Mėnulio pilnaties dieną vaišakhos mėnesį (balandį-gegužę), daugiau nei prieš 2,5 tūkstančio metų Kapilavastoje(dabartiniame Nepale) gimė princas, vėliau tapęs vienu didžiausių visų laikų dvasinių mokytojų. Tai buvo Sidharta Gautama, karaliaus Sudhodhanos ir karalienės Mahajamos sūnus, kuris vėliau tapo žinomas kaip Buda(„Prabudęs, Nušvitęs" –tas, kuriame prabudo Aukštasis protas, Budhi, ir kuris, atmetęs kančias, suvokė tikrąją būties prigimtį). Išminčiai brahminai, dalyvavę jo krikštynų apeigose, pranašavo, kad princas vieną dieną atsižadės šeimos, taps asketu, prabus ir išlaisvins visą pasaulį. Jie taip pat pranašavo, kad princas atsižadės pasaulio, pamatęs keturis ženklus - senį, ligonį, numirėlį ir žmogų, atsižadėjusį pasaulio. Karalius tuojau pat paskelbė, kad nuo tos dienos nė vienam žmogui, kuris turėtų nors vieną iš keturių požymių, nebus leidžiama prisiartinti prie jo sūnaus. Visose keturiose miesto pusėse buvo išstatyti sargybiniai, kurie vykdė jo valią. Princas Sidharta jaunystę praleido labai prabangiai. Karalius pastatė jam trejis rūmus trims metų laikams – vasarai, pavasariui ir liūčių laikotarpiui. Šešiolikos metų jis vedė princesę Jašogharą. Tačiau lankydamasis mieste, Jis pirmą kartą pamatė iškaršusį senį, ligonį, bei lavoną ir suprato, kad kiekvienas, atėjęs į šį pasaulį, patirs senatvę, ligas ir mirtį, t.y., kad žmogaus gyvenimas yra kančia. Kitą kartą lankydamasis mieste jis pamatė asketą, spinduliuojantį beribe ramybe ir laime, kuris, siekdamas išsilaisvinti, buvo atsižadėjęs šeimos gyvenimo. Princas ryžosi Didžiajam atsižadėjimui – palikti prabangų gyvenimą, žmoną, naujagimį sūnų ir, apsivilkęs atsiskyrėlio drabužiu, iškeliavo ieškoti Tiesos. Jis nuvyko į Magadhos karalystę mokytis pas dvasinius mokytojus. Nepasitenkinęs tuo, ką išmoko, vėliau iškeliavo į Uruvelą. Ten, gyvendamas kaip jogas asketas ir baisiai save marindamas, Buda praleido šešerius metus, tačiau tikslo nepasiekė. Tada jis ėmėsi švelnesnių būdų ir nusprendė ieškoti savo paties kelio į Prabudimą. Jis atsisėdo po banjano medžiu toje vietoje, kuri dabar vadinama Bodhigaja, ir, pasinėręs į stipriausią ir giliausią meditąciją, vaišakhos mėnesio pilnaties dieną dvasiškai prabudo.
Štai kaip apie tą laikotarpį pasakoja pats Gautama Buda per pasiuntinį Tatjaną Mikušiną: "Aš miške buvau daugelį dienų, nežinau net dienų skaičiaus. Ėjo tropiniai lietūs, buvo karšta. Dieną keisdavo naktis, po to vėl ateidavo diena. Viskas man prarado bet kokią reikšmę. Aš supratau, kad nieko daugiau nėra šiame pasaulyje, kas mane domintų, pritrauktų mano dėmesį. Aš sėdėjau po banjano medžiu meditacijos pozoje. Mano sąmonė paliko mane. Ir aš įėjau į kitą realybę. Į subtilesnę realybę, kuri tapo man labiau reali negu miškas, kuriame aš palikau savo fizinį kūną. Aš ir toliau sėdėjau po medžiu ir tuo pačiu metu aš buvau kitoje realybėje be laiko. Aš jaučiau palaimą, džiaugsmą ir laisvę. Šiame pasaulyje nėra tiek stiprių jausmų, kaip tie, kuriuos aš jaučiau ten, kai buvau toje realybėje. Aš nenorėjau sugrįžti į kūną. Per daug apribojimų ir per daug tamsu tam pasaulyje, kuriame aš palikau savo kūną, palyginus su tuo pasauliu, kuriame aš buvau šioje mano meditacijoje. Aš jaučiau vienybę su tuo Aukščiausiu, kurį aš priėmiau kaip Atmaną. Tai buvo palaimos ekstazė, neperteikiama nei viena žemės kalba. Kas paskatino mane sugrįžti į kūną, kurį aš palikau miške, po banjano medžiu sėdintį meditacijos pozoje? Aš turėjau papasakoti kitiems apie gautą patirtį, aš suradau vietą savo viduje, kur nebuvo nei skausmo, kur buvo tik palaima ir ramybė, begalinė Meilė. Aš galėjau tęsti savo buvimą toje vietoje ir vėliau. Aš ieškojau tos vietos ilgus metus ir aš suradau šią vietą. Pačiu didžiausiu mano pasiekimu tame įsikūnijime aš laikau tai, kad aš sugebėjau save priversti sugrįžti į kūną. Mane vedė užuojauta toms gyvoms būtybėms, kurios pasiliko Žemėje ir kurios nieko nežinojo savo išorinėje sąmonėje apie tą vietą, kur aš ką tik buvau. Aš sugrįžau į kūną. Nepriklausomai nuo to, kad švietė saulė ir buvo kaitra, aš pajaučiau šaltį ir tamsą aplink save".
Šaltinis:
http://viduje.puikiai.lt/sirius2011/?va=7
Gegužės 6 d. yra Sidartos Gautamos dvasinio prabudimo diena, palanki meditacijai. Šios dienos vakarą, 22 val. Edmundas Petruoka kviečia visus prisijungti bendrai meditacijai, kurios rezultatus skirsime Motinai Lietuvai, kad išsisklaidytu tamsumų debesys ir nušvistu sąmoningumo ir atjautos Saulė virš tėvynės žemelės.
Edmundas siūlo šį sekmadienį 22 val. imti medituoti kaip kiekvienam įprasta, o po meditacijos sukalbėti šią maldą:
Atleisk man, kad Taiką ir Meilę laikiau silpnybe,
Kad gėrį ir švelnumą laikiau kvailumu.
Atleisk man ir visiems,
Kurie nesupranta.
Viešpatie, meldžiu
atleisk karš kurstytojams ir padėk jiems rasti Taiką.
Viešpatie, meldžiu
atleisk tarnaujantiems ydoms ir padėk jiems rasti dorybes.
Viešpatie, meldžiu
atleisk nesąžiningiems ir padėk jiems rasti sąžinę.
Viešpatie, meldžiu
atleisk piktavaliams ir padėk jiems rasti meilę.
Meldžiu:
Padėk neteisingai apkaltintiems ir nuskriaustiems rasti tiesą,
Padėk alkaniems gauti duonos,
Padėk benamiams rasti būstą,
Padėk bedvasiams rasti dvasią.
Viešpatie, apsaugok nekaltuosius, pastiprink ir išteisink.
Viešpatie, apsaugok vaikus ir jų motinas nuo pagundų turtais ir prisirišimais.
Viešpatie, pagydyk sunkių ligų nenusipelniusius ligonius.
Viešpatie, pagydyk valstybių vadovų širdis ir įkvėpk jiems meilę žmonėms.
Viešpatie apgink ir sustiprink tuos, kurie myli Tiesą ir Tave.
Viešpatie, apgink ir sustiprink tuos, kurie siekia Šviesos ir Tikėjimo.
Viešpatie, apgink ir sustiprink visus, kurie tiki Meile ir taika.
Dabar ir visados. Dabar ir visados. Dabar ir visados.
Žinau ir tikiu, kad Gėris stipresnis už Blogį.
Žinau ir tikiu, kad meilė stipresnė už ambicijas ir puikybę.
Žinau ir tikiu, kad dvasia stipresnė ir brangesnė už visus žemiškus turtus.
Žinau ir tikiu, kad taika galingesnė už karą.
Žinau ir tikiu, kad aš ir visi, kurie taip galvoja visoje Žemėje,
išlaikysime visus išbandymus ir nepriteklius.
Tavo Meilė ir Tavo Taika lai suteikia mums visiems stiprybės.
Meldžiu to sau, visiems savo artimiesiems
ir visiems, kurie norėtu taip galvoti.
Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.
Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.
Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.
Dabar ir visados. Dabar ir visados. Dabar ir visados.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą