2012 m. vasario 28 d., antradienis

Norit būti laimingi ir sveiki? Eikit miegot ir kelkitės laiku!

Salvador Dali

Skaitau O.G. Torsunovo pamokymus apie dienos režimo svarbą, ir negaliu atsistebėti! Įsivaizduokit, kad visos mūsų problemos, su kuriomis susiduriame, yra iš esmės dėl to, kad nesilaikom (arba nesilaikėm praeituose gyvenimuose) laiko diktuojamos tvarkos, nesivadovaujam Saulės ir Mėnulio judėjimo dangaus skliautu cikliškumu.

Žinoma, geriausia bus, jei patys pasiskaitysite O.G. Torsunovo aprašytą dienos režimą, bet jei norit trumpos reziumė, kas man pasirodė įdomiausia, tuomet su džiaugsmu ir malonumu pasidalinsiu savais atradimais :)

Taigi, svarbiausia žmogui eiti miegoti laiku ir keltis laiku.


Miegas


Pradėsiu nuo to, kad svarbu ne tik kada užmiegi, bet ir kaip pasiruoši miegui.

Nuo 18 val. reiktų vengti visų protą aktyvinančių ir kūną žvalinančių veiklų - "Protų mūšių", šokių pamokų, treniruočių, pamokų ruošimo, trilerių ar "siaubiakų" žiūrėjimo. Tinka viskas, kas ramina, atpalaiduoja - bendravimas su artimaisiais ar draugais, malonūs skaitiniai, ramūs fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname lauke. Svarbu išvalyti protą nuo visų nerimastingų, stresą keliančių minčių, atsikratyti viso per dieną sukaupto negatyvo. Galvokite apie tai, kas malonu - artėjančias atostogas (nes jos gi su kiekviena diena artėja ;) ), apie tai, kas šiandien nutiko malonaus (nes bent 1 dalykas tikrai privertė jus šyptelėti), apie mielus, brangius žmones, apie smagius užsiėmimus. 

"Negatyvi sąmonė griauna mūsų organizmą 24 val. per parą, taigi net miegant. Tai klastingas priešas, pastojantis mums kelią į laimę, ir tuo pačiu metu verčiantis galvoti, kad viskas yra gerai, kad nėra jokių problemų."
O.G. Torsunov "Dienos režimas"

Taigi, nusiteikiate pozityviai, atsipalaiduojate ir po truputį imate ruoštis miegui. Nepaminėsiu turbūt nieko naujo:
1. Kambarys, kuriame miegate, turi būti gerai išvėdintas ir miego metu, net ir žiemą, turi būti nors kiek praverta orlaidė. (Jau nekalbu apie tai, kad miegamąjame negalima rukyti! :) )
2. Kambaryje neturi būti jokių veikiančių elektrinių prietaisų, netgi užmigti degant šviesai nėra patartina. 
3. Tvarka vedų kultūroje - labai svarbu! Sunku gerai išsimiegoti, jei visur primėtyta rūbų, tik gyvačių išnarų, o dulkių sluoksniai guli it kilimai :)
4. Kalbant apie dulkių kilimus - miegamąjame geriau atsisakyti kilimų ar kiliminės dangos. Ir būtent dėl to, kad jie renka dulkes.
5. Į miegamąjį netgi rekomenduojama neįsileisti svečių! :)

Gerai, sakykim, jau pasiruošėm miegui. Kada reikia eit į lovą? Ogi... 21 val. Anot Vedų, suaugusiam žmogui pakanka 6 valandų miego - 3 valandos iki vidurnakčio ir 3 valandos po vidurnakčio. O jei jūs esate "pelėda" tai reiškia, kad praeitame gyvenime nesilaikėte dienos režimo, tad šiame gyvenime, nors ir stengiatės gyventi teisingai, patiriate labai daug trugdžių.... Tačiau nepaisant ar jūs "pelėda", ar "vyturys", visiems galioja tos pačios taisyklės...

Kas būna, jei nesilaikote taisyklių ir einatie miegoti vėliau?

Inetlektas ir protas geriausiai pailsi tarp 21 ir 23 val. Jei užmiegate 22 val., nukentės jų funkcijos. Jei užmigsite dar vėliau, sąmonė ims degraduoti. Pirmieji degradacijos požymiai - dėmesio koncentracijos sumažemijas arba didelė psichinė įtampa, žalingų įpročių sustiprėjimas, valios susilpnėjimas, sekso, valgio, miego ir konfliktinių situacijų poreikio padidėjimas. Kitaip tariant - jei einate miegoti po 21 val., patys ieškote, iššaukiate konfliktines situacijas.

Jei žmogus atkakliai nemiega tarp 22 ir 24 val., ilgainiui jam išsivysto depresija... Ilgiau nesilaikant režimo, žmogus nustoja suprasti, ką galima daryti, o ko - ne, kaip pasielgti įvairiose gyvenimiškose situacijose, vis sunkiau atsikratyti žalingų įpročių. Ima silpnėti atmintis, žmogų nuolat kamuoja susirūpinimas, nerimas. Jis nuolat pyksta, keikiasi arba verkia.

Jei nemiegate tarp 23 ir 1 valandos nakties, po kurio laiko pasireikš raumenų ir nervinės sistemos sutrikimai. Užtenka vos kelių tokių naktų, ir iškart pajausite silnumą, pesimizmą, vangumą, apetito sumažėjimą, sunkumą visame kūne, psichinį ir fizinį nuovargį.

Nemiegant tarp 24 ir 2 val. ilgainiui sutriks viso organizmo gyvybinių funkcijų balansas.

Jei nemiegate tarp 1 ir 3 val. nakties, tampate irzlus, agresyvus, o paskui dar įsitaisote ir maniakinę-depresinę psichozę, atbunka visos juslės.

"Už miego režimo nesilaikymą laikas baudžia taip griežtai, kad žmogus suserga nervinėmis ir psichinėmis ligomis"
O.G. Torsunov "Dienos režimas"

Kėlimasis

Kaip mūsų senoliai sakė - ankstyva varna dantis rakinėja, vėlyva - akis krapštinėja. Pasirodo, jei laiku neatsibundate, praktiškai neturite šansų laimės paukštę pagauti už uodegos...

Taigi, grįžkim prie to, kad idealiu atveju žmogus turi miegoti 3 valandas iki ir 3 valandas po vidurnakčio. Tai reikštų, jog keltis turime... 3 valandą ryto! Mane tai šokiravo, o jus?

Bet viskas nėra taip baisu... :) Pasirodo mums, pasauliečiams, neketinantiems atsiskirti, nėra būtina keltis 3 val. ryto. Galima keltis... tarp 3 ir 4 val. ryto :) Tačiau būtent šis laikas Kūrėjo yra skirtas dvasinei praktikai užsiimti. Tie, kurie sąžiningai laikosi tvarkaraščio ir nuo 3 iki 4 val. skiria savo laiką dvasiniam tobulėjimui, Gyvenimas yra paruošęs jiems brangią dovaną - jiems atsiskleis didžiausios sielos paslaptys. Štai taip, užtenka tiesiog eiti miegoti laiku, atsikelti 3 valandą ryto ir viskas, jūs galite tapti didžiu dvasinio pasaulio žinovu.

Jei kelsitės tarp 4 ir 5 ryto, garantuotai tapsite optimistu. Šiuo metu visa gamta bunda ir paukščiai ima giedoti, tad tiesiog neįmanoma atsispirti visuotinam laimės jausmui. Žmonės, kurie keliasi šiuo laiku, gali būti mokslininkais, poetais, kompozitoriais, muzikantais.

Tie, kas keliasi tarp 5 ir 6 val. ryto.,  bus fiziškai ir psichiškai žvalūs ir sveiki. Tai taip pat tinkamas metas dvasinei praktikai, nes Saulė dar neaktyvi, o Mėnulis jau neaktyvus, tad ir mūsų protas labai imliai priima bet kokią informaciją.

Tie, kurie keliasi tarp 6 ir 7 val., nei daug ką išlošia, nei pralaimi.

Jei žmogus keliasi tarp 7 ir 8 val., visą dieną blaškysis, jaus energijos ir dėmesingumo trūkumą. Prasidės migrenos, imuniteto sumažėjimas, pasyvumas, mažas skrandžio rūgštingumas, kepenų nepakankamumas. Jei toks žmogus turi dirbti ar mokytis, t.y., versti save kovoti su energijos nepritekliu, tuomet jis taps nervingu, didės apetitas, hipertojija, padidės rūhštingumas, prasidės visokie uždegiminiai procesai. Ir viskas tik dėl to, kad atsikėlė tarp 7 ir 8 val.

Kaip galite suprasti, atsikėlus 8-9 val. gyvenimas tampa dar niūresniu - jie jau nebe įstengia kovoti su savo žalingais įpročiais, serga chroniškomis, sunkiai pagydomomis ligomis, gyvenime persekioja nusivylimai, sunkumai ir nesėkmės.

9-10 val. besikeliančių laukia depresija, apatija, nenoras gyventi, nusivylimas likimu, baimė, įtarumas, nekontroliuojamas pyktis, nelaimingi atsitikimai, greitai progresuojančios sunkios ligos, invalidumas arba ankstyva senatvė...

***

Nežinau kaip jums, bet man tai šiurpoka ir kartu labai paprasta. Esu iš tų, kuriems keltis anksti gana lengva. Na, bent jau palyginus su kitais... kiekvieną rytą vos ne vos prisiverčiu atsikelti ne vėliau 6 val. ryto, nors planas atsikelti bent jau 5 val. :D. Tomis laimingomis dienomis, kai visgi pavyksta atsikelti lygiai 5 val. atrandu, kad gyvenimas puikus! Kai iki darbo turi net 4 valandas laiko vien tik sau, tuomet visa diena praeina lengvai, be streso ir įtampos. Tačiau... man dar gerokai reikia padirbėti su savim :) Kai pagaliau galėsiu keltis iki 4 val. ryto, būtinai papasakosiu, koks tai jausmas :)





2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Kaip apsisaugoti nuo nužiūrėjimų, prakeikimų ir pagadinimų?


Guardian Angel by Sandra Kuck


Kaip apsisaugoti nuo nužiūrėjimų, prakeikimų ir pagadinimų? Šis klausimas ir man labai aktualus... Atrodo gyveni sau ramiai, stengiesi mąstyti pozityviai, praktikuoji Reiki, o vis tiek labai lengvai prisikabina visokie pagadinimai...

Nežinau, kiek būčiau užtrukusi, kol pati susiprotėčiau, tad esu labai dėkinga Virginijui Mockui, nurodžiusiam kryptį, kuria lnkme eiti - gerai veikianti žmogaus energijos sistema primena besisukantį vilkelį ar kamuolį.

 Truputi nukrypsiu nuo temos, bet ieškodama besisukančio kamuolio pavyzdžio radau štai ką:



Žodžiu, esmė ta, kad prie besisukančio objekto nieks prilipti negali, tik atšokti nuo jo. Taigi, išvada seka labai paprasta - bjaurastis limpa tada, kai energetika sukasi lėtai arba išvis sustojusi, tad reikia ieškoti priemonių, kurios aktyvina, normalizuoja, harmonizuoja, reguliuoja energijos judėjimą.

Žinoma, mano ieškojimų ir atradimų sąrašas dar neišsamus, nes per amžius žmonija sugalvojo šimtus būdų, šimtus kelių į sveiką ir laimingą gyvenimą. Tereikia tik išsirinkti tai, kas tinka mums labiausiai.

Pradėsiu nuo to, ką asmeniškai išbandžiau ir kas man pasirodė efektyviausia:


5 Tibeto pratimai


Jei skaitėte mano ankstesnį įrašą apie labai realius pavojus, jau žinote, kad yra pavojinga net trumpai pabendrauti su negatyviais, degraduojančiais žmonėmis, žiūrėti jiems į akis... Pastebėjau, kad pagadinimas ("porcha") man pasireiškia kaulų laužymu, skaudama galva. Jei pabendravę su piktais, pavydžiais, įvairiais būdais besisvaiginančiais žmonėmis netrukus imate blogai jaustis, siūlau išmėginti garsiuosius 5 Tibeto pratimus, man jie labai padeda. 

Apie šiuos pratimus taip pat parašyta ir knyga, ją galima rasti Lietuvos knygynuose. Štai knygos anotacija:

Legenda pasakoja, kad nepasiekiami Himalajų kalnai slepia paslaptį, kuri būtų išvadavusi konkistadorą Poncė de Leoną nuo bevaisių amžinosios jaunystės šaltinio paieškų Amerikoje. Iš kartos į kartą Tibeto vienuoliai perduoda pratimų kompleksą, kuris iki gilios senatvės padeda išsaugoti jauną ir sveiką kūną.

Dar žinomi kaip Penki Tibetiečiai, šie kadaise slapti pratimai dabar prieinami ir vakariečiams knygoje „Jaunytės šaltinis: 5 Tibeto pratimai", kurios pirmasis leidimas pasirodė dar 1939 m. Peteris Kelderis pradeda nuo pasakojimo, kaip sužinojo apie tai iš pulkininko Bredfordo, paslaptingo britų armijos atsargos karininko, parsivežusio paslaptį iš kelionių po Himalajus. „Jaunystės šaltinis: 5 Tibeto pratimai" – praktiniai nurodymai, kaip atlikti visus penkis pratimus, primenančius jogos pozas. Jiems kasdien užtenka keliolikos minučių, o praktikuojantys džiaugiasi išaugusia energija, tirpstančiu svoriu, geresne atmintimi, atsigavusiais plaukais, dingusiais skausmais ir tiesiog grįžusia jaunyste.

Kaip veikia 5 Tibeto pratimai

Šių penkių pratimų veikimo mechanizmas gana paprastas. Žmogaus kūne yra septynios pagrindinės čakros (energijos centrai). Žmogui senstant energijos centrai silpsta, o gyvybiškai svarbi energija blokuojama arba sulaikoma - taip atsiranda ligos, vyksta senėjimas. Greičiausias būdas susigrąžinti jaunystę, sveikatą ir gyvybingumą - pradėti šiems energijos centrams vėl normaliai veikti. Tai gali padaryti penki paprasti pratimai, apjungiantys dvidešimt vieną jogos pratimą. Kiekvienas iš jų atliekamas nuo 3 iki 21 karto ir būtinai kasdien.

Reguliariai praktikuojant 5 Tibeto pratimus:

Sumažėja stresas ir raumenų įtampa

Subalansuojama kūno energijos sistema

Auga fizinis pajėgumas ir lankstumas

Didėja raumenų tonusas

Gerėja virškinimas

Valomas organizmas

Dingsta dvigubas pagurklis

Sustiprėja pilvo presas, sumažėja liemens apimtis

Taisosi laikysena

Gerėja atmintis

Nebekankina dažna nuotaikų kaita

Pagerėja bendra savijauta

Iš savo patirties galiu pasakyti pridurti, kad svarbiausia nepersistengti iš pradžių. Tikrai užtenka pirmas kelias savaites daryti vos po kelis kartus kiekvieną pratimą, efektas jaučiasi labai stipriai ir iš karto. Sunkiausia ryte prisiversti juos pradėti daryti :)

Manau, kad net nebūtina daryti 5 Tibeto pratimus. Užtenka reguliariai sportuoti. Nepersistengti, bet ir neaptingti. Ne veltui sakoma - sveikame kūne sveika siela. 

Pozityvus mąstymas



Frazę "sveikame kūne sveika siela" galima ir perfrazuoti - "sveika siela sveikame kūne".

Turbūt neįmanoma pervertinti pozityvaus mąstymo svarbos. Pozityvus mąstymas, pozityvus požiūris daro tikrus stebuklus. Ir nereikia net keisti savo charakterio iš esmės, laužyti save skausmingai ir per kančias. Užtenka labai paprastų dalykų. Vienas iš jų yra havajietiškas mokymas ho'oponopono. Keistas pavadinimas, pripažįstu. Tačiau esu dėkinga Gyvenimui, kad atsiuntė man Joe Vitale knygą "Jokių ribų".  Jie norėsit, paskaitysit, bet pradžiai užteks pakartoti:

Ačiū
Aš Tave myliu
Atsiprašau
Atleisk man

Kam adresuoti šiuos žodžius? Sau. Dievui. Jus sunervinusiam žmogui ar situacijai. Ligai. Draugui. Giminaičiui. Kolegai. Šuniukui.

Tačiau didžiausias atradimas prasideda tada, kai suvokiate, jog esate atsakingas už viską, kas nutinka šiame Pasaulyje, gero ir blogo. Kaip Joe knygoje rašė - ar krentant medžiui miške pasigirsta garsas, jei jo nėra kam išgirsti? Taip ir visa tai, kas nutinka aplink mus, ką sužinome iš spaudos ar TV, visa, kas vienaip ar kitaip mus sujaudina, yra mūsų atsakomybė. Todėl turime suvokti, kad tai mūsų praeitų gyvenimų rezultatus matome šiandien ir už juos atsakome. Galų gale, visi mes esame Viena, tad esame atsakingi ir už kitų žmonių darbus, ne tik už savo.... Bet apie tai gal pagalbėkim kitą kartą, gerai? O kol kas pamėginkim kasdien rasti progų bent jau mintyse ištarti šiuos 4 paprastus žodžius....

O jei per sunku pajausti atsakomybę už Afrikoje badaujančius vaikus, galima netgi dar paprasčiau transformuoti savo sąmonę. Tiesiog palinkėti visiems laimės. Paprasta, bet efektas - milžiniškas! 


Dienos režimas


Vedos sako, jog tas, kuris nesilaiko Saulės diktuojamo ritmo, negali būti laimingas. Tokį žmogų anksčiau ar vėliau ims persekioti nelaimės, ligos ir praradimai. Viskam yra savas laikas ir trukmė. Saulė, keliaudama dangaus skliautu, labai stipriai įtakoja žmogaus organizmą. Kadangi neįmanoma pakeisti Saulės judėjimo, geriau su tuo susitaikyti, pažinti ir griežtai laikytis taisyklių. 

Galima pradėti nuo pačio paprasčiausio dalyko - laiku gultis ir laiku keltis. Vedos sako, kad suaugusiam žmogui pakanka 6 valandų miego ir geriausia eiti miegoti 3 valandoms iki vidurnakčio ir keltis praėjus 3 valandoms po jo. Žodžiu, miegoti turime maždaug nuo 21 iki 3 val. ryto. Arba bent jau pasistengti atsikelti iki 6 val. ryto. 

Žinoma, ne kiekvienas galės drastiškai pakeisti savo dienotvarkę. Torsunovas pataria kasdien 5-10 min. gultis anksčiau ir 5-10 min. keltis anksčiau. 

Įdomu tas, kad jei jūs ne tik esate beviltiškas pelėda, bet ir gimėte vakare/naktį (kas iškart rodo jus esant užprogramuotu pelėda), tai reiškia, jog praeituose gyvenimuose nuolatos nepaklusdavote laikui, tad dabar, nors ir stengiatės gyventi teisingai, susiduriate su begale sunkumų.

Kodėl svarbu anksti eiti miegoti?

Intelektas ir protas ilsisi nuo 21 iki 23 val. Jei nuolat gulatės vėliau, vadinasi ir jūsų protas su intelektu  dorai nepailsi. O  tai galų gale virsta rimtomis problemomis - sunku koncentruoti dėmesį, sunku atsilaikyti prieš žalingus įpročius (arba tie žalingi įpročiai ima jus traukti), tampate konfliktinių situacijų priežastimi. 

Jei žmogus nemiega tarp 23 iki 1 val. nakties, nukenčia pranos cirkuliacija organizme, o tai reiškia raumenų ir nervų sistemos sutrikimus. Jei kaip taisyklė gulatės 1 val. nakties, tuomet nenuostabu, kad jus valdo pesimizmas, vangumas, sunkumas, nuovargis. 

O jei žmogus nemiega tarp 1 val. ir 3 val., nukenčia jo emocinė energija, o tai iššaukia irzlumą, agresiją.

Kaip gi galima mąstyti pozityviai, jei dorai nepailsėjote? Ir ar įmanoma prisiversti daryti 5 Tibeto pratimus, jei esate suirzęs, vangus ir pervargęs? 

Daugiau apie dienos režimą skaitykite čia. Arba dar galite pasiskaityti Dariaus Ražausko puslapyje .

Taip pat galite paklaustyti Donato Janickio paskaitą. :) Čia kalbama ne tik apie teisingą laiką, bet ir apie teisingas mintis atsikėlus. 




Neatrodo labai sunku, tiesa? Ir man neatrodo. Todėl stengiuos viso to laikytis. Negaliu sakyti, kad sekasi be problemų, bet jau imu matyti rezultatus, tad motyvacija tik didėja! 

Prisijungsit? :)



2012 m. vasario 18 d., šeštadienis

Labai realūs pavojai


Dies Irae by Jeroen van Valkenburg


"Ypač norėčiau pabrėžti, kad atsižvelgiant į dvasinio pasaulio prigimtį, geriau ten visai nesiskverbti, negu skverbtis be vedlio, kaip kad, savo nelaimei, dauguma daro. Jie prisiperka knygų, kuriose išdėstytos susikaupimo, meditacijos ar kvėpavimo technikos, skubotai pradeda daryti pratimus, o šie galiausiai sutrigdo juos fiziškai ir psichiškai. Jau verčiau šie žmonės nebūtų tokie atkaklūs!
Mane visada stebina faktas, kad žmonės, kuriems neateina į galvą kopti į kalną be vedlio, štai taip vieni pradeda tyrinėti psichinį pasaulį, kur pavojai daug didesni, nei paklysti, nukristi į prarają ar pakliūti po sniego lavina. Jie atseit išsivers patys! Štai kodėl tarp vadinamųjų spiritualistų tiek daug pakrikusių nervų žmonių. Jie šoko štai taip, be vedlio, ir pražuvo..."
Omraam Mikhaël Aïvanhov "Kas yra dvasinis mokytojas?"

Atrodytų, kad pavojų kelia tik tai, kas realu, kas gali tau sugurinti nosį, pasisąvinti turtus ar kaip nors kitaip pakenkti brangiam fiziniam kūnui. Argi nesame girdėję apie kitus pavojus? Pvz., kaip pavojinga kviesti dvasias su ant siūlo pakabinta adatėle (kažin, kiek žmonių, skaitanių šias eilutes, nėra to darę vaikystėje? :) Bet, kaip jau ne kartą sakiau - žinoti ir suvokti, įsisąmoninti, yra skirtingi dalykai... 

Pasaulis, kuriame gyvename, yra itin subtilus. Ne veltui sakoma - Lietuvoje drugelis treptelėjo koja, o Tailande kilo žemės drebėjimas... Visi mes esame susieti nematomomis stipriomis gijomis. Manot tik pikti raganiai ar juodos sielos gali uždėti prakeikimą? Visai ne! Pasirodo užtenka tik... pikto palinkėjimo. "Kad tave velniai nujotų!" - ar tikrai nieko nereiškia šis palinkėjimas ir ar tikrai nieko nenutinka jį ištarus (ir pasiuntus) žmogui? O kaip gi kiti palinkėjimai, kurių tikrai ne kartą ir ne vienam žmogui bent jau mintyse esam siuntę? "Kad tave Dievas nubaustų!", "Kad kas nors su tavim pasielgtų taip, kaip tu su manim pasielgei!". Pastaruoju atveju tarsi ieškome teisingumo, bet... Iš nukentėjusiojo tampame agresoriais su visomis iš to išplaukiačiomis pasėkmėmis. Dievas sukūrė puikią sistemą: ką pasiųsi, tą gausi atgal. Tad nereikėtų imtis baudėjo vaidmens, kad atstatytume teisingumą. Jis ir taip bus atstatytas be mūsų įsikišimo... Tai yra taip pat tikra ir neginčijama kaip ir tai, jog mestas akmuo nukrenta ant žemės, jei vaikštai po lietų - sušlampi, po dienos ateina naktis, po žiemos - pavasaris.

Arklio saugokis iš užpakalio, karvės  iš priekio, o blogo žmogaus - iš visų pusių. Protėviai dar ir kaip žinojo, ką sako. Su nemaloniu žmogumi neverta bendrauti jokiomis aplinkybėmis, ypač iš mandagumo, kad "nepatogu" nebendraut. Nežinau, kaip su tuo nepatogumu, bet paskui žymiai nepatogiau gyventi su to žmogaus uždėtu pagadinimu. Pagadinimas - tai užsiteršimas negatyvia negatyvaus žmogaus energija. Jei šalia nuolat sukiojasi viskuo nepatenkintas žmogus, nesistebėkite, kad jus persekioja įvairūs nesklandumai, trukdžiai...  

Jei vien buvimas šalia pikto žmogaus gadina kitų gyvenimą, tai žiūrėti į akis tokiam žmogui taip pat labai nepatartina. Akys - sielos veidrodis, langas į mūsų širdį. Ne veltui žvaigždės taip mėgsta slėpti akis po tamsiais akiniais. Pikti žmonės skleidžia daug blogos energijos ir per akis. Bet nužiūrėti gali ne tik užkietėję nusikaltėliai. Nužiūrėti gali ir bičiuliai, giminės, kolegos. Štai pažvelgs jums į akis ko nors užpavydėjęs draugas ir viskas, jau esat nužiūrėtas. Baisoka, tiesa?  Todėl geriau ir patys nežiūrėkit niekam į akis, jei jaučiatės suirzę, nepatenkinti, pikti, pavydintys... 

"Jau keli dešimtmečiai girdime daug šnekant apie pasąmonę. Deja, ėmęsi ją tyrinėti psichoanalitikai nežino, į kokias pavojingas žmogiškosios esybės sritis jie braunasi. Tai sritys, kuriose susigrūdusios visos priešistorinės pabaisos: dinozaurai, brontozaurai, diplokokai!... Taip, visos šios pabaisos gyvos. Žemės paviršiuje jos seniai išnuko, bet žmoguje insstinktų, jausmų, troškimų pavidalu tebegyvuoja. Tai, kad išnyko jų fizinis kūnas, nereiškia, kad išnyko ir astralinis. Visi gyvūnai, ne tik prišistoriniai, per savo astralinį kūną tebėra žmogaus pasąmonėje. Todėl psichoanalitikai kai kurių sutrikimų priežasčių ieško žmogaus pasąmonėje ir, naršydami po giliausius klodus, pažadina žvėris, kurie puola drąskyti žmogų"
Omraam Mikhaël Aïvanhov "Psichinis gyvenimas: elementai ir struktūros"


"Žinoma, jei norite, galite su pabaisomis ir piktosiomis dvasiomis pasigalynėti, bet žinokite viena: jei kovosite tik savo jėgomis, būsite sutraiškytas, prarytas, sunaikintas. Pirmiausia būtina susilieti su šviesos pasaulio aukščiausiomis dvasiomis; paprašykite, kad jos duotų jums ginklų, kad jus saugotų, ir tik tada stokite į kovą: pamačiusios, kad esate ginkluotas, piktosios dvasios išsilakstys"
Omraam Mikhaël Aïvanhov "Psichinis gyvenimas: elementai ir struktūros"

Būkim atsargūs, saugokimės, saugokime savo artimuosius. Vien tai, kad negalim pačiupinėti, nesumenkina didelių pavojų realumo. Žinoma, jei esame visiškai sveiki, jei energetika veikia nepriekaištingai, jei mintys tyros, o emocijos pažabotos, jei tikėjimas tvirtas ir einame atsukę veidą į šviesą už parankės angelui, esame visiškai saugūs, nei prakeiksmai, nei nužiūrėjimai, nei pagadinimai neprilips. Bet net didiesiems dvasiniams mokytojams tobulos pusiausvyros reikia siekti kiekvieną akimirką... Tik nusilpsta dėmesys ir tampame pažeidžiami. Žymiai lengviau tiesiog vengti piktų, nemalonių žmonių, ypač tų, kurie pražudė savo gyvenimą - narkomanų, alkoholikų, degradavusių žmonių...

Ši akimirka



Gyvenime sunkumai ir įvairios problemos nutinka ne tam, kad mus nubaustų, o kad padėtų jų visų atsikratyti, žengti į priekį ir tobulėti.

Anokia čia naujiena, pasakysite. Ir išties - anokia čia naujiena? Tačiau žinoti ir įsisąmoninti, suvokti yra visiškai skirtingi dalykai. Ne žinoti, o tuo gyventi reikia, tik tada tai tampa tikra.

Kartais suvokimas ateina lengvai, tiesiog valantis ryte dantis. O kartais tenka įnirtingai ieškoti išsigelbėjimo iš nemalonios situacijos ir, ačiū Dievui, staiga imi ir suvoki tai, apie ką skaitei daugybę kartų. Kad ir tai, jog praeities nebėra, o ateities dar nėra ir viskas, kas išties svarbu, yra... ši akimirka. Būtent ši, o ne kita, ne buvusi ir ne ateinanti minutė. Tik dabar, tik šios akimirkos mintis, žodis ar veiksmas yra svarbu. Jei šią akimirką darote tai, kas geriausiai atitinka tai, Kas Esate Iš Tiesų, tuomet visa kita neturi jokios reikšmės, jokios svarbos. Nes tai, kas buvo, jau dingo, o tai kas bus, dar neatėjo...

2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

Aš linkiu visiems laimės!


Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!
Aš linkiu visiems laimės!

Ir taip kasdien, kiekvieną laisvą minutę ;)

2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

"Ne aš gydau, Reiki gydo"


Kaip suprantu, frazė "ne aš gydau, Reiki gydo" yra gana populiari tarp reikistų. Iš pradžių nesusimąstydama ir aš kartojau šią frazę, kol nepradėjau mąstyti...

"Ne aš gydau, Reiki gydo" frazė mažina ego, tad neleidžia reikistui seanso metu dėti į pacientą savo energiją arba užsikrauti sau gydomo žmogaus karmą. Svarbu nepamiršti, kad esi tik energijos laidininkas ir nepradėti gydyti savimi. Gydyti sava energija taip pat galima (juk yra ne mažai ekstrasensų), tačiau tai pavojinga pirmiausia gydovui - reikia ruoštis, mokytis, mokėti apsivalyti ir apsisaugoti. O štai gydymas Reiki energija yra saugus, jei laikomasi saugumo reikalavimų.

Tačiau ši naudinga frazė turi ir kitą pusę, apie kurią kažkaip nelabai kas kalba, o gal nelabai ir galvoja. Kai visą atsakomybę perduodi Reiki energijai, tai sumenkini savo kaip laidininko vaidmenį. Ir tada kaip ir nebėr poreikio tobulintis. Kam mest rūkyti, nustoti valgyti mėsą, jei ne aš gydau, o Reiki? Kam kontroliuoti savo mintis, žodžius, veiksmus, jei gydai ne tu? Visada turi pasiteisinimą - "ne aš gydau, Reiki gydo".

Kai galvoju apie Reiki ir reikisto santyki, galvoje kyla rašalinio parkerio vaizdinys. Reikistas yra parkeris, o Reiki - rašalas. Be parkerio rašalas tebūtų spalvota dėmė, kleckas ant popieriaus lapo. O parkeris be rašalo negali rašyti ir yra tik daiktas, neatliekantis savo pagrindinės funkcijos. Visai nesvarbu, kaip atrodo parkeris - auksine plunksna ar pagamintas Kinijoje. Be rašalo parkeris yra tik daiktas. O be parkerio rašalas yra tik spalvotas skystis.

Savaime peršasi tolimesnė minties eiga - juk parkeris, net ir su rašalu, negali rašyti pats savaime. Reikalinga parkerį laikanti ranka. Nuo to, kas laiko parkerį, priklauso kas bus su juo daroma - gal ant popieriaus lapo gražiai guls žodžiai, susijungiantys į širdis virpinančią poemą? O gal tas rašalu pripildytas parkeris voliosis stalčiuje nenaudojamas?

Manau vienodai svarbūs yra trys dalykai:
1. Suvokimas, jog gydo Reiki, o ne reikistas
2. Suvokimas, jog gydymo procese reikistas lygiai toks pats svarbus, kaip ir Reiki
3. Ką reikistas veikia su Reiki? Naudoja tik sau? Tik savo artimiesiems? Tik draugams? Tik žmonėms? O gal tik turi ir nieko su tuo nedaro?