Gal geriau reikėtų klausti - o ko ji negali?
Sakykim, žmogumi galima manipuliuoti, galima jam įteigti tam tikras idėjas ir, patikėjęs jomis, žmogus ims veikti atitinkamai. Galų gale nepamirškim apie placebo efektą... O gyvūnas? Jei gyvūnui papasakosi, kokius stebuklus daro Reiki, ar įtikinsi jį, kad tuoj tuoj įvyks stebuklas?
Prieš dešimtmetį vieną labai labai labai šaltą žiemos vakarą radau ją įbėgusią į Akropolį. Man jos pagailo, tad pasiėmiau. Pasirodė, kad ji sunkiai sirgo plaucių uždegimu ir turėjo dar vieną labai rimtą bėdą - vilko gomurį. Katėms tai reiškia skylę gomuryje.
Taigos skylutė gomuryje buvo sąlyginai nedidelė, tad ji kažkaip sugebėjo lauke išgyventi kokius metus.
Kai jai darė gomurio operaciją, teko pašalinti nosies pertvarą. Visa, ką ji tuos metus ėdė, gėrė, kaupėsi nosyje ir puvo. Nosies pertvara buvo tokia išpuvusi, kad rėmėsi į gerklę.
Nenuostabu, kad jos sveikata niekada nebe buvo tobulai gera. Turėjo ji dar ir problemėlių su sąnariukais. Bet jaunystėje dūkdavo, paskui dar buvo daug juokingų "bušido kovų" su Sirijum, mano antru katinu, kuris Taigos gyvenime atsirado po kokių 5-6 metų.
Tačiau kaip ten be būtų, 10 metų ji tai dažniau, tai rečiau buvo gydoma antibiotikais. Galų gale jie nustojo veikti. Praliginus periodą, kai jai duodami vaistai, tik sukėlė jai vėmimą. Jau išvis maniau, kad bet kurį rytą atsikėlusi ar bet kurį vakarą namo grįžusi rasiu ją nebe gyvą. Užsirašėm tiesiai pas Jakovą. Jis pasiūlė pakeisti antibiotikus ir juos ne gerti, o leisti. Sveikata pagerėjo, Taiga jau nebesiruošė mirti. Tačiau toli gražu nebuvo sveika. Toliau darė reikalus po savim, kas mane labiausiai liūdino, nes jau gerą pusmetį ji nebe galėjo miegot su mumis lovoje. Pirmiausia dėl to, kad nuolat čiaudėjo ir drabstė.. atsiprašau už išsireiškimą - snarglius. O be to ir darė po savim... Kai baigėsi naujų antibiotikų kursas, po kokios savaitės vėl atsinaujino jos liga...
Tačiau tuo metu aš jau turėjau I Reiki pakopą. Aišku, prireikė ne vieno seanso. Bet užtat dabar ji - visai kita katė! Ir vėl miega lovoje :) Kartais net atsibundu nuo jos murkimo. :)
Kartais vėl ima sunkiau kvėpuot ir pačiaudi. Kartą vėl bėgo išskyros iš nosies ir iš akių. Bet po trumpo seanso po kokių 10 min. vėl viskas ok.
Tai va tokia ta Taigos istorija... Tiesą sakant, jos beviltiška situacija buvo vienas iš motyvų, kodėl susipažinau su Reiki.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą