Dies Irae by Jeroen van Valkenburg
"Ypač norėčiau pabrėžti, kad atsižvelgiant į dvasinio pasaulio prigimtį, geriau ten visai nesiskverbti, negu skverbtis be vedlio, kaip kad, savo nelaimei, dauguma daro. Jie prisiperka knygų, kuriose išdėstytos susikaupimo, meditacijos ar kvėpavimo technikos, skubotai pradeda daryti pratimus, o šie galiausiai sutrigdo juos fiziškai ir psichiškai. Jau verčiau šie žmonės nebūtų tokie atkaklūs!
Mane visada stebina faktas, kad žmonės, kuriems neateina į galvą kopti į kalną be vedlio, štai taip vieni pradeda tyrinėti psichinį pasaulį, kur pavojai daug didesni, nei paklysti, nukristi į prarają ar pakliūti po sniego lavina. Jie atseit išsivers patys! Štai kodėl tarp vadinamųjų spiritualistų tiek daug pakrikusių nervų žmonių. Jie šoko štai taip, be vedlio, ir pražuvo..."
Omraam Mikhaël Aïvanhov "Kas yra dvasinis mokytojas?"
Atrodytų, kad pavojų kelia tik tai, kas realu, kas gali tau sugurinti nosį, pasisąvinti turtus ar kaip nors kitaip pakenkti brangiam fiziniam kūnui. Argi nesame girdėję apie kitus pavojus? Pvz., kaip pavojinga kviesti dvasias su ant siūlo pakabinta adatėle (kažin, kiek žmonių, skaitanių šias eilutes, nėra to darę vaikystėje? :) Bet, kaip jau ne kartą sakiau - žinoti ir suvokti, įsisąmoninti, yra skirtingi dalykai...
Pasaulis, kuriame gyvename, yra itin subtilus. Ne veltui sakoma - Lietuvoje drugelis treptelėjo koja, o Tailande kilo žemės drebėjimas... Visi mes esame susieti nematomomis stipriomis gijomis. Manot tik pikti raganiai ar juodos sielos gali uždėti prakeikimą? Visai ne! Pasirodo užtenka tik... pikto palinkėjimo. "Kad tave velniai nujotų!" - ar tikrai nieko nereiškia šis palinkėjimas ir ar tikrai nieko nenutinka jį ištarus (ir pasiuntus) žmogui? O kaip gi kiti palinkėjimai, kurių tikrai ne kartą ir ne vienam žmogui bent jau mintyse esam siuntę? "Kad tave Dievas nubaustų!", "Kad kas nors su tavim pasielgtų taip, kaip tu su manim pasielgei!". Pastaruoju atveju tarsi ieškome teisingumo, bet... Iš nukentėjusiojo tampame agresoriais su visomis iš to išplaukiačiomis pasėkmėmis. Dievas sukūrė puikią sistemą: ką pasiųsi, tą gausi atgal. Tad nereikėtų imtis baudėjo vaidmens, kad atstatytume teisingumą. Jis ir taip bus atstatytas be mūsų įsikišimo... Tai yra taip pat tikra ir neginčijama kaip ir tai, jog mestas akmuo nukrenta ant žemės, jei vaikštai po lietų - sušlampi, po dienos ateina naktis, po žiemos - pavasaris.
Arklio saugokis iš užpakalio, karvės iš priekio, o blogo žmogaus - iš visų pusių. Protėviai dar ir kaip žinojo, ką sako. Su nemaloniu žmogumi neverta bendrauti jokiomis aplinkybėmis, ypač iš mandagumo, kad "nepatogu" nebendraut. Nežinau, kaip su tuo nepatogumu, bet paskui žymiai nepatogiau gyventi su to žmogaus uždėtu pagadinimu. Pagadinimas - tai užsiteršimas negatyvia negatyvaus žmogaus energija. Jei šalia nuolat sukiojasi viskuo nepatenkintas žmogus, nesistebėkite, kad jus persekioja įvairūs nesklandumai, trukdžiai...
Jei vien buvimas šalia pikto žmogaus gadina kitų gyvenimą, tai žiūrėti į akis tokiam žmogui taip pat labai nepatartina. Akys - sielos veidrodis, langas į mūsų širdį. Ne veltui žvaigždės taip mėgsta slėpti akis po tamsiais akiniais. Pikti žmonės skleidžia daug blogos energijos ir per akis. Bet nužiūrėti gali ne tik užkietėję nusikaltėliai. Nužiūrėti gali ir bičiuliai, giminės, kolegos. Štai pažvelgs jums į akis ko nors užpavydėjęs draugas ir viskas, jau esat nužiūrėtas. Baisoka, tiesa? Todėl geriau ir patys nežiūrėkit niekam į akis, jei jaučiatės suirzę, nepatenkinti, pikti, pavydintys...
"Jau keli dešimtmečiai girdime daug šnekant apie pasąmonę. Deja, ėmęsi ją tyrinėti psichoanalitikai nežino, į kokias pavojingas žmogiškosios esybės sritis jie braunasi. Tai sritys, kuriose susigrūdusios visos priešistorinės pabaisos: dinozaurai, brontozaurai, diplokokai!... Taip, visos šios pabaisos gyvos. Žemės paviršiuje jos seniai išnuko, bet žmoguje insstinktų, jausmų, troškimų pavidalu tebegyvuoja. Tai, kad išnyko jų fizinis kūnas, nereiškia, kad išnyko ir astralinis. Visi gyvūnai, ne tik prišistoriniai, per savo astralinį kūną tebėra žmogaus pasąmonėje. Todėl psichoanalitikai kai kurių sutrikimų priežasčių ieško žmogaus pasąmonėje ir, naršydami po giliausius klodus, pažadina žvėris, kurie puola drąskyti žmogų"
Omraam Mikhaël Aïvanhov "Psichinis gyvenimas: elementai ir struktūros"
"Žinoma, jei norite, galite su pabaisomis ir piktosiomis dvasiomis pasigalynėti, bet žinokite viena: jei kovosite tik savo jėgomis, būsite sutraiškytas, prarytas, sunaikintas. Pirmiausia būtina susilieti su šviesos pasaulio aukščiausiomis dvasiomis; paprašykite, kad jos duotų jums ginklų, kad jus saugotų, ir tik tada stokite į kovą: pamačiusios, kad esate ginkluotas, piktosios dvasios išsilakstys"
Omraam Mikhaël Aïvanhov "Psichinis gyvenimas: elementai ir struktūros"
Būkim atsargūs, saugokimės, saugokime savo artimuosius. Vien tai, kad negalim pačiupinėti, nesumenkina didelių pavojų realumo. Žinoma, jei esame visiškai sveiki, jei energetika veikia nepriekaištingai, jei mintys tyros, o emocijos pažabotos, jei tikėjimas tvirtas ir einame atsukę veidą į šviesą už parankės angelui, esame visiškai saugūs, nei prakeiksmai, nei nužiūrėjimai, nei pagadinimai neprilips. Bet net didiesiems dvasiniams mokytojams tobulos pusiausvyros reikia siekti kiekvieną akimirką... Tik nusilpsta dėmesys ir tampame pažeidžiami. Žymiai lengviau tiesiog vengti piktų, nemalonių žmonių, ypač tų, kurie pražudė savo gyvenimą - narkomanų, alkoholikų, degradavusių žmonių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą