2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Pinigai - ką daryti, kad jų būtų?

Buvau dviejų dalių ajurvedos gydytojo, bhakti jogo Anantaros paskaitose apie pinigus. Informacija labai įdomi ir naudinga bent jau man asmeniškai :) Savaip apibendrinusi rašau tai, ką sužinojau, o apačioje rasite nuorodas į paskaitų vaizdo įrašus.



Jei skaitote šį blogą, tuomet su Jumis esame bendrakeleiviai, tad gal ir jūs kažkada (arba dabar) galvojote, jog pinigai - tai kažkas nedoro, kažkas menkinančio dvasingumo ieškantį žmogų. Dvasingumo ieškantis žmogus neva turėtų atsiriboti nuo visų materialių išteklių.Taip galvojau ir aš, kol neatradau žodžių, jog Dievas yra grožio, galios, šlovės, turtų, žinojimo ir atsižadėjimo šaltinis.

Pinigų energija yra Dieviška energija. Ji iš prigimties yra visiškai švari, tyra ir dieviška. Ją sutepa tik pinigų gavimo ar jų išleidimo būdai. Todėl sąžiningai turtus užsidirbę, paveldėję žmonės yra Dievo palaiminti. Lygiai taip pat, kaip ir gražūs, protingi, galingi ar Pasaulio atsižadėję žmonės.

Visus žemiškus turtus prižiūri Kubera. Jis - žmogiška būtybė, bet už savo pamaldumą ir sąžiningumą buvo prilygintas pusdieviams ir paskirtas paslėptų žemėje lobių sargu ir šiaurės globėju.

Pagal mitą iš „Ramajanos“ (VII 11), Kubera kadaise valdė Lankos salą, tačiau jo įbrolis Ravana išvijo Kuberą iš Lankos, ir šis perkėlė savo rezidenciją į Himalajus; jos sostinę – Alaką pastatė dieviškasis statytojas Višvakarmanas. Kuberai priklauso slaptasis sodas Čaitraratha, esantis Meru kalno viršūnėse; jo tarnas Manibhadra – prekybos globėjas; jo žmona Riddhi personifikuoja klestėjimą. Artimiausiu Kubero draugu ir globėju laikomas Šiva.

Kubera turi didelį rutulio formos pilvą, dvi rankas, tris kojas, aštuonis dantis ir vieną akį. Pagal „Ramajaną“ (VII 12, 22-24), antrąją akį Kubera prarado prakeikus Umai (Devi) už tai, kad jis slaptai žiūrėjo į ją, jai būnant kartu su Šiva.

Taigi, turtai yra Dieviška energija ir tą energiją valdo Asmenybė, todėl su pinigais reikia elgtis pagarbiai ir atsakingai, nes kitaip galima įžeisti jų valdovą. 

Kaip rodoma pagarba Kuberai? 
1. Reikia tiksliai iki cento žinoti, kiek yra pinigų piniginėje. Jei nežinai, kiek jų turi, kaip gali norėti daugiau? Kaip gali žinoti apskritai, kiek jų turi?
Pinigai piniginėje perskaičiuojami iki 20 val. vėliausiai, nes vakarais dauginasi pinigai. 

2. Taip pat reikia norėti pinigų, žinoti, kam jų reikia, kas su jais bus daroma. Labai naudinga būtų sėsti ir detaliai susirašyti penkmečio planą su samata, kiek kokiam veiksmui prireiks lėšų. 

3. Negalima negražiai vadinti pinigus, juos pravardžiuoti - babkės, žali ar pan. 

4. Negalima prisirišti prie pinigų. Pinigai išvis yra energijos srautas, o bet koks srautas sutrinka, jei pastatome užtvanką - neleidžiame ateiti arba neleidžiame išeiti. Jei reikia kam nors sumokėti - mokėkime ir dėkokime už suteiktą progą išleisti pinigus. Jei kas nors duoda pinigus - priimkime su dėkingumu. Turi vykti nuolatinė pinigų cirkuliacija. Kuo labiau spausime į kumštį pinigus, tuo labiau jie byrės per pirštus, kaip smėlis.

Taip pat reikia suvokti, jog pinigų kiekį taip pat nulemia ir karma. Gera karma prišaukia didesnius turtus. Jei trūksta pinigų, reikia pirmiausia koreguoti savo gyvenseną, požiūrį, mąstymą. 

Pavydas ir godumas - dvi mirtinos nuodėmės, kurios atstumia pinigus. Su pavydu galima kovoti sąmoningai suvokiant, jog viskam yra priežasis ir jei vienas žmogus turtuolis, o kitas - vargeta, taip nutiko ne veltui. Godumas mažinamas aukojant. Reikia išsiugdyti įprotį aukoti bent 10 proc. nuo savo pajamų. Aukoti reikia pradėti neatidėliojant ir ne tik per Kalėdas tarnybiniu telefonu išsiuntus sms žinutė paremti vaikus per kokią televizinę akciją... Aukoti reikia pradėti tada, kai piniginėje švilpauja vėjai, taip įjungsime pinigų gamybos mechanizmą. 

Pinigai yra priemonė ką nors padaryti laimingu. Jei ateina daugiau pinigų, reiškia gaunam progą padaryti daugiau gerų darbų. 

Aukoti reikia protingai - už girtuokliui prie parduotuvės duotus pnigus atsakysime savo karma. Aukoti galima elgetoms prie bažnyčios, žmonėms, darantiems kilnius darbus, vaikų ar senelių namams, gyvūnų prieglaudoms, bažnyčiai, šventykloms. Taip pat ir žmonėms, šviečiantiems kitus žmones - skaitantiems paskaitas, doro gyvenimo mokytojams. 

4. Dirbti reikia pirmiausia tai, kas miela širdžiai ir neša gėrį gyvoms būtybėms, o ne tai, kas leidžia uždirbti kuo daugiau pinigų. Kiek daug žmonių turi nepelningų svajonių, bet jų nerealizuoja, nes gi nėr kada, reikia užkalinėti pinigus! Reikia realizuoti savo svajones, teikti džiaugsmą ir naudą visiems aplinkiniams, o pinigai ateis savaime. 

5. Ne veltui turtų globėju paskirtas pamaldus ir sąžiningas Asmuo - Kubera. Pinigai myli sąžiningus, o tie, kurie nesąžiningais keliais pralobsta, viską praranda per 10 metų.

6. Būtina vesti savo pinigų apskaita - kiek uždirbome ir kiek išleidome. Išmokęs valdyti savo finansus žmogus išmoksta valdyti ir savo gyvenimą.

7. Pinigų namai - piniginė. Jei norime, kad pinigai pas mus noriai ateitų ir pasiliktų, turime sukurti jiems jaukius, malonius namus.

Nuotraukoje pvz., kaip neturi atrodyti piniginė, jei norime turėti pinigų

* Piniginė turi būti erdvi, pinigai į ją turi tilpti nesulenkti.
*. Pinigus į piniginę reikia dėti veidu į save, nuo stambiausios kupiūros iki mažiausios kupiūros - 50 Lt, 20 Lt., 10 Lt.
* Metalinės monetos negali būti kartu su popierinėmis kupiūromis.
* Piniginė skirta tik pinigams, joje negali būti čekių (kurių dažnai būna pilnos daugelio žmonių piniginės :) ), nuotraukų, kalendoriukų, vizitinių kortelių, nuolaidų kortelių, asmens dokumentų, teisių ir t.t.. Piniginėje gali būti tik pinigai ir banko kortelės. Visam kitam galima įsigyti specialų dėklą.
* Jei išskleistos piniginės ilgis nuo 17,55 cm iki 18,90 cm., piniginė pati savaime traukia pinigus. Tokių matmenų piniginės sąvininkui nuolat atsiranda nenumatytų pajamų - išlošia loterijoje arba gauna palikimą ar tiesiog viršininkas skiria premiją.
* Piniginė turi būti išvaizdi, švari, tvarkinga.
* Pigi, suplyšusi piniginė - vargingumo simbolis. Piniginė turi būti prabangi.
* Piniginės spalvos:
                             Raudona, plytų spalva, ruda - šios spalvos palankiausios pinigams.
                             Žemės ir metalo (ruda, geltona, auksinė)
                             Žalia - pinigų spalva.
Vengti mėlynos spalvos ir jos atspalvių - tai vandens spalva. Vanduo išplauna pinigus ir mėlynų piniginių sąvininkai patys nesupranta, kur dingsta visi jų pinigai.
* Pinigų kvapai: žemuogės, cinamonai ir mėtos. Šie kvapai pritraukia pinigus. Į piniginę galima įdėti šių augalų šakelių arba įlašinti eterinių aliejų. Spirito pagrindo kvepalai netinka, tik aliejaus pagrindo. 

Prietarai, kurių laikantis galima pagausinti savo turtus:
* Reikia jaunam mėnuliui parodyti stambią kupiūrą ir įdėti ją į piniginę.
* Niekada negalima nešti šiukšlių po 20 val. Vakare dauginasi pinigai.
* Negalima nieko mesti pro langą, nes galima išmesti savo laimę.
* Niekada negalima skaičiuoti pinigus po 20 val.
* Negalima viename name šluoti su skirtingomis šluotomis.
* Įsikraustant į naują namą ar butą galima ant grindų paberti sidabrinių monetų. Statant namą monetas galima įmuryti į namo grindis.
* Jei prekiaujat, tą dieną prekyba bus sėkminga, jei pirmas pirkėjas - vyras.
* Kas nuolat gliaudo saulėgrąžas, pas tą pinigai neužsibūna.
* Negalima nieko nuo stalo šluoti ranka, tik su pašluoste,
* Namuose negalima švilpauti, nes be reikalo kviečiame Vėjo energiją. Žvakes taip pat geriau ne užpūsti, o užgesinti specialiais tam skirtais dangteliais.
* Solą geriau atiduoti ryte, o ne vakare. Negalima pinigų iš namų išnešti vakare.
* Pinigų geriau niekam neskolinti ir pačiam nesiskolinti. Bet jei jau pasiskolinam, grąžinti reikia smulkesnėmis kupiūromis, nei skolinomės.
* Pinigus geriau skolintis per jaunatį, o grąžinam per delčią.
* Pirmadienį negalima nei skolintis, nei skolinti. Taip pat ir sekmadienį negalima skolinti, nes pinigai gali negrįžti.
* Jei kam nors skoliname net ir nedidelę sumą:
    1. Apatariam grąžinimo sąlygas - kada, kokiomis dalimis bus grąžinama ir t.t.
    2. Aptariam užstatą, jei tai nereikšminga suma.
    3. Jei skoliname artimam žmogui, tai tik tokią sumą, kurią būtų negaila prarasti, jei artimas žmogus negrąžintų. Skolinti su mintim, kad tai dovana artimam žmogui.
* Pinigus reikia imti kaire ranka, o duoti - dešine.
* Negalima imti pinigus tiesiai žmogui iš rankų, nes pasiimam dalį to žmogaus energijos. Gerai, jei tai geras, sveikas harmoningas žmogus, bet jei piktas, pavargęs, sergantis....
* Po 20 val. nereiktų tvarkyti namų, nes galima turtus išplauti.
* Po 20 val. negalima niekam nieko duoti per slenkstį.
* Jei kažką perkam, reikia derėtis, bet niekada nereikia bijoti sumokėti per daug.
* Pirkti reikia tik geriausius, kokybiškiausius daiktus.
* Jei duodam išmaldą, nežiūrim tam žmogui į akis ir pasimeldžiam už jį.
* Negalima taupyti laidotuvėms, ligoninei, nelaimingiems atsitikimams ar pan.
* Nereikia taupyti vaišinant žmones. Jei jau ruošiate vaišes, darykite jas jokias, kad visiems visko būtų su kaupu, kad visi liktų sotūs ir laimingi.
* Reikia nuolat atlaisvinti vietą naujiems daiktams, t.y., reikia nuolat peržiūrėti senus daiktus ir nenaudojamus, bet dar gerus atiduoti vargšams.
* Negalima skaičiuoti kitų žmonių pinigus, jų pajamas, uždarbį.
* Negalima sakyti, kokios tavo pajamos. Jei jau būtinai reikia sakyti, geriau pasakyti jas dvigubai mažesnes, nei yra iš tikro.
* Palanku visas sąskaitas už komunalines paslaugas ar kitas buitines išlaidas laikyti raudoname aplankale - tada bus lengviau nepamiršti laiku visas apmokėti. Taip pat jei įsiskolinate už kažkokias paslaugas, lengviau rasti pinigų tom sąskaitoms apmokėti.

Linkiu visiems tapti turtingais ir dosniais žmonėmis :)

O štai pačios paskaitos. Čia I dalis.

O čia II dalis.




2012 m. birželio 27 d., trečiadienis

7 mirtinos nuodėmės: puikybė


Ar kada galvojote, kodėl 7 mirtinos nuodėmės yra pavadintos mirtinomis? Pastaruosius kelis mėnesius išties daug apie tai mąstau. Esu tikra, jog dar ne viską iki galo įsisąmoninau, tačiau keliais pastebėjimais jau norėčiau pasidalinti su jumis.

Pvz., puikybė. Ar žinot, kad tai ji mus verčia labiausiai kankintis ir jaustis nelaimingais?

Įsivaizduokim, jog gimstame mes su puikiais žvilgančiais šarvais, kurie mus saugo nuo labai pavojingo pasaulio aplink. Šalia mūsų verda nesibaigianti Šviesos ir Tamsos kova, o mes tarsi šapeliai vėjyje blaškomi po mūšio lauką. Tai štai tie šarvai mus ir saugo nuo sužeidimų. O kiekviena mirtina nuodėmė yra įtrūkimas mūsų apsaugoje. Kuo didesnis polinkis kokiai nors ydai, tuo didesnis plyšys ir tuo daugiau priešiškų strėlių sminga į mūsų gležną kūnelį. Jokie Angelai Sargai čia negali padėti...

Puikybė - plyšys šarvuose ties širdimi. Kiekviena strėlė sminga tiesiai į mūsų švelnią, jautrią širdį... Puikybė sukelia neapsakomas, nepakeliamas kančias.... Kuo didesnė puikybė, tuo labiau trokštame, alpstame dėl pripažinimo. Svaigstame iš noro, kad kiti žmonės mumyse matyti vien tobulumą, tik tas sąvybes, kurių kartais nė neturime. Ir kenčiame nepaprastai dideles kančias, kai niekas, net mes patys, savęs nematome tokiais tobulais, kokiais norėtume būti....

Puikybė turi du kraštitinumus - kai žmogus save aukština kitus žemindamas ir kai žmogus save žemina kitus aukštindamas. Tai ta pati puikybė, tas pats dėmesio troškulys, tik priemonės jam gauti yra skirtingos. Nevaldoma puikybė verčia žmogų jaustis vis dažniau ir labiau skaudinamam aplinkinių - kaip gi mane, tokį nuostabų, galėjo kažkas nepastebėti, nepagirti? Kaip gali su manim, tokiu puikiu, nenorėti kas nors eiti pasivaikščioti? Kaip apie mane gali kas nors atsiliepti ar net pagalvoti nepakankamai gerai? Turbūt tas, netinkamai su manim besielgiant žmogus yra blogas, sugedęs iki pašaknų...  Na, gal kiek ir perspaudžiau aprašydama vidinį pokalbį, tačiau jei nors šešėlį atpažįstate, suprantate, ką noriu pasakyti.

Blogiausia, kad išsikerojusi puikybė neleidžia mums patiems jos pastebėti ir suvaldyti.

Kaip atpažinti savyje puikybę?
1. Jei iki šio sakinio galvojate, kad puikybės jumyse tikrai nėra ;)
2. Jei manote, kad vienų žmonių verta pasiklausyti, o kitų - laiko gaišimas.
3. Jei žmonės dažnai jus skaudina.
4. Jei dažnai nusiviliate kitais.
5. Jei nemėgstate savęs, nemylite savęs.
6. Jei dažnai jaučiate, kad žinote, ką apie jus galvoja kiti.
7. Jei apskritai jaučiate, kad žinote, ką kiti galvoja, kokie jie iš tikrųjų yra.
8. Jei atpažįstate puikybę kituose.
9. Jei kritika lengvai išmuša jus iš vėžių.
10. Jei jums svarbu, ką kiti mano apie jus.

Jei į bent vieną klausimą atsakėte "taip", kuo nuoširdžiausiai sveikinu - yra vilčių išsivaduoti iš kančių! Ypatingai kritiškais atvejais puikybė žmogui neleidžia net suvokti, jog ji jame yra. Išties, kartais puikybė visiškai apraizgo žmogų iš vidaus ir iš išorės ir mažai jam vilčių telieka paragauti nors trupinėlio laimės...

Ką daryti, kaip gelbėtis? Pirmiausia - nulenkti galvą. Ugdykimės nuolankumą ir dėkokime už bjaurius šefus, klastingus draugus, despotiškas anytas. Jei kas nors įžeidė - klaupkimės bent mintyse prieš tą žmogų ir kartokim jam: "Ačiū, aš tave myliu, atsiprašau, atleisk man". Jei nieks nepadėkojo ir dėl to nukabinai nosį - lenk žemai galvą visiems nepadėkojusiems ir džiaukis, kad tau parodė, kur yra plyšys apsaugoje. Piliulė nuo puikybės - neapsakomai karti. Bet tik iš pradžių! O paskui prasideda medus :) Žmonės tampa giedri  ir besišypstantys tarsi dangus po stiprios liūties su perkūnija. Gyvenimas tampa lengvu ir maloniu, nes niekas nebegali sužeisti tiesiai į mūsų švelnią, trapią širdį...



2012 m. birželio 23 d., šeštadienis

Vizualizacija - pasaulio kūrimo metodas


Šiais laikais žodis "vizualizacija" gana dažnai naudojamas. Tai kas gi ji, ta vizualizacija?

Vikipedija paslaugiai siūlo štai tokį apibrėžimą: vizualizacija psichologijoje vadina įvairių rūšių informacijos kodavimą į regimuosius vaizdus (individualioje sąmonėje informacija nuolat perkoduojama iš žodinės į vaizdinę). 


Ar pasidarė aiškiau? Man - ne :)

Man asmeniškai pats žodis "vizualizacija" skamba pretenzingai ir kažkaip šaltai, todėl sąmoningai pervadinau tai į paprasčiausią kasdienišką vaizduotę. O vaizduotę juk turime visi! Tad štai, visa esmė yra ta, kad pasitelkę vaizduotę mes kasdien kuriame savo gyvenimą. Kartais tai darome sąmoningai, bet dažniausiai nesąmoningai, nes nei mokyklose, nei universitetuose mūsų nemokė esminio dalyko - kaip mąstyti, kad būtume sveiki ir laimingi. 


Taigi, grįškime prie vaizduotės, vaizdinių ir vizualizacijos. Chose Silva (Jose Silva - garsus savo sukurtu efektyvios jutiminės projekcijos metodu), vizualizualizaciją skiria nuo vaizduotės. Vizualizacija jis vadina tai, ką mintyse įsivaizduojame bent kartą matę. T.y., mintyse atkuriame matytą vaizdą. O štai vaizduote jis vadina tai, ką mes sukuriame - mintyse sukurtas vaizdas, kurio anksčiau nesame matę. Tačiau nesu tikra ar įmanoma taip kategoriškai atsieti šiuos abu dalykus. Jei tiksliai neprisimename visų smulkmenų jau matyto reginio, mes sukuriame jas, užpildome spragas. Taip ir vaizduotė retai pas ką gali kurti iš nieko, nesinaudojadama jau matytais reginiais, justais jausmais.


Vaizduotę naudojame kiekvieną mielą dieną ir darome tai dažniausiai visai nesąmoningai. Pvz., jei vyras ilgai negrįžta iš darbo ir dar, neduok Die, neatsiliepia į skambučius, oi kiek daug vaizduotė prikuria vaizdinių! Pakelkit ranką, mielosios, kurios tokiais atvejais galvoja, jog vyras užtruko ir neatsiliepia į skambučius, nes perka mums gėlių? :)

Kiekvienai minčiai (arba vizualizacijai) sukurti naudojame savo vidinius energijos rezervus. Ta pati energija naudojama mūsų gyvybinei organų veiklai, kasdieniams darbams, sėkmei, bendravimui su žmonėmis - viskam. Tinkamai investuodami energiją, ne sekiname savo energijos rezervus, o kaip tik didiname gaunamos energijos srautą. Švaistydami veltui - sekiname savo vidinius energijos rezervuarus ir nepapildome jų. Iš esmės visos ligos yra ilgą laiką ištuštintų ir nepapildomų energijos rezervuarų pasekmė. Ir ne tik ligos, bet ir visos nesekmės.

Pozityvus arba negatyvus mąstymas yra tik įprotis, ne daugiau. Kaip jau sakiau, mokyklose ar universitetuose moko visko, tik ne pačio svarbiausio dalyko - tinkamai mąstyti. Tėvai vaikystėje mums įdiegia tokius įpročius, kaip praustis, valyti dantis, šukuotis, tvarkyti namus, kirpti nagus, dėkoti, atsiprašyti, valgyti su peiliu ir šakute. O štai pozityvaus mąstymo įgudžių retai kas gauname. O juk pozityvus mąstymas ir yra didžioji kūrybos paslaptis. Negatyvus mąstymas taip pat kuria. Tik kuria, deja, destrukciją.

Taigi, kiekviena mintis yra mūsų energijos srautas, nukreiptas į galutinį tikslą - įsivaizduojamą reiškinį. Kuo daugiau energijos gauna mūsų vaizduotėje kuriamas dalykas, tuo labiau jis "materialėja", "realistiškėja". Kitaip tariant - iš neapibrėžtos energetinės vibracijos formos maitinamas mūsų minčių energija jis tampa žemišku, realiu reiškiniu. "Ir žodis tapo kūnu". Na, šiuo atveju - mintis tapo kūnu.

Kaip mes elgiamės susidūrę su problemomis? Kramtome ir, tarsi karvės, atrajojame tą pačią situaciją, sukame ir zuliname mintyse vis tą pačią mintį, šimtą kartų pernarstome, sunarstome ir išnarstome tai kas skaudu, kas nemalonu, kas gąsdina, neramina, kuria įtampą. Išgyvename nemalonumus tūkstančius kartų. Sekiname save, naikiname sulyg kiekviena tokia mintim ir sulyg kiekviena vaizduotėje tiksliai nupiešta nemalonia smulkmena vis labiau užtvirtiname tą būseną, užfiksuojame ją savo realybėje. Kiekvieną kartą, kai kas nors mus nuvilia, sakome sau - aš taip ir galvojau! Ir būname teisūs! Mes būtent taip ir galvojome, todėl gavome tai, ką patys sukūrėme.

Ką daryti?

Nesiųsti nei vienos, net mažiausios mintelės ten, kur nenorime atsidurti. Tiek pozityvioms, tiek negatyvioms mintims sukurti išnaudojame tiek pat energijos. Tik vienos mintys mus stiprina, o kitos sekina ir veda į niekur.  Pažiūrėkit, kaip elgiamės gyvenime - jei beeidami netyčia užklydome į smirdintį tamsų nemalonų skersgatvį, mes papraščiausiai apsisukame ir nueiname į šviesią, erdvią, kvepiančią vietą. Lygiai tą patį turėtume daryti savo galvoje. Vietoj braidžiojimo iki kelių srutose, galime sąmoningai ir kryptingai eiti ten, kur gera ir malonu.


Sunku keisti savo įpročius. Mes, suaugę, jau neprisimename, kaip buvo nepaprastai sunku išmokti rašyti. Ta proga paimkit tušinuką į kairę (arba į dešinę :) ) ir parašykite žodžius "nuo šiandien mąstau pozityviai ir kuriu savo laimę". Sunku? Na gerai, tai užrašykit tik savo vardą. Nelengva, tiesa? Taip ir mąstymo įpročius pakeisti nėra lengva. Bet verta! Šimtą kartų verta! 


Svarbus momentas - kurdami pageidaujamą ateitį nepamirškite, kad kuo didesniam gyvų būtybių skaičiui jūsų sukurta ateitis atneš naudą, tuo didesnės garantijos, kad tai, ką kuriate, išsipildys. Ir Vedos sako, kad negalima net pradėti jokio darbo, jei jis neatneša gėrio kitoms gyvoms būtybėms.

Kaip sau padėti?


Labai smagus ir naudingas dalykas yra ateities koliažo gamyba. Šis pratimas sujungia vaizduotėje matomus vaizdus su realiai akimis matomais vaizdais. Kūrybos proceso pabaigoje turime materialų daiktą, į kurį vos metę žvilgsnį galime greitai atkurti kūrybos metu jaustą būseną. 


Procesas paprastas - iš pradžių surenktate krūvą įvairiausių žurnalų. Tada nuraminate protą, pamedituojate. Sukuriate savyje visiškos pilnatvės, harmonijos, sėkmės jausmą. O tada atsimerkiate ir per daug nemąstydami vartote žurnalus ir išsikerpate tai, kas patraukia akį - nuotraukas, frazes. Visą laiką stenkitės išlaikyti giedrą nuotaiką. Kai susirinksite pakankamą kiekį iškarpų, pabandykite jas sudėti ant lapo, prie kurio jas klijuosite. Lapo centre galite įklijuoti savo nuotrauką, bet tai nėra būtina. Neskubėkite iškarpų klijuoti, iš pradžių raskite kiekvienai tinkamą vietą. Kai baigsite, pakabinkite savo darbą ten, kur dažniausiai kliūna žvilgsnis. Ir ramiai laukite, kol viskas ims pildytis :)


Jei niekaip neišeina rasti laiko pačiam tą padaryti, kviečiu jungtis į grupelę trečiadienį, liepos 11 d., 18 val. ir kartu susikurti savo puikų, tobulą pasaulį :) 


Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.
* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.









2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Praktinis užsiėmimas "Ateities projektavimas". Birželio 27 d. 18 val.




Vaikystėje mus išmokė dalies būtiniausių gyvenime įgūdžių - valyti ryte ir vakare dantis, neiti į gatvę suglamžytais marškiniais, šiukšles mesti į šiukšlių dėžę, o ne pro langą, padėkoti ką nors gavus, atsiprašyti nusikaltus. Tačiau vien šių įgūdžių dažnai mums nepakanka, kad galėtume sukurti sau sėkmingą, laimingą gyvenimą.

O visgi, savo gyvenimą, netgi galima sakyti - visą Pasaulį, mes kuriame kasdien! Deja, nesąmoningai, nevaldydami, nekontroliuodami proceso. Todėl dažniausiai liekame labai nepatenkinti rezultatu.

Savo gyvenimą mes kuriame mintimis, žodžiais ir darbais. Tačiau tai ilgasis kūrybos procesas. Yra ir trumpesnių būdų. Vienas iš jų - ateities vizualizacija, trokštamos būsenos meditacija, įsijautimas į ją. 

Kviečiu birželio 27 d. 18 val. į užsiėmimą "Ateities projektavimas", kuris vyks B. Radvilaitės 7 / Šiltadaržio skg. 2, Vilniuje. Priėję vartus spauskite mygtuką dešinėje po užrašu "galerija".

Užsiėmimo metu:

* Trumpai papasakosiu, kaip mes modeliuojame savo gyvenimą. Čia ilga tema, tačiau susitikimo tikslas ne žinios, o praktika, tad ilgai neužtruksiu pasakodama.

* Meditacija - niekad nemeditavusiems žmonėms geriau tai pradėti daryti kartu su žmogum ar žmonėmis, kurie yra patyrę ir gali "įvesti" į meditaciją. Be to, grupinė meditacija visada būna stipresnė. Nors, žinoma, yra išimčių... Šios meditacijos tikslas - atsipalaiduoti, pašalinti stresą, išgryninti mintis, troškimus, suvokti, ko tikrai norisi gyvenime, vizualizuoti save po 5 visiškos sėkmės metų.

* Ateities koliažo kūrimas - visų dalyvių prašau atsinešti pačių įvairiausių žurnalų - apie madas, namus, sodus, automobilius, keliones ir t.t. Juos dėsim į bendrą krūvą, vartysim, karpysim ir modeliuosime savo ateities viziją. Taip pat prašau atsinešti savo nuotrauką - ją taip pat įklijuosime į koliažą. 

Kaip pasiruošti užsiėmimui:

* Atsineškite įvairiausių žurnalų ir savo nuotrauką. Nuotraukos užtenka vienos.
* Apsirenkite patogiai - sėdėsim ant grindų.

Svarbu: į užsiėmimą užsiregistruokite iš anksto el.p. reiki.terapija@gmail.com arba tel. 8 604 20485. Žmonių skaičius ribotas.

Mokestis už praktinį užsiėmimą - auka.

2012 m. birželio 15 d., penktadienis

Pasaulio sukūrimas pagal Vedas

Skaitau Šrimad Bhagavatam, III giesmę, II dalį, randu daug nepaprastai įdomios ir gražios informacijos. Noriu ja pasidalinti su jumis :) Pvz., kaip buvo sukurtas pasaulis ir visos būtybės.

Maitreya tarė: Kai dar neišreikšta gyvųjų būtybių veikla, Maha-Višnu ir laiko galia išjudino trijų materialios gamtos gunų visybės pusiausvyrą, pasaulį išvydo materijos pradų visybė.

Jivų lemties sužadinta šį mahat-tattva, kurioje dominuoja rajas, pagimdė trim pavidalais egizstuojančią klaidingą savimonę. Iš jos savu ruožtu atsirado keletas grupių, kurias sudaro penki pradai.

Kiekvienas iš šių pradų vienas pats negali suformuoti materialios visatos. Padedant Aukščiausiojo Viešpaties energijai jie susijungė išvien ir suformavo kiaušinį.


Daugiau nei tūkstantį metųspindintis kiaušinis be gyvybės ženklų plūduriavo priežasčių vandenyne. Tuomet Viešpats, įsikūnijęs Garbhodakašayi Višnu pavidalu, įžengė į jį.

Iš Dievo Asmens Garbhodakašayi Višnu bambos išdyko akinamai tūkstančių saulių šviesa spindintis lotosas, kuriame glūdėjo visos sąlygotos sielos. Pirmasis iš lotoso atsirado visagalis Brahma.


Įėjęs į Brahmos širdį Garbhodakos vandenyse gulintis Aukščiausiasis Dievo Asmuo nušvietė jo protą ir Brahma ėmėsi visatos atkūrimo darbo.


Pirmų pirmiausia iš savo šėšėlio Brahma sukūrė sąlygotas sielas gaubiančius neišmanymo apvalkalus. Tai penki apvalkalai: tamisra, andha-tamisra, tamas, moha ir maha-moha.

Pasišlykštėjęs Brahma nusimetė neišmanymo suverptą kūną. Pasinaudoję proga nakties ūkanomis virtusį jo kūną apspito yakšai ir rakšasai su viltimi jį pasiglemžti. Naktis gimdo alkį ir troškulį.


Alkio ir troškulio iškankinti jie apspito Brahmą iš visų pusių, ketindami suplėšyti jį į gabalus. "Ryk jį! Nesigailėk!" - klykavo jie.

Ne juokais sunerimęs aukščiausiasis pusdievis Brahma ėmėsi melsti apsigailėjimo: "Pasigailėkit, nevalgykit manęs. Juk jūs mano sūnūs, aš jus pradėjau. Nuo šiol vadinsitės yakšais ir rakšasais."

Po to Brahma sukūrė svarbiausius pusdievius, kurie spindėjo savo dorybėmis. Pusdieviams po kojų jis metė akinamai spindintį dienos kūną, kurį jie kaip mat pasičiupo.

Tada iš savo sėdmenų Brahma sukūrė demonus, kurie buvo nepaprastai gašlūs. Apimti nepasotinamos aistros jie metėsi prie Brahmos, ketindami su juo suartėti.

Garbusis Brahma iš pradžių tik pasijuokė iš jų kvailumo, tačiau kai begėdžiai asurai ėmė grėsmingai artintis vis arčiau, pasipiktinęs ir išsigandęs jis spruko į šalį.

Brahma atskubėjo pas Dievo Asmenį, dosniai dalinantį Savo malonę ir naikinantį Savo bhaktų ir tų, kurie ieško prieglobščio Jo lotosinių pėdų šešėlyje, kančias. Savo bhaktų džiaugsmui Viešpats apreiškia pasaulyje begalinę Savo transcendentinių pavidalų įvairovę.

Atskubėjęs pas Viešpatį, Brahma kreipėsi į Jį tokiais žodžiais: Mano Viešpatie, apgink mane nuo šių nusidėjelių, kuriuos Tau liepus paleidau į pasaulį. Norėdami patenkinti sao laukinę aistrą jie užsipuolė mane.

O Viešpatie, tik Tu gali padėti kenčiantiems ir priversti kentėti tuos, kurie niekada neieško prieglobščio prie Tavo pėdų.

Viešpats, kuris skaito visas mūsų mintis, kaip atverstoje knygoje, suprato kaip kenčia Brahma ir taip jam tarė: "Nusimesk sutepties paliestą savo kūną." Viešpačiui paliepus Brahma nusimetė savo kūną.

Brahmos nusimestas kūnas virto vakaro sutemomis - paros metu dienos ir nakties sandūroje, kuri aitrina aistras. Iš prigimties aistringi, rajaso jėgų įtakojami asurai vakaro sutemas palaikė nuostabia mergele, virš kurios gležnų kaip lotosas pedų skimčiojo varpeliai, kurios akys nuo apsvaigimo buvo plačiai atmerktos, klubai buvo pridengti lengvu audiniu, o liemuo perjuostas spindinčia juosta.

Jos kūrtys lipo į viršų, buvo taip stipriai prigludusios viena prie kitos, kad tarp jų nebuvo nei menkiausio plyšelio. Dailiai nulieta nosimi, puikiais dantimis ir kerinčia šypsena lūpose padabinta gražuolė metė žaismingą žvilgsnį į asurus.

Apsimesdama drovia ji slėpė savo veidą krintančiomis tamsių plaukų sruogomis. Išvydę tokią gražuolę asurai pametė galvas.

Kokia gražuolė! - žavėjosi demonai. - Kokia savitvarda! Kokia jauna ir žydinti! Ji žengia pro šalį tarytum mūsų aistringi žvilgsniai nė kiek jos nejaudintų.

Samprotaudami apie vakaro sutemas, jų vaizduotėje virtusias jaunute gražuole, piktavaliai asurai neslėpė savo pagarbos ir susižavėję ėmė klausinėti.

Kas tu, gražuole? Kas tavo vyras, kieno dukra tu esi, ko tau reikia iš mūsų? Kam savo neįkainojamu grožiu kankini tuos, kuriems likimas ir taip negailestingas?

Kad ir kas tu būtum, o gražioji mergele, mes džiaugiamės matydami tave tarp mūsų ir iš susijaudinimo virpančia širdimi žvelgiame į tave, žaidžiančią su kamuoliu.

O gražuole, kaskart kai savo delnu tu atmuši nuo žemės atšokusį kamuolį grakščiai juda dailios ir lotosai tavo pėdos. Liaunas liemuo apsunko nuo tavo stamčios krūtinės svorio, apsiblausė tavo akių žvilgsnis. Sustoki, susipink išsidraikiusius savo plaukus.

Asurams visai aptempo protas. Jiems rodės, kad vakaro sutemos - tai nepaprasto grožio gundanti moteris ir jie puolė ją iš visų pusių.

Daugiareikšmiškai nusikvatojęs garbusis Brahma iš savo grožio, su kuriuo galėtų pasivaržyti nebent jis pats, sukūrė gandharvų ir apsarų pulkus.
Gandharvai - aukštutinių planetų muzikantai, o apsaros - rojaus šokėjos.

Sukūręs gandharvus ir apsaras Brahma nusimetė savo širdžiai mielą mėnulio šviesa spindintį kūną, kurį džiūgaudami užvaldė Višvavasu ir kiti gandharvai.

Jį nusimetęs šlovingasis Brahma iš savo tingulio sukūrė šmėklas ir piktasias dvasias. Tačiau išvydęs juos nuogus, išsidraikiusiais plaukais, Brahma užmerkė akis.

Šmėklos ir kitos piktosios dvasios pasiglemžė kūną, kuris atsirado nusižiovavus visų gyvųjų būtybių kūrėjui Brahmai. Dar sakoma, kad js atsiranda, kai miegančiam žmogui teka seilės. Šmėklos ir piktosios dvasois puola nešvarius žmones, o dvasių apsėstajį aplinkiniai vadina pamišėliu.

Suvokęs, kad jis kupinas jėgų ir turi daug troškimų, garbusis Brahma, visų gyvų būtybių kūrėjas, iš savo nematomo kūno sukūrė pulkus sadhyų ir pitų, kurie atėjo į šį pasaulį iš jo bambos.

Pitos patys pasiglemžė nematomą kūną, iš kurio patys atėjo į šį pasaulį. Būtent per šį neregimąjį kūną šraddhos apeigos  metu patyrę žyniai atnašauja aukas sadhyoms ir pitoms (kurios įkūnija mirusių jų protėvių vėles).

Viešpats Brahma iš savo gebėjimo pasiversti nematomu sukūrė siddhas ir vidyadharas, atidavęs jiems įstabų Antardhanos kūną.

Kartą gyvųjų būtybių kūrėjas Brahma išvydo savo atspindį vandenyje ir sužavėtas savo grožio iš šio atspindžio sukūrė kimpurušas ir kinnarus.


Šis miglotas Brahmos atspindys pateko į kimpurušų ir kinnarų rankas. Štai kodėl kas rytą auštant sykiu su žmonomis jie šlovina Brahmą skelbdami pasauliui apie jo darbus.

Kartą Brahmą gulėjo išsitiesęs visu ūgiu. Jam nedavė ramybės mintis apie pasaulio kūrimą, kuris, jam atrodė, vyksta per lėtai. Sunkia širdimi, prislėgtas, jis nusimetė dar vieną savo kūną.

O Vidura, plaukai iškritę iš kūno, kurį nusimetė Brahma, virto gyvatėmis. O iš šio šliaužiančio, susivijusiomis rankomis ir kojomis kūno pasaulį išvydo grėsmingos, nuodingos gyvatės ir nagos su išskėstais gobtuvais.

Kartą pirmoji visatos gyvoji būtybė, savagimis Brahma, pasijuto pasiekęs gyvenimo tikslą.  Tą akimirką iš jo proto radosi visatos gerovės reikalais besirūpinantis Manu.

Savitvarda garsėjantis kūrėjas dovanojo jiems savo žmogiškąjį kūną. Išvydę gimusius Manu, pusdieviai, gandharvai ir kitos anksčiau sukurtos būtybės ėmė ploti visatos Viešpačiui Brahmai.

Štai taip atsirado mūsų pirmtakai - Manu :)


2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Reiki Terapijos kainos



Nuo birželio mėn. Reiki Terapijos kainos:

* Diagnostika (geros ir blogos karmos santykis, kokią karmą atsinešėt iš praeitų gyvenimų, ar nešate ant savo pečių svetimą karmą, kas trukdo sėkmingai, harmoningai ir sveikai gyventi, iš kur kyla konfliktai, nesutarimai su kitais žmonėmis, negatyvių programų šalinimas ir t.t. ) - 50 Lt

* Pakartotinės konsultacijos - mokestis auka (pacientas pats renkasi ar nori palikti pinigų ir kokią sumą nori paaukoti).

* Reiki seansai (harmonizuoja, balansuoja, reguliuoja žmogaus energetiką, malšiną skausmą, padeda nuraminti emocijas, šalina stresą, įtampą, nerimą, atpalaiduoja, švelniai ir maloniai gydo):
1 seansas - 50 Lt
5 seansai - 4 x 50 Lt (paskutinis seansas - nemokamai)
10 seansų - 8 x 50 Lt (du paskutiniai seansai - nemokamai)

Pensininkams ir dėl neįgalumo nedirbantiems, bedarbėms vienišoms motinoms, lojaliems pacientams Reiki seansai 30 Lt.

Patalpų valymas nuo susikaupusios negatyvios energijos (jei praeityje tame bute gyveno narkomanai, alkoholikai, jei kaimynai nuolat geria, jei pastebit, kad namuose nuolat konfliktai ar šiaip jaučiatės nemaloniai) - mokestis auka (pacientas pats renkasi ar nori palikti pinigų ir kokią sumą nori paaukoti).

Meditacijos pirmadieniais, 18 val. - mokestis auka (pacientas pats renkasi ar nori palikti pinigų ir kokią sumą nori paaukoti).

Į visas konsultacijas ar Reiki seansus būtina iš anksto registruotis.

Reiki Terapijos adresas:
B. Radvilaitės 7 / Šiltadaržio skg. 2, Vilnius
Tel. (8-604) 20485

El.p. reiki.terapija@gmail.com

http://reikiterapija.weebly.com/


http://reikiterapija.blogspot.com/

2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis

Gegužės 6 d. Sidhartos Gautamos prabudimo diena



Mėnulio pilnaties dieną vaišakhos mėnesį (balandį-gegužę), daugiau nei prieš 2,5 tūkstančio metų Kapilavastoje(dabartiniame Nepale) gimė princas, vėliau tapęs vienu didžiausių visų laikų dvasinių mokytojų. Tai buvo Sidharta Gautama, karaliaus Sudhodhanos ir karalienės Mahajamos sūnus, kuris vėliau tapo žinomas kaip Buda(„Prabudęs, Nušvitęs" –tas, kuriame prabudo Aukštasis protas, Budhi, ir kuris, atmetęs kančias, suvokė tikrąją būties prigimtį). Išminčiai brahminai, dalyvavę jo krikštynų apeigose, pranašavo, kad princas vieną dieną atsižadės šeimos, taps asketu, prabus ir išlaisvins visą pasaulį. Jie taip pat pranašavo, kad princas atsižadės pasaulio, pamatęs keturis ženklus - senį, ligonį, numirėlį ir žmogų, atsižadėjusį pasaulio. Karalius tuojau pat paskelbė, kad nuo tos dienos nė vienam žmogui, kuris turėtų nors vieną iš keturių požymių, nebus leidžiama prisiartinti prie jo sūnaus. Visose keturiose miesto pusėse buvo išstatyti sargybiniai, kurie vykdė jo valią. Princas Sidharta jaunystę praleido labai prabangiai. Karalius pastatė jam trejis rūmus trims metų laikams – vasarai, pavasariui ir liūčių laikotarpiui. Šešiolikos metų jis vedė princesę Jašogharą. Tačiau lankydamasis mieste, Jis pirmą kartą pamatė iškaršusį senį, ligonį, bei lavoną ir suprato, kad kiekvienas, atėjęs į šį pasaulį, patirs senatvę, ligas ir mirtį, t.y., kad žmogaus gyvenimas yra kančia. Kitą kartą lankydamasis mieste jis pamatė asketą, spinduliuojantį beribe ramybe ir laime, kuris, siekdamas išsilaisvinti, buvo atsižadėjęs šeimos gyvenimo. Princas ryžosi Didžiajam atsižadėjimui – palikti prabangų gyvenimą, žmoną, naujagimį sūnų ir, apsivilkęs atsiskyrėlio drabužiu, iškeliavo ieškoti Tiesos. Jis nuvyko į Magadhos karalystę mokytis pas dvasinius mokytojus. Nepasitenkinęs tuo, ką išmoko, vėliau iškeliavo į Uruvelą. Ten, gyvendamas kaip jogas asketas ir baisiai save marindamas, Buda praleido šešerius metus, tačiau tikslo nepasiekė. Tada jis ėmėsi švelnesnių būdų ir nusprendė ieškoti savo paties kelio į Prabudimą. Jis atsisėdo po banjano medžiu toje vietoje, kuri dabar vadinama Bodhigaja, ir, pasinėręs į stipriausią ir giliausią meditąciją, vaišakhos mėnesio pilnaties dieną dvasiškai prabudo.

Štai kaip apie tą laikotarpį pasakoja pats Gautama Buda per pasiuntinį Tatjaną Mikušiną: "Aš miške buvau daugelį dienų, nežinau net dienų skaičiaus. Ėjo tropiniai lietūs, buvo karšta. Dieną keisdavo naktis, po to vėl ateidavo diena. Viskas man prarado bet kokią reikšmę. Aš supratau, kad nieko daugiau nėra šiame pasaulyje, kas mane domintų, pritrauktų mano dėmesį. Aš sėdėjau po banjano medžiu meditacijos pozoje. Mano sąmonė paliko mane. Ir aš įėjau į kitą realybę. Į subtilesnę realybę, kuri tapo man labiau reali negu miškas, kuriame aš palikau savo fizinį kūną. Aš ir toliau sėdėjau po medžiu ir tuo pačiu metu aš buvau kitoje realybėje be laiko. Aš jaučiau palaimą, džiaugsmą ir laisvę. Šiame pasaulyje nėra tiek stiprių jausmų, kaip tie, kuriuos aš jaučiau ten, kai buvau toje realybėje. Aš nenorėjau sugrįžti į kūną. Per daug apribojimų ir per daug tamsu tam pasaulyje, kuriame aš palikau savo kūną, palyginus su tuo pasauliu, kuriame aš buvau šioje mano meditacijoje. Aš jaučiau vienybę su tuo Aukščiausiu, kurį aš priėmiau kaip Atmaną. Tai buvo palaimos ekstazė, neperteikiama nei viena žemės kalba. Kas paskatino mane sugrįžti į kūną, kurį aš palikau miške, po banjano medžiu sėdintį meditacijos pozoje? Aš turėjau papasakoti kitiems apie gautą patirtį, aš suradau vietą savo viduje, kur nebuvo nei skausmo, kur buvo tik palaima ir ramybė, begalinė Meilė. Aš galėjau tęsti savo buvimą toje vietoje ir vėliau. Aš ieškojau tos vietos ilgus metus ir aš suradau šią vietą. Pačiu didžiausiu mano pasiekimu tame įsikūnijime aš laikau tai, kad aš sugebėjau save priversti sugrįžti į kūną. Mane vedė užuojauta toms gyvoms būtybėms, kurios pasiliko Žemėje ir kurios nieko nežinojo savo išorinėje sąmonėje apie tą vietą, kur aš ką tik buvau. Aš sugrįžau į kūną. Nepriklausomai nuo to, kad švietė saulė ir buvo kaitra, aš pajaučiau šaltį ir tamsą aplink save". 
Šaltinis:  http://viduje.puikiai.lt/sirius2011/?va=7 

Gegužės 6 d. yra Sidartos Gautamos dvasinio prabudimo diena, palanki meditacijai. Šios dienos vakarą, 22 val.  Edmundas Petruoka kviečia visus prisijungti bendrai meditacijai, kurios rezultatus skirsime Motinai Lietuvai, kad išsisklaidytu tamsumų debesys ir nušvistu sąmoningumo ir atjautos Saulė virš tėvynės žemelės.

Edmundas siūlo šį sekmadienį 22 val. imti medituoti kaip kiekvienam įprasta, o po meditacijos sukalbėti šią maldą:

Viešpatie, Pasaulių Kūrėjau,
Atleisk man, kad Taiką ir Meilę laikiau silpnybe,
Kad gėrį ir švelnumą laikiau kvailumu.
Atleisk man ir visiems,
Kurie nesupranta.

Viešpatie, meldžiu
atleisk karš kurstytojams ir padėk jiems rasti Taiką.
Viešpatie, meldžiu
atleisk tarnaujantiems ydoms ir padėk jiems rasti dorybes.
Viešpatie, meldžiu
atleisk nesąžiningiems ir padėk jiems rasti sąžinę.
Viešpatie, meldžiu
atleisk piktavaliams ir padėk jiems rasti meilę.

Meldžiu:
Padėk neteisingai apkaltintiems ir nuskriaustiems rasti tiesą,
Padėk alkaniems gauti duonos,
Padėk benamiams rasti būstą,
Padėk bedvasiams rasti dvasią.

Viešpatie, apsaugok nekaltuosius, pastiprink ir išteisink.
Viešpatie, apsaugok vaikus ir jų motinas nuo pagundų turtais ir prisirišimais.
Viešpatie, pagydyk sunkių ligų nenusipelniusius ligonius.
Viešpatie, pagydyk valstybių vadovų širdis ir įkvėpk jiems meilę žmonėms.

Viešpatie apgink ir sustiprink tuos, kurie myli Tiesą ir Tave.
Viešpatie, apgink ir sustiprink tuos, kurie siekia Šviesos ir Tikėjimo.
Viešpatie, apgink ir sustiprink visus, kurie tiki Meile ir taika.

Dabar ir visados. Dabar ir visados. Dabar ir visados.

Žinau ir tikiu, kad Gėris stipresnis už Blogį.
Žinau ir tikiu, kad meilė stipresnė už ambicijas ir puikybę.
Žinau ir tikiu, kad dvasia stipresnė ir brangesnė už visus žemiškus turtus.
Žinau ir tikiu, kad taika galingesnė už karą.
Žinau ir tikiu, kad aš ir visi, kurie taip galvoja visoje Žemėje,
išlaikysime visus išbandymus ir nepriteklius.

Tavo Meilė ir Tavo Taika lai suteikia mums visiems stiprybės.
Meldžiu to sau, visiems savo artimiesiems
ir visiems, kurie norėtu taip galvoti.

Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.
Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.
Lai meilė ir taika apjungia pasaulį.

Dabar ir visados. Dabar ir visados. Dabar ir visados.