiskirti, nėra būtina keltis 3 val. ryto. Galima keltis... tarp 3 ir 4 val. ryto :) Tačiau būtent šis laikas Kūrėjo yra skirtas dvasinei praktikai užsiimti. Tie, kurie sąžiningai laikosi tvarkaraščio ir nuo 3 iki 4 val. skiria savo laiką dvasiniam tobulėjimui, Gyvenimas yra paruošęs jiems brangią dovaną - jiems atsiskleis didžiausios sielos paslaptys. Štai taip, užtenka tiesiog eiti miegoti laiku, atsikelti 3 valandą ryto ir viskas, jūs galite tapti didžiu dvasinio pasaulio žinovu.

Jei kelsitės tarp 4 ir 5 ryto, garantuotai tapsite optimistu. Šiuo metu visa gamta bunda ir paukščiai ima giedoti, tad tiesiog neįmanoma atsispirti visuotinam laimės jausmui. Žmonės, kurie keliasi šiuo laiku, gali būti mokslininkais, poetais, kompozitoriais, muzikantais.

Tie, kas keliasi tarp 5 ir 6 val. ryto.,  bus fiziškai ir psichiškai žvalūs ir sveiki. Tai taip pat tinkamas metas dvasinei praktikai, nes Saulė dar neaktyvi, o Mėnulis jau neaktyvus, tad ir mūsų protas labai imliai priima bet kokią informaciją.

Tie, kurie keliasi tarp 6 ir 7 val., nei daug ką išlošia, nei pralaimi.

Jei žmogus keliasi tarp 7 ir 8 val., visą dieną blaškysis, jaus energijos ir dėmesingumo trūkumą. Prasidės migrenos, imuniteto sumažėjimas, pasyvumas, mažas skrandžio rūgštingumas, kepenų nepakankamumas. Jei toks žmogus turi dirbti ar mokytis, t.y., versti save kovoti su energijos nepritekliu, tuomet jis taps nervingu, didės apetitas, hipertojija, padidės rūhštingumas, prasidės visokie uždegiminiai procesai. Ir viskas tik dėl to, kad atsikėlė tarp 7 ir 8 val.

Kaip galite suprasti, atsikėlus 8-9 val. gyvenimas tampa dar niūresniu - jie jau nebe įstengia kovoti su savo žalingais įpročiais, serga chroniškomis, sunkiai pagydomomis ligomis, gyvenime persekioja nusivylimai, sunkumai ir nesėkmės.

9-10 val. besikeliančių laukia depresija, apatija, nenoras gyventi, nusivylimas likimu, baimė, įtarumas, nekontroliuojamas pyktis, nelaimingi atsitikimai, greitai progresuojančios sunkios ligos, invalidumas arba ankstyva senatvė...

***

Nežinau kaip jums, bet man tai šiurpoka ir kartu labai paprasta. Esu iš tų, kuriems keltis anksti gana lengva. Na, bent jau palyginus su kitais... kiekvieną rytą vos ne vos prisiverčiu atsikelti ne vėliau 6 val. ryto, nors planas atsikelti bent jau 5 val. :D. Tomis laimingomis dienomis, kai visgi pavyksta atsikelti lygiai 5 val. atrandu, kad gyvenimas puikus! Kai iki darbo turi net 4 valandas laiko vien tik sau, tuomet visa diena praeina lengvai, be streso ir įtampos. Tačiau... man dar gerokai reikia padirbėti su savim :) Kai pagaliau galėsiu keltis iki 4 val. ryto, būtinai papasakosiu, koks tai jausmas :)

Ši akimirka

Gyvenime sunkumai ir įvairios problemos nutinka ne tam, kad mus nubaustų, o kad padėtų jų visų atsikratyti, žengti į priekį ir tobulėti.

Anokia čia naujiena, pasakysite. Ir išties - anokia čia naujiena? Tačiau žinoti ir įsisąmoninti, suvokti yra visiškai skirtingi dalykai. Ne žinoti, o tuo gyventi reikia, tik tada tai tampa tikra.

Kartais suvokimas ateina lengvai, tiesiog valantis ryte dantis. O kartais tenka įnirtingai ieškoti išsigelbėjimo iš nemalonios situacijos ir, ačiū Dievui, staiga imi ir suvoki tai, apie ką skaitei daugybę kartų. Kad ir tai, jog praeities nebėra, o ateities dar nėra ir viskas, kas išties svarbu, yra... ši akimirka. Būtent ši, o ne kita, ne buvusi ir ne ateinanti minutė. Tik dabar, tik šios akimirkos mintis, žodis ar veiksmas yra svarbu. Jei šią akimirką darote tai, kas geriausiai atitinka tai, Kas Esate Iš Tiesų, tuomet visa kita neturi jokios reikšmės, jokios svarbos. Nes tai, kas buvo, jau dingo, o tai kas bus, dar neatėjo...

Aš linkiu visiems laimės!

Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!

Ir taip kasdien, kiekvieną laisvą minutę ;)

Mano Mokytojai

Žinote, šitą įrašą maniau pradėsiu vienaip, tačiau kai atsidariau naują puslapį, kai susiradau internete geriausiai įrašą iliustruojančią nuotrauką ir ją čia įkėliau, mano galvoje atsirado visai kitas pirmas sakinys.

Štai jis:

Dėkoju Reiki energijai, kuri man labai padeda plėsti savo suvokimą. Pastaruoju metu vos per kelias savaites suvokiau žymiai daugiau, nei per pastaruosius kelis metus. Taip yra todėl, kad Reiki energija pirmiausia prateka per  Sahasrara (सहस्रार, Sahasrāra) - Viršugalvio čakrą (siejama su kankorėžine liauka), paskui per Ajna (आज्ञा, Ājñā) - Kaktos čakrą (arba trečioji akis (siejama su hipofize)),  Vishuddha (विशुद्ध, Viśuddha) - Gerklės čakrą (siejama su skydliauke)  ir Anahata (अनाहत, Anāhata) - Širdies čakrą (siejama su užkrūčio liauka).  Tad kiekvieną kartą kai darau sau ar kam nors kitam seansą, aš tobulėju, plečiu suvokimą, gryninu širdį.

Dėkoju žmonėms, kurie kategoriškai blogos nuomonės apie mane. Jūs tapote mano Mokytojais. Ačiū Jums! Jūsų neigiamas nusistatymas leido man dar kartą gerai apžiūrėti save, pamatyti kas aš esu ir kas nesu, ir atvėrė labai daug tiesų.

Pirmiausia tai supratau, jog tai, ką manyje mano kiti ir tai, kas manyje yra iš tikrųjų, gali visiškai nesutapti. Kadangi kitus vertiname pagal savo paties pavyzdį, patirtį ir pojūčius, kiekviename kitame žmoguje iš tikrųjų matome tik savo paties atspindį. Tad jei kituose žmonėse matote meilę, pats esate Meilė, o jei kituose matote priešus.... Kas tada esate Jūs?

Taip pat supratau, kodėl galima perskaityti šimtus knygų apie dvasingumą, tačiau nei per žingsnį nepajudėti link jo. Jei siekiame tik žinių, jos mūsų nepriartins prie Dievo. Tik tai, ką mes išgyvename, pajaučiame, tik tai įsirašo į mūsų Dvasią ir išlieka amžiams. Todėl galime skaityti didžių Mokytojų parašytas knygas, tačiau nieko iš tikrųjų neišmokti, jei nepradėsime gyventi tuo, jei nepajausime širdimi ir jei joje neįrašysime žinojimo.

Supratau, ką norėjo pasakyti Kristus, liepęs atsukti kitą skruostą skriaudėjui. Kokia gi natūrali reakcija į neigiamą mums siunčiamą energiją? Akis už akį, dantis už dantį, ar ne taip? Bet... neigiama mintis gimdo neigiamą mintį ir jų vis daugėja. Štai kodėl negalima linkėti pikto piktiems žmonėms. Taip mes ne taisome situaciją, o ją tik bloginame, mes tik prisidedame prie neigiamų minčių kiekio augimo! Net jei mūsų pasipiktinimas šventuoliškas, neigiamomis mintimis mes žudome savo pasaulį. Tik Meilė, Taika ir Ramybė išgelbės mus visus.

Dar visai neseniai ir pati jaučiausi geresnė už kitus. Ne, galbūt ne Jus, kurie skaitote šį sakinį. Na, bent jau geresnė už žudikus, prievartautojus ir vagis. Jaučiausi geresnė ir nesupratau, jog esu pakliuvusi į pinkles...

Ar jums nebūna, kad kartais žmogui bandai išaiškinti savo požiūrį, stengiatės perteikti savo elgesio motyvus, tačiau tas žmogus vis tiek niekaip jūsų nesupranta? Man taip būna ir ne kartą. Šiandien ryte supratau kodėl! 

Ogi todėl, kad tu kalbi apie savo sielą, o žmogus nepakelia akių nuo tavo purvinų batų.... Batus auniesi, kad nešaltų kojos, kad nenusimuštum nykščio į akmenį. Natūralu, jog jie sutrinti ir purvini. Tačiau ne visi žmonės sugeba pakelti savo žvilgsnį nuo purvinų batų ir pažvelgti kitam tiesiai į akis... Jei žiūrėtume visiems į akis, nepastebėtume jų purvinų batų, kurie gi ir skirti mums braidžioti po balas ir neperšlapti kojų... :)

Tad ačiū, mano didieji Mokytojai, kad atvėrėte man akis ir padėjote suvokti daug naujų dalykų. Be Jūsų paniekos nebūčiau nuėjusi tiek toli ir nebūčiau suvokusi, jog Žinojimas yra visai čia pat, tiesiai po ranka, o Mokytojas yra kiekvienas sutiktas žmogus.

Veiksmas ar buvimas?

Aš esu veiksmo žmogus. Negaliu sėdėti ir žiūrėti, ir niekaip neprisidėti prie dabarties keitimo. Negaliu vien dejuoti, smerkti ar liūdėti. Jei matau, kad galiu kažką pakeisti - imu ir keičiu.

Gromuluoju naują mintį, jog esame ne darymas, o buvimas. Mes nieko neprivalome daryti, turime tiesiog būti ir Pasaulis pats persitvarkys, pasikeis, kad atitiktų mūsų būseną, kad prisitaikytų prie to, kuo mes esame.

Kadangi esu veiksmo žmogus, man labai sunku iki galo suvokti, ką reiškia tik būti. Nieko nedarymas man asocijuojasi su pasyvumu, bejėgiškumu, apatija. Pvz., kai važinėdavau į vaikų globos namus, susidūriau su 4 žmonių kategorijomis:
1. Veiksmo žmonės - ne dejuoja, o ima ir daro tai, ką gali, tiek kiek gali.
2. Atjautos žmonės - žino, kad jei nuvažiuos į vaikų globos namus ir pamatys likimo nuskriaustus vaikus, patirs didelį emocinį sukrėtimą. Todėl jie nevažiuodavo kartu su manim, užtat kiek galėdavo, rinkdavo įvairius vaikams reikalingus daiktus - žaislus, rūbus, medų, kai siautė gripas ir  beveik visi vaikai sirgo.
3. Žodžių žmonės - žavėjosi mano darbais, gailėjo vaikų, bet... Jiems nešovė į galvą, kad galėtų paaukoti bent nutrintą žaisliuką ar seniai nenešiojamą rūbelį...
4. Pagiežos žmonės - šalia kitų žmonių daromų gerų darbų jie jautėsi tarsi kas jiems prikišamai baksnotų pirštu į jų netobulumą, tad paskelbė man Šventąjį karą - šmeižė, apkalbėjo, niekino, žemino, trukdė visais įmanomais būdais ir darė viską, kas buvo jų galioje, kad tik manim atsikratyti.

Jiems tai pavyko.

Tačiau lieka neatsakytas klausimas - kaip tiesiog būti, o ne veikti?

O gal... tai, ką mes veikiame yra tiesiog atspindys to, kas mes esame?

Iliuzijų valdovai? Iliuzijų vergai?

"Jūsų tikslas kurti save iš naujo kiekvieną Dabarties Akimirką ir siekti realizuoti geriausią savo pačių versiją - Koks Aš Galiu Būti"

Neale Donald Walsch "Sąjunga su Dievu"

Ar žinote, kad egzistuoja tik ši akimirka, tik šis širdies stuktelėjimas? Nėra nei praeities, nei ateities, yra tik dabartis. Kol perskaitėt pirmus du sakinius, mirė milijonai ląstelių ir gimė milijonai naujų ląstelių. Pavyzdžiui, skrandžio gleivinė visiškai pasikeičia per penkias dienas, oda - per mėnesį. Per šešias savaites palaipsniui pasikeičia visos kepenų ląstelės. Kasmet 98% žmogaus kūną sudarančių atomų pakeičia nauji, o per trejus metus organizmas visiškai atsinaujina. Tai reiškia, kad šiandien mes turim visiškai kitą kūną, nei turėjom prieš 3 metus. Ir visa tai tik fiziniame mūsų gyvenimo plane...

Kai gavau I Reiki pakopą, Mokytojas Virginijus Mockus davė kiekvienam po kortelę su 5 Mikao Usui  sukurtais gyvenimo principais:

   1. Nuo šios dienos esu be pykčio.  

   2. Nuo šios dienos esu ramus - be įtampos.  

   3. Esu be melo, sąžiningai uždirbu pragyvenimui.  

   4. Esu mylintis, atleidžiantis ir malonus visiems. 

   5. Jaučiu dėkingumą gyvenimui už viską

Turiu pripažinti, kad tik dabar imu tuos principus suvokti... Kaip ir tai, ką žinojau jau seniai - gyvename iliuzijų pasaulyje ir tai, kas atrodo neginčijamai tikra, yra tik iliuzija, mūsų pačių sukurta tam, kad galėtume išreikšti save ir sukurti save. Kiekvieną akimirką kuriame Save. Kiekvienos akimirkos sprendimas, kiekvienos akimirkos mintis kuria mus, mūsų ateitį. Kiekvienas veiksmas, žodis ir mintis kuria Gyvenimą. Mes patys sprendžiame, kokiais norime save sukurti - geraširdiškais, rimtais, linksmais, kilniais, paniurėliais, žiauriais, atsakingais, vėjavaikiais... Ir galime būti bet kuriuo iš visų įmanomų variantų. Jei tik taip nuspręsime... 

"Prisiminkite, kad jus apibūdina kiekvienas jūsų veiksmas. Kiekviena mintis turi kūrybinės energijos užtaisą. Kiekvienas žodis perteikia jūsų tiesas.

Pažvelkit į save, ką jūs šiandien veikėte. Ar taip pasirinkote apibūdinti save?

Paanalizuokite, ką jūs šiandien galvojote. Ar tai trokštate sukurti?

Paklausykite, ką jūs šiandien kalbate. Ar tai norėjote pasakyti?

Kiekviena jūsų gyvenimo akimirka yra šventa. Tai kūrybos akimirka. Kiekvienas mirksnis yra nauja pradžia. Kiekvieną sekundę gimstate iš naujo."

Neale Donald Walsch "Sąjunga su Dievu"

Gal šmėkštelėjo mintis - O SIAUBE!  Tai ką, jau ir nosies pasikrapštyti negalima, nes tai kuria mano ateitį? Ką gi... ar nenutrūkstamo kūrybos proceso suvokimas yra slegianti atsakomybė, ar maloni galimybė keisti save vėlgi priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo. Aš renkuosi džiaugsmą ir tas pasirinkimas jau pripildė mano gyvenimą juoku. Bet tai nereiškia, jog pasirinkau teisingai. Nėra teisingo arba neteisingo kelio, yra tik kelias, kuriuo jūs pats nusprendžiate žingsniuoti. Jei rimtumas, mąsliai suraukta kakta yra tai Kas Esate Iš Tiesų, kuo norite Būti, tuomet tai jūsų kelias. Jei nusprendėte pykti, keršyti, niekinti, smerkti - tai jūsų kelias, kuriantis Jus. Tai nėra blogas pasirinkimas, nes ten kur juoda, yra ir balta. Žiaurūs žmonės sukuria galimybę žmonėms, pasirinkusiems Atjautos kelią, kurti Save užjaučiančiomis kitus mintimis, paguodos žodžiais ir veiksmais, gelbėjančiais Pasaulį. Be Savanaudžių nebūtų ir Altruistų, be Žudikų nebūtų ir Gynėjų, be Mokinių nebūtų Mokytojų. Klausimas tik vienas - ar tai, ką kuriate, kuriate sąmoningai? Ar leidžiatės vedami iliuzijų ir nesėkmėmis (kurios yra taip pat iliuzijos) kaltinate visus aplinkui?

Kaip ne žinoti, o suvokti iliuzijas? Medituoti. Galima meditaciją sureikšminti ir prikurti šimtus ritualų, be kurių neva negalima medituoti. Pvz., medituoti tik skambant tam tikrai muzikai, tik tada, kai uždegtos žvakės, tik tada kai sutemę, tik vienumoje ar atvirkščiai - tik tada, kai susirinkę bendraminčiai. O galima medituoti bet kada - valant dantis, laukiant lifto, plaunant indus, laukiant, kol žiemą sušils automobilio variklis. Kas yra meditacija? Meditacija yra tiesiog Buvimas. Ne darymas, ne galvojimas, ne kalbėjimas, o būvimas čia ir dabar, šia akimirką. Tai Tyla ir Būvimas. 

Kai galvoje neūžia šimtai kasdienių minčių, ateina Mintis, Žinojimas. Kai tiesiog Būni, gali pajauti, Kas Iš Tiesų Esi. Ir neeikvoti energijos tam, kas nekuria tavęs. 

"Jei negalite, neturite pakankamai laiko, turite daug darbų, jei randate dar daugiau kitų užsiėmimų, vadinasi esate pakliuvę į Tuštybės ratą, Iliuziją, Esate ten įtraukti dar stipriau, nei galėjote įsivaizduoti."

Neale Donald Walsch "Sąjunga su Dievu"

Tad kuo gi renkatės Būti? Iliuzijų valdovais ar vergais?

Savęs suvokimas

Jei paklausčiau kas ESI, ką atsakytum?

O jei paklausčiau tavęs, kas esu AŠ, ką atsakytum?

Esu iš tų žmonių, kuriems svarbu, ką apie mane mano kiti. Man malonu, kai žmonės atsiliepia apie mane gerai ir nemalonu, kai susidaro apie mane blogą nuomonę. Kai žmonės ima vertinti mano poelgius blogai, jaučiu poreikį jiems paaiškinti savo motyvus, paskatinusius veikti vienaip ar kitaip. Taip pat labai noriu visiems patikti, nors ir suvokiu, jog visiems mielas nebūsi.

Ar jūs jaučiatės taip pat? Jei taip, tuomet pakalbėkim toliau šia tema, gerai? :)

Viską, kas mums nutinka, vertiname remdamiesi savais penkiais pojūčiais - skoniu, uosle, lytėjimu, rega, klausa. Nors tiksliau būtų - vertiname pagal tai, kokius - malonius ar nemalonius, potyrius mums vienas ar kitas dalykas sukelia.

Kiekvienas patirtas potyris padeda mums suvokti ir save. Pvz., būdama šalia skruzdelės galiu save palyginti su ja ir suvokti, kad aš esu didesnė už ją. Būdama šalia šviesiaplaukių žmonių, suvokiu, kad mano plaukų spalva yra kitokia, nei jų. Jei neturėčiau su kuo savęs palyginti, negalėčiau sužinoti, kokia aš esu iš tikrųjų.

Iš to seka išvada, kad mes save suvokiame per aplinką, o aplinką suvokiame per save.

Ar aiškiai kol kas dėstau mintį? Tęsiam?

Taigi, žmones mes vertiname pagal tai, kokius pojučius jie mums sukelia ir pagal savo paveikslą. Pats papraščiausias pavyzdys - geraširdiški žmonės niekaip negali suprasti žiauriai besielgiančių žmonių.

Mano nuomone, toks dalykas kaip objektyvus kitų žmonių vertinimas išvis neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kaip gali tiksliai suvokti kitą žmogų, jo motyvus, jei viskas, kuo gali remtis, yra tik tavo paties patirtis ir tavo paties pojūčiai?  Vadinasi, neįmanoma kito žmogaus pilnai, visu šimtu procentu suprasti, nes gali suvokti tik tą jo dalį, kurioje gali atpažinti savo paties patirtį. Kitaip tariant - visuose žmonėse matai vieną ar kitą SAVO asmenybės atspindį.

Taigi, ir tave jie suvokia per save, tavyje mato savo asmenybės atspindį.

Tuomet užduodu dar vieną klausimą - jei kiti tave vertinti gali tik pagal savo asmeninę patirtį ir suvokimą, ar verta stengtis kitiems patikti ir įtikti? Turiu omeny - ar galima save vertinti remiantis tuo, kaip tave vertina kiti, jei jų kriterijai negali būti bjektyvūs? Kurti save pagal kitų žmonių iliuzinį tavęs suvokimą? Argi ne geriau save kurti ne pagal kitų vertinimą, o pagal savo sukurtas vertybes, vadovaujantis savo širdies ir sažinės balsu?

Pabaigai kaip pavyzdį apie skirtingą to paties dalyko suvokimą noriu prisiminti mitą apie Narcizą. Apie nepaprasto grožio jaunuolį, į kurį nelaimingai buvo įsimylėjusi nimfa. Už tai, kad Narcizas neatsakė jai meile į meilę, buvo žiauriai prakeiktas - pažvelgęs į vandenį, pamatė savo atspindį ir įsimylėjo į save. Taip ir paskendo besilenkdamas iš arčiau save pamatyti.  


O dabar pažiūrėkim į ją iš kitos perspektyvos. Ištrauka iš Paulo Coelho knygos "Alchemikas":


"Tačiau Oskaras Vaildas užbaigė istoriją kitaip. Jo pasakojime, mirus Narcizui, prie šio gėlo vandens ežero atėjo girių laumės oreadės ir nustebo pamačiusios, kad jis tapęs karčių ašarų urna.
-Ko gi tu verki?- paklausė oreadės. 

-Aš verkiu Narcizo, -asakė ežeras. 
-Tai mūsų nestebina,- pasakė laumės.- Nors mes jį nuolat sekiojome miške, tik tu vienas galėjai iš arti gėrėtis jo grožiu. 
-Vadinasi,Narcizas buvo gražus?- paklausė ežeras. 
-Kas gi geriau nei tu galėjo tai žinoti?-nustebo oreadės.- Juk jis prie tavo krantų rymojo ištisas dienas! 
Ežeras valandėlę patylėjo. Paskui atsiduso: 
-Aš verkiau Narcizo, bet niekuomet nebuvau pastebėjęs, kad jis gražus. Aš verkiau jo, nes kiekvieną sykį, kai jis pasilenkdavo ties manim, jo akyse aš galėjau matyti savo grožio atspindį."

Nori? Turi! Ar visgi neturi?

Skaitau neįtikėtinai įdomią knygą "Pokalbiai su Dievu". Šios ir kitų Neale Donald Walsch knygų, kuriose surašytas judviejų su Dievu pokalbis, reiktų ieškoti knygynuose religinės/teologinės literatūros skyriuose. Kadangi tuose skyriuose paprastai neieškau skaitinių, esu nepapratai dėkinga Vilijai už paskolintą III Pokalbių dalį. Vos perskaičiusi kelis puslapiu strimgalviais nulėkiau į knygyną, praleidau gerą valandą, kol radau šio autoriaus knygas ir laiminga parsinešiau keletą namo. 

Pavadinau Neale autorium, tačiau jis man imtų prieštarauti, nes tikrasis knygos autorius yra... Dievas. 

(Įdomu, kiek skaitytojų po paskutiniojo sakinio nustojo skaityti įrašą? :) )

Iš tikrųjų net ne apie knygą ir jos bendraautorius norėjau papasakoti. Norėjau papasakoti  šiandien perskaitytą mintį, akivaizdžią tiesą, kuri mane privertė pasijusti panašiai, kaip jaučiuosi, kai užsimušdama ieškau po visus namus akinių nuo saulės, kai jie tuo tarpu išdidžiai dairosi man nuo galvos, užmauti, kaip plaukų lankelis.... 

Tai gal pradėkim nuo pradžių...

Šiaip ta mintis visai ne nauja, tikiu, jog ir jūs, jei skaitote, domitės įvairiais dvasinio tobulėjimo metodais, būdais, keliais į nušvitimą, susidūrėte su bent keletu iš šių teiginių. Egzistuoja tam tikra priešprieša - gali turėti viską, ką tik panorėsi, tačiau negali turėti to, ko nori. Negali turėti to, ko nori, nes pats norėjimas tai nuo tavęs stumia. Kuo labiau nori, tuo labiau tolsta trokštamas dalykas.

Man šioj vietoj pasirodė painu, kaip gerai, kad ir Neale Dievą ėmė kamantinėti :)

Taigi, einam toliau. Mintis turi kuriančios galios (apie tai tikrai girdėjome visi ir ne kartą...).  Žodis irgi turi kuriančios galios ir net stipresnės, nei mintis. Veiksmas yra dar stipresnės kuriančios galios už žodį. Kūryba susideda iš trijų pakopų - minties, žodžio ir veiksmo.  "Visata neturi kito pasirinkimo, tik tiesiogiai atsakyti į tavąsias mintis." Čia pacitavau Dievą.  Ir štai paskutinis sakinys, kurį perskaičius kvatojau visa gerkle :) Kai galvojame "noriu sėkmės", visata atsako "gerai, norėk".

Ir tada besijuokdama peržvelgiau savo dažniausiai besisukiojančias mintis galvoje. Ogi tikrai, dažniausiai aš tik noriu. O kuo labiau noriu, tuo labiau visata leidžia man norėti nustumdama trokštamus dalykus tolyn, į nepasiekiamus tolius, kad nieks netrukdytų man ir toliau... norėti....

Ar paklausite, kaip gi reikia tada formuluoti mintis? Jei ne, ačiū, kad taip ilgai skaitydami buvote kartu su manimi :) O jei taip, pacituosiu Dievo duotą patarimą "Dėkoju tau, Dieve, už sėkmę manajame gyvenime". Būtent tokia mintis išsakoma ir įgyvendinama, ji skatina ne siekti rezultatų, o suvokti, jog rezultatai jau yra.