Šiais laikais žodis "vizualizacija" gana dažnai naudojamas. Tai kas gi ji, ta vizualizacija?
Vikipedija paslaugiai siūlo štai tokį apibrėžimą: vizualizacija psichologijoje vadina įvairių rūšių informacijos kodavimą į regimuosius vaizdus (individualioje sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš žodinės į vaizdinę).
Ar pasidarė aiškiau? Man - ne :)
Man asmeniškai pats žodis "vizualizacija" skamba pretenzingai ir kažkaip šaltai, todėl sąmoningai pervadinau tai į paprasčiausią kasdienišką vaizduotę. O vaizduotę juk turime visi! Tad štai, visa esmė yra ta, kad pasitelkę vaizduotę mes kasdien kuriame savo gyvenimą. Kartais tai darome sąmoningai, bet dažniausiai nesąmoningai, nes nei mokyklose, nei universitetuose mūsų nemokė esminio dalyko - kaip mąstyti, kad būtume sveiki ir laimingi.
Taigi, grįškime prie vaizduotės, vaizdinių ir vizualizacijos. Chose Silva (Jose Silva - garsus savo sukurtu efektyvios jutiminės projekcijos metodu), vizualizualizaciją skiria nuo vaizduotės. Vizualizacija jis vadina tai, ką mintyse įsivaizduojame bent kartą matę. T.y., mintyse atkuriame matytą vaizdą. O štai vaizduote jis vadina tai, ką mes sukuriame - mintyse sukurtas vaizdas, kurio anksčiau nesame matę. Tačiau nesu tikra ar įmanoma taip kategoriškai atsieti šiuos abu dalykus. Jei tiksliai neprisimename visų smulkmenų jau matyto reginio, mes sukuriame jas, užpildome spragas. Taip ir vaizduotė retai pas ką gali kurti iš nieko, nesinaudojadama jau matytais reginiais, justais jausmais.
Vaizduotę naudojame kiekvieną mielą dieną ir darome tai dažniausiai visai nesąmoningai. Pvz., jei vyras ilgai negrįžta iš darbo ir dar, neduok Die, neatsiliepia į skambučius, oi kiek daug vaizduotė prikuria vaizdinių! Pakelkit ranką, mielosios, kurios tokiais atvejais galvoja, jog vyras užtruko ir neatsiliepia į skambučius, nes perka mums gėlių? :)
Kiekvienai minčiai (arba vizualizacijai) sukurti naudojame savo vidinius energijos rezervus. Ta pati energija naudojama mūsų gyvybinei organų veiklai, kasdieniams darbams, sėkmei, bendravimui su žmonėmis - viskam. Tinkamai investuodami energiją, ne sekiname savo energijos rezervus, o kaip tik didiname gaunamos energijos srautą. Švaistydami veltui - sekiname savo vidinius energijos rezervuarus ir nepapildome jų. Iš esmės visos ligos yra ilgą laiką ištuštintų ir nepapildomų energijos rezervuarų pasekmė. Ir ne tik ligos, bet ir visos nesekmės.
Pozityvus arba negatyvus mąstymas yra tik įprotis, ne daugiau. Kaip jau sakiau, mokyklose ar universitetuose moko visko, tik ne pačio svarbiausio dalyko - tinkamai mąstyti. Tėvai vaikystėje mums įdiegia tokius įpročius, kaip praustis, valyti dantis, šukuotis, tvarkyti namus, kirpti nagus, dėkoti, atsiprašyti, valgyti su peiliu ir šakute. O štai pozityvaus mąstymo įgudžių retai kas gauname. O juk pozityvus mąstymas ir yra didžioji kūrybos paslaptis. Negatyvus mąstymas taip pat kuria. Tik kuria, deja, destrukciją.
Taigi, kiekviena mintis yra mūsų energijos srautas, nukreiptas į galutinį tikslą - įsivaizduojamą reiškinį. Kuo daugiau energijos gauna mūsų vaizduotėje kuriamas dalykas, tuo labiau jis "materialėja", "realistiškėja". Kitaip tariant - iš neapibrėžtos energetinės vibracijos formos maitinamas mūsų minčių energija jis tampa žemišku, realiu reiškiniu. "Ir žodis tapo kūnu". Na, šiuo atveju - mintis tapo kūnu.
Kaip mes elgiamės susidūrę su problemomis? Kramtome ir, tarsi karvės, atrajojame tą pačią situaciją, sukame ir zuliname mintyse vis tą pačią mintį, šimtą kartų pernarstome, sunarstome ir išnarstome tai kas skaudu, kas nemalonu, kas gąsdina, neramina, kuria įtampą. Išgyvename nemalonumus tūkstančius kartų. Sekiname save, naikiname sulyg kiekviena tokia mintim ir sulyg kiekviena vaizduotėje tiksliai nupiešta nemalonia smulkmena vis labiau užtvirtiname tą būseną, užfiksuojame ją savo realybėje. Kiekvieną kartą, kai kas nors mus nuvilia, sakome sau - aš taip ir galvojau! Ir būname teisūs! Mes būtent taip ir galvojome, todėl gavome tai, ką patys sukūrėme.
Ką daryti?
Nesiųsti nei vienos, net mažiausios mintelės ten, kur nenorime atsidurti. Tiek pozityvioms, tiek negatyvioms mintims sukurti išnaudojame tiek pat energijos. Tik vienos mintys mus stiprina, o kitos sekina ir veda į niekur. Pažiūrėkit, kaip elgiamės gyvenime - jei beeidami netyčia užklydome į smirdintį tamsų nemalonų skersgatvį, mes papraščiausiai apsisukame ir nueiname į šviesią, erdvią, kvepiančią vietą. Lygiai tą patį turėtume daryti savo galvoje. Vietoj braidžiojimo iki kelių srutose, galime sąmoningai ir kryptingai eiti ten, kur gera ir malonu.
Sunku keisti savo įpročius. Mes, suaugę, jau neprisimename, kaip buvo nepaprastai sunku išmokti rašyti. Ta proga paimkit tušinuką į kairę (arba į dešinę :) ) ir parašykite žodžius "nuo šiandien mąstau pozityviai ir kuriu savo laimę". Sunku? Na gerai, tai užrašykit tik savo vardą. Nelengva, tiesa? Taip ir mąstymo įpročius pakeisti nėra lengva. Bet verta! Šimtą kartų verta!
Svarbus momentas - kurdami pageidaujamą ateitį nepamirškite, kad kuo didesniam gyvų būtybių skaičiui jūsų sukurta ateitis atneš naudą, tuo didesnės garantijos, kad tai, ką kuriate, išsipildys. Ir Vedos sako, kad negalima net pradėti jokio darbo, jei jis neatneša gėrio kitoms gyvoms būtybėms.
Kaip sau padėti?
Labai smagus ir naudingas dalykas yra ateities koliažo gamyba. Šis pratimas sujungia vaizduotėje matomus vaizdus su realiai akimis matomais vaizdais. Kūrybos proceso pabaigoje turime materialų daiktą, į kurį vos metę žvilgsnį galime greitai atkurti kūrybos metu jaustą būseną.
Procesas paprastas - iš pradžių surenktate krūvą įvairiausių žurnalų. Tada nuraminate protą, pamedituojate. Sukuriate savyje visiškos pilnatvės, harmonijos, sėkmės jausmą. O tada atsimerkiate ir per daug nemąstydami vartote žurnalus ir išsikerpate tai, kas patraukia akį - nuotraukas, frazes. Visą laiką stenkitės išlaikyti giedrą nuotaiką. Kai susirinksite pakankamą kiekį iškarpų, pabandykite jas sudėti ant lapo, prie kurio jas klijuosite. Lapo centre galite įklijuoti savo nuotrauką, bet tai nėra būtina. Neskubėkite iškarpų klijuoti, iš pradžių raskite kiekvienai tinkamą vietą. Kai baigsite, pakabinkite savo darbą ten, kur dažniausiai kliūna žvilgsnis. Ir ramiai laukite, kol viskas ims pildytis :)
Jei niekaip neišeina rasti laiko pačiam tą padaryti, kviečiu jungtis į grupelę trečiadienį, liepos 11 d., 18 val. ir kartu susikurti savo puikų, tobulą pasaulį :)
Kaip pasiruošti užsiėmimui:
* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.
* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.
Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.
Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą