2012 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Apie astronautus ir ryšį su Dievu


Kai žmonės ateina pas mane konsultacijai, vienas iš dalykų, ką žiūriu, tai to žmogaus ryšys su Dievu. Dažnai pas žmones ryšys būna 0, o jei ryšys pasiekia 3 iš 10 vnt. (tai subjektyvus matavimo vienetas, kurį naudoju diagnozuodama), jau yra labai gerai, reiškia žmogus nuoširdžiai tikintis...

Kai aiškinu, kodėl gi šiuolaikiniam žmogui, miesto gyventojui, intelektualui, vakarėlių liūtui ar karjeros žmogui reikalingas tas ryšys su Dievu ir ką su tuo ryšiu daryti, naudoju savo žodžius. Bet štai radau gerą pavyzdį iš Chose Silvos knygos. Tad ir pacituosiu :)

Norint pasiekti savo gyvenimo tikslą, reikia visatos pagalbos. Mūsų dvasiniai vadovai, pradedant Aukščiausiuoju intelektu ir baigiant tais, kuriems skirta padėti kiekvienam mūsų asmeniškai, mokyti mus - visi jie yra dvasinės būtybės ir egzistuoja dvasiniame lygmenyje. Jie neturi fizinių pojūčių, todėl negali tiesiogiai žinoti, kas vyksta fiziniame lygmenyje, kuriame mes gyvename.


Manau, kad buvome sukurti veikti fiziniame lygmenyje, siųsti informaciją apie šį lygmenį ir atlikti darbus, kuriuos visata mums numato. Panašiai kaip astronautai, nusiųsti į Mėnulį ar net į Marsą, turi atlikti tam tikras užduotis. Jie žino, kad turi paimti grunto pavyzdžių. Žinios apie Mėnulį vis dar skurdžios, todėl mokslininkams reikia  jo grunto tyrimams. Astronautai susisiekia su skrydžio valdyba ir praneša: "Mes radome trijų skirtingų rūšių uolienų. Apibudinsime jas, o jūs pasakykite, kurių uolienų ir kiek pavyzdžių pargabenti į Žemę."


Astronautai ilgai treniravosi, kad galėtų nuskristi į Mėnulį ir sklandžiai nutūpti, paimti jo grunto pavyzdžių. Jie nežino būtent kokių uolienų mokslininkams reikia ir ką jie darys su parvežtu gruntu, todėl NASA valdybos mokslinnkai turi astronautams nurodyti, kokio grunto reikia.


Mokslininkai niekaip negalėtų gauti reikiamų pavyzdžių, jei atsronautai jų nepargabentų ar nuspręstų nekreipti dėmesio į jiems skirtą misiją ir elgtųsi savaip. O jei astronautai iš mokslininkų negautų informacijos apie tai, ką reikia pargabenti, tai misija būtų įvykdyta tik iš dalies. NASA valdybos mokslininkai negali matyti to, ką mato astronautai.


Pavyzdys su astronautais ir mokslininkais labai primena mūsų sitiaciją. Mes esame fiziniame lygmenyje ir apie jį siunčiame informaciją visatai. Ten nusprendžia, kas yra svarbu ir reikšminga. Panašiai kaip NASA valdybos mokslininkai nusprendžia, ko reikia jų tyrimams atlikti, ir perduoda informaciją astronautams Mėnulyje, kad jie laikydamiesi nurodymų sėkmingai įvykdytų misiją. Patys astronautai sprendžia, kaip elgtis, kad išvengtų kliūčių ir pasiektų tikslą. Mokslininkai yra per toli, kad nurodinėtų jiems ir patarinėtų kiekvienu klausimu, pavyzdžiui, "perženkite šį akmenį" ar "paimkite šios uolienos gabalą".


Panašiai kaip astronautai, mes patys nutariame, kaip atliksime užduotį. Patys pasirenkame, ar imsimės jos, ar ne ir kaip viską darysime. Kuo geriau sugebame pasinaudoti vidiniais pojūčiais, visatos atsiųsta informacija ir kuo geriau ją suprantame, analizuojame alfa būsenoje, tuo didesnės mūsų galimybės patirti sėkmę.


Norėdami atlikti savo užduotį turime nuolatos palaikyti ryšį su visata. Tam reikia abipusių pastangų. Jei atsronautai tik nuskristų į Mėnulį ir ten nieko neveiktų, o tik mušinėtų golfo kamuoliukus ir nepargabentų mokslininkams reikiamų uolienos pavyzdžių, tai misija būtų sužlugdyta. O kai viskas jau atlikta, tada galima ir pasilinksminti - pamušinėti golfo kamuolius. 


Jei atsronautai negautų tinkamų nurodymų ir paramos iš valdybos mokslininkų, jei neturėtų darbui atlikti reikalingų įrankių, misija taip pat būtų neįvykdyta. Todėl skrydžio valdyba aprūpina astronautus visa reikiama įranga ir erdvėlaiviu, taip pat apmoko juos. Tada valdyba išsiunčia astronautus į kosmosą, tikėdamasi, kad misija sėkmingai bus įvykdyta. 


Jei atsronautai mėgintų pakeisti misijos tikslus - ji būtų pasmerkta nesekmei. Jei atsronautai nepalaikytų ryšio su valdyba ir negautų reikiamos paramos - viskas žlugtų. Jei atsronautai, jau pradėję veikti, nesugebėtų patys nuspręsti, kaip įveikti iškilusias kliūtis - misija būtų neįvykdyta. Vadovaudamiesi valdybos nurodymais, astronautai turi visišką laisvę spręsti, ką būtina daryti, kad pasisektų. Jie taip pat gali nekreipti dėmesio į nurodymus ir viską sužlugdyti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą